Verknės upė išteka iš Dzūkų aukštumos pietrytinės dalies ir įteka į Nemuną. Nuo pat savo versmių upė yra vaizdinga, nemažai krantų yra pelkėti, tačiau jie yra labai mėgstami įvairių paukščių. Maršrutas tinka mėgstantiems ramų, lėtą plaukimą, su pasimaudymais ežeruose arba tiesiog kam patinka poilsis gamtoje ar poilsis kaime.
Verknės upės charakteristika:
- Upės ilgis 77,3 km.
- Plotis kinta nuo 2 m. ties ištakomis iki 30 m. ties žiotimis.
- Vidutinis gylis 1,5 - 2,5 m., o giliausios vietos 4 m. yra ties Alešiškėmis ir Stakliškėmis.
Verknės upės maršrutas
Verknė nuo Vilkokšnio ežero iki Aukštadvario apie 15 km. iš jų apie 9 km. sudaro plaukimas septyniais ežerais ir ežerėliais. Atkarpa Aukštadvario apylinkėmis nepaprastai vaizdinga. Nuo Aukštadvario HE apie 3 km. ruožas miško su vagoje išvirtusiais medžiais, kyšančiais šiekštais, plaukimas pakankamai sudėtingas, ypač sausmečiu, reikalaujantis fizinių jėgų, nes dažnai tenka perkėlinėti baidares per išvartas. Už Vydžionių upės slėnis tampa dar įdomesnis.
Plaukiant toliau pastebime tiltą, kuris mums pasako, kad atplaukėme į Gripiškių kaimo centrinę dalį. Gripiškės - senas kaimas, kurį garsino didelis vandens malūnas. Už Gripiškių tilto reikia plaukti atsargiai, nes upėje yra malūno užtvankos liekanų. Akį vėl labiau traukia pietinis krantas. Jame, tuoj už Kalnų kaimelio, prasideda Kalnų miškas. Miške auga daug didžiulių ąžuolų.
Guostė (ilgis - 14,2 km.) savo kelią pradeda netoli Gedanonių kalno, Veršiuko ežere (38 ha). Guostė, skubindamasi tarpukalvėmis, teka per du didokus ežerus - Gelužio (26 ha) ir Guostaus (74 ha), priartėja prie Stakliškių, aplenkia Stakliškių piliakalnį. Už 0,5 km nuo Guostės žiočių - Stakliškių-Butrimonių vieškelio tiltas. Tuoj už Stakliškių tenka įveikti nemažai kliūčių. Plaukimą apsunkina nulinkusios medžių šakos ir dideli medžiai.
Alšia - ilgiausias Verknės intakas (ilgis - 38,3 km). Alšia teka per nemažą Alšios ežerą (47 ha), kuris vadinamas ir Pieštuvėnų ežeru. Už Alšios žiočių Verknei iki Nemuno lieka 25 km. Upė čia pastebimai vandeningesnė, jos plotis daug kur viršija 10 m. Kliūčių beveik nėra. Krantai vėl įdomesni.
Pikelionyse įteka dar vienas dešinysis Verknės intakas - Svėdubė (ilgis - 8,0 km) Už Svėdubės žiočių, kai dar lieka plaukti 20,5 km, Verknė surezga nemažą kilpą, kuri patrigubina vandens kelią šalia Pikelionių kaimo. Verbyliškėse yra hidrologinis postas, kuriame matuojamas Verknės vandens lygis, srovės greitis, ledo storis.
Verknės 16-ame km, iš kairės įteka paskutinis didesnis intakas - Dindžiakė (ilgis - 9,3 km). Už gelžbetoninio tilto Verknei iki žiočių lieka 14 km. Upė įkrenta į dar gilesnį slėnį. Sraunioje upėje yra salelių. Netrukus prasideda ilga rėva. Pagaliau upė labai išplatėja, apjuosia kelias salas. Tai Jundeliškių HE, į kurios tvenkinį įplaukiame plento patilte, patvankos įtaka. Tuoj už Jundeliškių prasideda nepaprastai gražūs ir aukšti Verknės skardžiai. Tų skardžių aukštis kartais siekia net 40 m.
Verknė įteka į Nemuną, kai šiam iki žiočių lieka 285 km. Verknės žiotyse, dešinėje pusėje, atsiveria dar vienas skardis su garsiuoju Ožkų pečiumi. Šis senas paprotys atsirado todėl, kad Verknės vanduo labai švarus ir sveikas. Prieš finišą atkarpa Nemunu prieš srovę iki Birštono 4 km. Įplaukus į Nemuną, reikia laikytis kairiojo Nemuno kranto.
