Daugiabučių namų gyventojams svarbu iš anksto numatyti didelio masto ir daug kainuosiančius privalomuosius pastato atnaujinimo darbus. Tam būtina ruoštis ir kaupti lėšas.
Nuo 2026 m. sausio dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose pamatys pasikeitusias kaupiamųjų lėšų sumas. Pokytis nėra namų administratoriaus sprendimas, tai valstybės nustatyto privalomo minimalaus tarifo taikymas pagal 2025 m. patvirtintą tvarką.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sudaryti ilgalaikį namo atnaujinimo planą, kokie yra kaupiamųjų lėšų tarifų pokyčiai ir kaip jie gali paveikti daugiabučių gyventojus.
Svarbu pažymėti, kad Vyriausybė yra nustačiusi ir didžiausią kaupiamosios įmokos dydį. Taip saugomi mažiau finansinių galimybių turintys asmenys, taip skatinamas ilgalaikis privalomųjų darbų planavimas.
Kaupiamųjų Lėšų Tarifų Pokyčiai
2025 m. gegužės 7 d. priimtu Vyriausybės nutarimu buvo pakeista kaupiamųjų lėšų skaičiavimo tvarka ir nustatyti didesni privalomi minimalūs dydžiai daugiabučiams. Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas minimalus tarifas, todėl ankstesni mažesni tarifai nebegali būti taikomi. Dėl to nuo 2026 m. sausio 1 d. pokytį pajus dauguma, nes kaupiamosios lėšos skaičiuojamos pagal būsto plotą.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. taikomas valstybės nustatytas minimalus tarifas 0,1025 euro už kvadratinį metrą, jeigu iki šiol buvo mažesnis. Mėnesio įmoka skaičiuojama dauginant tarifą iš ploto. Skirtumas yra 1,02 cento už kvadratinį metrą per mėnesį.
Mėnesio įmoka skaičiuojama dauginant tarifą iš buto ploto. Kiekvienam kvadratiniam metrui mėnesio įmoka didėja 1,02 cento. Keturiasdešimties kvadratinių metrų butui įmoka padidės maždaug keturiasdešimt vienu centu, penkiasdešimties kvadratinių metrų butui maždaug penkiasdešimt vienu centu, šešiasdešimties kvadratinių metrų butui apie šešiasdešimt dviem centais, aštuoniasdešimties kvadratinių metrų butui apie aštuoniasdešimt dviem centais.
Šios lėšos kaupiamos konkretaus namo reikmėms. Jos skirtos stogui, vamzdynams, fasadui, laiptinėms ir kitiems bendrojo naudojimo elementams atnaujinti. Tai namo finansinė pagalvė, padedanti planuoti darbus iš anksto ir sumažinti riziką, kad vieną dieną prireiks didelių vienkartinių įnašų.
Pagal numatytą tvarką renovaciją baigusiems arba naujiems daugiabučiams penkerių metų laikotarpiui gali būti taikomas penkiasdešimties procentų mažesnis tarifas. Tai taikoma todėl, kad nauji ar renovuoti pastatai artimiausiu metu įprastai turi mažesnį neatidėliotinų darbų poreikį.
Vyriausybė yra patvirtinusi mažiausią kaupiamosios įmokos dydį: daugiabučiams namams, kurių naudingas plotas iki 3000 kv.m - 0,05 Eur už kv. m, o kurių naudingas plotas 3000 kv.m ir daugiau - 0,03 Eur už kv. m. Pastatytų naujų, rekonstruotų ir atnaujintų (modernizuotų) namų savininkams jų sprendimu 5 metus nuo statybos užbaigimo taikomas 50 procentų mažesnis nei nustatytas mažiausias mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas.
Svarbu iš anksto numatyti didelio masto daug kainuosiančius privalomuosius pastato atnaujinimo darbus ir jiems ruoštis, kaupti tam lėšas. Šiuo tikslu yra parengiamas ir patvirtinamas ilgalaikis (2 ar daugiau metų) planas, pagal jį kaupiamos lėšos naudojamos tik tame plane numatytiems darbams vykdyti.
