Įmonės banko sąskaitos areštas: teisiniai aspektai ir skolininko teisės

Šiame straipsnyje nagrinėjami teisiniai aspektai, susiję su įmonės banko sąskaitos areštu Lietuvoje, įskaitant turto arešto tvarką, laikinosios apsaugos priemones (LAP) ir skolininkų teisių apsaugą. Aptariami konkretūs atvejai, kai antstoliai ar kiti asmenys neteisėtai perleidžia ar pasisavina areštuotą turtą, pažeisdami įstatymus ir kitų asmenų teises. Taip pat nagrinėjamos skolininko teisių apsaugos priemonės, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Antstolių vaidmuo ir atsakomybė

Antstoliai atlieka svarbų vaidmenį vykdant teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo. Tačiau jų veikla turi būti griežtai reglamentuota, siekiant užtikrinti įstatymų laikymąsi ir apsaugoti visų suinteresuotų šalių teises.

Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.

Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką.

Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Baudžiamosios bylos dėl areštuoto turto perleidimo

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, susijusios su antstolių veikla, kelia susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir areštuoto turto perleidimo.

Tai ne vienintelė su antstolių veikla susijusi baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjama dėl areštuoto turto perleidimo.

Pernai teisingumo ministras Remigijus Šimašius iš pareigų atleido du teismo nuteistus Vilniaus antstolius. Iš pareigų atleistas Vytenis Stungurys teismo buvo nuteistas už tai, kad iš skolininkų gautus pinigus bankuose laikė kaip terminuotus indėlius ir už tai gaudavo palūkanas.

Antstolei Janinai Gančierienei Aukščiausiasis Teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir nurodė dviem nukentėjusiesiems atlyginti žalą - daugiau kaip 73 tūkst. litų.

Pagal ministro įsakymus, V.Stungurys, atlikęs paskirtą bausmę, negalės dar 3 metus sugrįžti į antstolio pareigas kol neišnyks teistumas, o J.Gančierienė visam laikui prarado teisę vykdyti antstolio veiklą.

Turto arešto taikymo tvarka

Svarbu aptarti turto arešto sąvoką bei jo taikymo tvarką. Teismų praktikoje turto areštu paprastai yra laikomas skolininko, fizinio ar juridinio asmens, teisės į nekilnojamo ar kilnojamo turto, priverstinis piniginių lėšų valdymo, disponavimo ar naudojimo laikinas apribojimas.

Turto areštavimas galimas esant dviem pagrindinėms sąlygoms: teisėtam pagrindui ir kompetentingos institucijos sprendimui. Priklausomai nuo aplinkybių, areštą gali skirti teismas, kai kreditorius kreipiasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek prieš ieškinio teikimą, tiek teikiant ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 145 str., turto areštas teismo nutarimu yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuria priverstinai suvaržomos savininko nuosavybės teisės į turtą, siekiant užtikrinti būsimą teismo nutarimo įvykdymą bei ieškinio reikalavimo patenkinimą.

Tokiu atveju, kai kompetentinga institucija priima sprendimą taikyti turto areštą, skolininkas informuojamas apie sprendimo priėmimą.

Skolininko informavimas

Žinotina, kad vadovaujantis CPK 661 str., skolininkas gali būti ir neperspėjamas dėl galimo turto areštavimo ir tai nėra laikoma skolininko teisių pažeidimu. Apie prasidėjusį teismo procesą, kuriame kartu sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, skolininkas gali ir nežinoti.

Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.

Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas.

Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas.

Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku.

Patarimas skolininkams: kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą.

Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Nei vienoje pasaulio šalyje nerastume tokios tvarkos, kad skolininkai apie areštus būtų iš anksto įspėjami.

Skolininko teisių apsaugos priemonės

Sprendimo apskundimas nėra vienintelė priemonė skolininkui ginti savo teisę į laisvą turto naudojimą ar disponavimą netaikant suvaržymų. Tokiu atveju, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galima pasinaudoti Lietuvos teismų praktikoje susiformavusiomis skolininko teisių apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip:

• Arešto taikymo mastas - pagal CPK 145 str. 2 d. areštuojamo turto suma negali būti didesnė už ieškinio sumą.
• Turto rūšies pasirinkimas - vadovaujantis CPK 664 str., nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė.
• Arešto taikymo sąlygų keitimas - vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., tiek teismo iniciatyva, tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita.
• Nuostolių, galinčių kilti dėl turto arešto, atlyginimo užtikrinimas - vadovaujantis CPK 146 str., šalis, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali prašyti teismo užtikrinti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apibendrinant, skaitytojui siekiant panaikinti turto areštą ir laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje rekomenduotina pirmiausia kreiptis į turto areštą įvykdžiusį antstolį.

Be jau minėtų teisių skųsti arešto taikymo sąlygas, egzistuoja ir pozityvus kelias, kad panaikinti turto areštą - derybos su kreditoriumi, dalinis ar visas skolos padengimas, kitų prievolės užtikrinimo priemonių parinkimas, nuimant pritaikytą turto areštą. Panaikinus turto arešto pagrindą asmuo atgauna teisę laisvai disponuoti savo turtu.

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP)

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP) - tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą. Tikslas - realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:

• Reikalavimo pagrįstumas.
• Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (LR CPK 144 str. 1 d.).

LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):

• Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas.
• Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
• Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas.
• Atsakovui priklausančio daikto sulaikymas.
• Atsakovo turto administratoriaus paskyrimas.
• Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų.
• Draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles.
• Išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos.
• Turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo.
• Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
• Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas.
• Įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.
• Kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

LAP galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.): Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Vykdant nutartį dėl LAP taikymo, antstolis suranda areštuojamą turtą bei jį aprašo LR CPK 677 str. nustatyta tvarka. Antstolis gali įpareigoti skolininką lėšas pervesti į vieną iš areštuotų skolininko sąskaitų.

Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos LAP, priklausanti turto dalis.

DUK apie turto areštą ir skolos išieškojimą

Ar gali antstoliai atimti viską?

Ne, negali visko nuskaičiuoti, nepaliekant pragyvenimui. CPK 736 straipsnis nustato išskaitos dydį, kuris priklauso nuo skolininko pajamų ir išlaikytinių skaičiaus.

Ką daryti, jei nesutinku su skolos išieškojimu?

Jei nesutinkate su skolos išieškojimu, turite teisę kreiptis į teismą. Taip pat galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jei manote, kad Jūsų teisės buvo pažeistos.

Ar galima atidėti skolos išmokėjimą?

Taip, galima susitarti su kreditoriumi dėl skolos išmokėjimo atidėjimo arba mokėjimo grafiko pakeitimo.

Turto pasisavinimas

Turto pasisavinimas - tai asmeniui patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pavertimas savu.

Atsakomybė už turto pasisavinimą Lietuvoje priklauso nuo pasisavinto turto vertės, kuri yra matuojama minimaliais gyvenimo lygiais (MGL).

Turto pasisavinimo klasifikacija pagal vertę:

tags: #imones #banko #saskaitos #arestas #kai #yra