Būkos upės maršrutas
Būkos pakrantės remiasi į miškingas girias, praturtinančias jos vandenis. Kairėje Jūsų plaukimo krypties pusėje puikuojasi Ažvinčių giria, dešiniajame - Vyžių miškas. Taigi, plaukiant šia upe ne tik susipažinsite su turtinga upių flora ir fauna, tačiau ir įsitikinsite, kad upė Būka - viena švariausių upių Lietuvoje! Medinių užtvankų liekanų rasite kelionės metu!
Nuplaukę apie kilometrą nuo kelionės pradžios (Būkos ištakų (iš Utenykščio)), pasieksite Ineigos poilsiavietę. Netrukus pastebėsite Vaišnoriškių kaimą, atpažįstamą iš XIX - XX a. stiliaus gyventojų pastatų, nuo kurių kiemų į upę ištiesti mediniai lieptai ir liepteliai. Praplaukus Vaišnoriškes ir vieškelio tiltelį, Būka kiek susiaurėja ir tampa vingiuota. Ši Būkos upės vaga pasižymi kai kur duobėta, intensyvesne srove. Jų aptiksite ne vieną, todėl kelias baidares gali reikėti perkelti per rąstigalius arba sausuma upės krantuose.
Na štai ir baigėte kelionę Būkos upe. Jos baigtuves papuoš 7-iomis salomis turtingas Baluošo ežeras, į kurį kaip tik dabar ir įplaukiate. Baluošo ežero tylą palaiko pušynai, kurių sakuotus kvapus užuodžiate turbūt jau dabar. Tai puiki vieta maudynėms, tačiau ne pramogų likučiams: būkite malonūs gamtai ir nepalikite šiukšlių, kadangi čia nerasite šiukšliadėžių.
YRA 2 PASIRINKIMAI KAIP PRAPLAUKTI BALUOŠO EŽERĄ:
- Pirmas pasirinkimas (~1,5 km. ~20 min.) - nuo Adomragio poilsiavietės plaukti tiesiai iki upelio, jungiančio Baluošo ir Baluošykščio ežerus.
- Antras pasirinkimas (~4.5 km.; iki ~1,5 val.) - susipažinti su Baluošo ežero gamtos įmantrybėmis, aplankant Ilgasalės salą. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė - vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje teliūskuoja ežerėlis.
Taigi, kad aplankyti gražiausias Baluošo ežero vietas (jeigu pasirinkote antrąjį variantą), plaukdami nuo Adomragio poilsiavietės laikykitės kairiojo Baluošo kranto. Netrukus pamatysite etnografinį Šuminų kaimą, kuris pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Palikę Šuminų kaimą plaukite pro Degėsio salą link paskutinės ir ilgiausios Baluošo ežero salos - Ilgasalės. Pasiekę pietrytinį Ilgasalės galą plaukite įlankon, kurios gilumoje suradę upelį pro augmenijos plyšius galite įplaukti baidarėmis.
Šis sraunus upelis Jus nuneš į dar vieną nuotykių kupiną ežeriją. Perplaukus ežerėlį, kiek kairiau, tarp švendrių, pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas. Skriogžlės ilgis - apie 0,9 km. Šios upės krantai apaugę medžiais, todėl upės šlaitai gana statūs. Audros kelis medžius įvertė į upę, tačiau juos įveiksite peršokant baidare, jeigu tik būsite įgavę didelį pagreitį. Dar už kelių vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą.
Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą. Ją aplenkę iš kairės (sala liks dešinėje pusėje), pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną.
Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. Po dešimtmečio jis buvo restauruotas. Pasitaškius smarkioje vandens malūno srovėje įlipsite į perneštas baidares ir toliau plauksite Srovės upe. Pasiekus Almajos upės dešinįjį intaką iš Almajo ežero, Srovės upės vaga kryps į kairę.
Nakvynė "Almajo" stovyklavietėje
JEIGU NORITE PERNAKVOTI „ALMAJO“ STOVYKLAVIETĖJE, Jums reikia plaukti upe Almaja į Almajo ežerą. Almajos upės vaga sukite į dešinę, plaukiant prieš srovę tiesiai į Almajo ežerą. Almajo ežero ištakose, plaukiant trumpa Almajos upe pateksite į priešais atsiveriančią upių sankirtą - laikykitės dešinės pusės ir plaukite pasroviui - taip pateksite į Srovės upę, kurios vaga po trumputį vingiuos į kairę. Praplauksite Ginučių kaimą ir į upę nusidriekusius lieptus, du važiuojamuosius tiltus. Praplaukiant kaimą upės vaga bus tiesesnė, o vėliau įveikus kelis grakštesnius posūkius pateksite į Asėko ežerą. Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukus daugiau nei pusę kilometro pamatysite Asėkos upės žiotis. Ši trumpa, apie 650 metrų ilgio, upė Jungia pastarąjį Asėko ir Linkmeno ežerus. Asėka turi platų vingį, o srovė čia yra labai silpna. Asėkos upė Jus nuneš į Linkmeno ežerą. Ežere laikykitės dešinės kranto linijos.