Be ilgalaikiame plane numatytų privalomųjų darbų gali atsirasti ir kitų - nenumatytų smulkesnių privalomųjų darbų, gali įvykti avarijų, kurių neigiamus padarinius būtina skubiai šalinti, todėl svarbu turėti ir sukauptų lėšų atsargai (jų neturint reikėtų skubiai surinkti, įtraukiant papildomą mokestį į mokestinius pranešimus). Taigi, galėtų būti dvi kaupimo dalys: 1) kaupimas pagal ilgalaikį planą ir 2) kaupimas atsargai. Vyriausybė yra nustačiusi mažiausią ir didžiausią viso kaupimo dydžius.
Kartais daugumos savininkų sprendimu padidinamas kaupimas atsargai, t.y. kaupiama daugiau nei nustatytas minimumas. Jeigu tam yra svarių argumentų, gal ir gali būti toks sprendimas, svarbu, kad nebūtų viršijamos nustatytos "lubos".
Ilgalaikio Remonto Plano Svarba
Neturint ilgalaikio remonto plano ir esant prastesnei būklei, įmokos gali didėti kartais. Nuo 2026 m. liepos 1 d. kaupiamosios lėšos gali padidėti papildomai, jei daugiabutis neturės patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir jei pastato būklė bus įvertinta ne kaip gera. Valstybės nustatytam minimaliam tarifui gali būti taikomi koeficientai pagal pastato būklę.
Jeigu būklė gera, tarifas lieka bazinis. Jeigu vidutinė, tarifas gali didėti du kartus. Jeigu bloga, tris kartus. Jeigu labai bloga, keturis kartus.
Didžiausia rizika gyventojams ne sausio pokytis, o 2026 m. liepos terminas. Laiku patvirtintas ilgalaikis planas padeda išvengti situacijų, kai tarifas gali šoktelėti kelis kartus vien dėl to, kad namas neturi aiškaus priežiūros ir atnaujinimo plano.
Ilgalaikis remonto planas yra dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės taisyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionali. Paprastai planuojama kelerių metų, pavyzdžiui, penkerių, laikotarpiui.
Planą gali parengti administratorius, techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas su specialistų pagalba. Planą privalo patvirtinti gyventojų dauguma. Planas turi apimti planuojamus remonto ar atnaujinimo darbus, jų prioritetus, preliminarias kainas ir terminus.
Pastato techninę būklę periodiškai vertina administratorius arba namo samdytas techninis inžinierius. Jis parengia ataskaitas ir supažindina su jomis gyventojus. Vertinimai fiksuojami Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje ir yra matomi savivaldybėms bei institucijoms. Tai reiškia, kad pastato būklė nėra subjektyvi, o paremta oficialiais įrašais.
Dauguma daugiabučių Lietuvoje pastatyti iki 1993 metų ir dažnai yra prastos techninės būklės: apgriuvę balkonai, nesandarios stogo dangos, seni vamzdynai. Dėl to kasmet įvyksta keli šimtai avarijų. Dažnai sukauptų lėšų nepakanka būtiniausiems remontams, todėl didesnis kaupimas padės jų išvengti.
Nuo šių metų lapkričio 1 d. visa informacija apie daugiabučių namų būklę, nustatytus defektus ir priežiūrą bus pateikiama Pastatų duomenų banke.
Kad būtų išvengta didesnių įmokų ateityje, gyventojams verta pasitikrinti taikomą kaupiamųjų lėšų tarifą. Pasidomėti, ar namas turi ilgalaikį remonto planą. Dalyvauti susirinkimuose ir balsavimuose. Įsivertinti, ar planuojami darbai atitinka realius poreikius.
Civinity pabrėžia, kad kaupiamosios lėšos yra ilgalaikės namo priežiūros dalis. Aiškus planas ir gyventojų įsitraukimas padeda išvengti staigių finansinių šuolių ir užtikrina, kad pastatas būtų prižiūrimas atsakingai ir skaidriai.
Kaupiamųjų įmokų dydžiai nuo 2026 m. liepos 1 d., priklausomai nuo pastato būklės:
| Pastato būklė | Mokesčio dydis |
|---|---|
| Gera | Bazinis tarifas |
| Patenkinama arba vidutinė | Tarifas didėja 2 kartus |
| Bloga | Tarifas didėja 3 kartus |
| Labai bloga arba kritinė | Tarifas didėja 4 kartus |
Kaupiamųjų lėšų dydžiai nuo liepos 1 d.:
- 9 centai už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m;
- 11,5 cento už kv. m per mėnesį, jei namo plotas mažesnis nei 3 000 kv. m.
tags: #ilgalaikis #namo #atnaujinimo #planas