Jeigu norite aplankyti Ladakalnį, Jums reikia nuplaukti į priešingą ežero krantą, nukrypstant šiek tiek dešiniau (žemėlapyje Ladakalnio vieta pažymėta raudonu tašku). Ladakalnis - tai 176 m virš jūros lygio iškilusi kalva, nuo kurios matosi iki horizonto suskaičiuojami ežerai. Čia sukaupsite jėgas tolesnei kelionei po turtingą ežerais Aukštaitiją.
Jeigu Ladakalnio nelankėte ir esate ką tik atplaukę Asėkos upe, baidares sukite į kairę ir laikydamiesi kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.
Nakvynė "Linkmeno" poilsiavietėje
JEIGU PASIRINKOTE TOLĖLIAU ESANČIĄ „LINKMENO“ POILSIAVIETĘ.Už Srovės upės vingio į kairę praplauksite Ginučių kaimą ir į upę nusidriekusius lieptus, du važiuojamuosius tiltus. Praplaukiant kaimą upės vaga bus tiesesnė, o vėliau įveikus kelis grakštesnius posūkius pateksite į Asėko ežerą. Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukus daugiau nei pusę kilometro pamatysite Asėkos upės žiotis. Ši trumpa, apie 650 metrų ilgio, upė Jungia pastarąjį Asėko ir Linkmeno ežerus. Asėka turi platų vingį, o srovė čia yra labai silpna. Asėkos upė Jus nuneš į Linkmeno ežerą. Ežere laikykitės dešinės kranto linijos. Už plačios įlankos atrasite Linkmeno stovyklavietę.
Jeigu norite aplankyti kitame Linkmeno krante esantį Ladakalnį, tai darykite iš ryto - saulei tekant. Jums reikia nuplaukti į žemėlapyje pažymėtą vietą pavadinimu Papiliakalnė. Jeigu aplankius Ladakalnį, iš karto leidžiatės į žygį, plaukite skersai Linkmeno ežero, labiau laikantis dešinės pusės. Tolumoje matysite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.
Jeigu Ladakalnio nelankėte ir judate nuo Linkmeno stovyklavietės, laikydamiesi kairiojo kranto linijos plaukite atgal, iš kur vakar atplaukėte. Turite praplaukti Asėkos upės žiotis ir toliau laikantis kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.
Maršrutas link Žeimenų ežero
Patekus į Unksties sąsiaurį, juo plauksite šiek tiek daugiau nei 1 kilometrą, nuplaukus pusę sąsiaurio trajektorijos, praplauksite pro mediniu polių tiltu. Šis tiltas jungia iš dešinės Jums matomą Salų pusiasalį su kairėje amžių skaičiuojančiu Linkmenų mišku. Pusiasalis, apie kurį pasakojame yra Jūsų plaukimo krypties dešinėje pusėje. Kairėje pusėje taip pat yra itin įdomi istorinė vietovė - pušynais ir beržais apaugęs Puziniškio piliakalnis, į kurį remiasi jau minėtas medinis tiltas.
Kol spręsite plaukti toliau ar pakopinėti piliakalniu, pažvelkite į vandenį, teliuskuojantį sąsiaurio krantus: pamatysite prisitvirtinusius prie įvairių vietų žalsvos spalvos organizmus, panašius į koralus. Tai - gėlavandenės pintys - Ežerinės Durlės (lot. Spongilla Lacustris). Sąsiauri ilgis tik vienas kilometras, tačiau aplink jį pilna gamtos stebuklų ir etnografinių objektų. Įveikus Unksties sąsiaurį, nuirkluosite į Asalnykščio ežerą.
Kuomet įplauksite į Asalnykštį, nepasimeskite - laikykitės kairės kranto linijos ir Jums plaukiant teisinga kryptimi Gimžiškės sala links Jūsų dešinėje pusėje. Plaukiant tolumoje pamatysite sąsmauką, kurią perplaukus pateksite į Asalnų ežerą. Sąsmaukos kairėje pusėje pamatysite Puziniškio kaimą. Perplaukus ežerus dalijančią sąsmauką pateksite į Asalnų ežerą.
Asalnų ežere plaukite tiesiai prisilaikydami dešinės kranto linijos. Plaukdami šia kryptimi pastebėsite, kad ši ežero dalis pradeda siaurėti. Kuomet pateksite į ežero siaurąją dalį (tarsi rankovę), kairėje pusėje pamatysite Dringykščios upės protaką (dar vadinamos Meira). Upė atiteka iš Dringykščio ežero, o iš karto už upės saulė kaitina žemdirbių gyvenvietės - Meironių kaimo stogus, kurie Jus lydės iki tol, kol įplauksite į Lūšių ežerą.