Kas yra įmonės bendrasavininkas? Išsamus gidas

Bendrasavininkystė - tai nuosavybės forma, kai turtas priklauso dviem ar daugiau savininkams. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra bendrasavininkas, kokios yra jo teisės ir pareigos, kokios nuosavybės formos egzistuoja ir kaip vyksta turto dalybos.

Bendrosios nuosavybės formos

Pažymėtina, kad bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Svarbus akcentas, jog bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Taip pat akcentuojamos dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų.

Skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendroji dalinė nuosavybė

Svarbu žinoti, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Tai reiškia, jog bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.

Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę perleisti kitam asmeniui savo dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Dalies bendrosios nuosavybės teisėje pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės teisėje ar buto daugiabučiame name, tai pranešama per notarinę kontorą.

Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto.

Bendroji jungtinė nuosavybė

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Kiekvienas šios rūšies nuosavybės turėtojas turi teisę sudarinėti sandorius, susijusius su bendrosios nuosavybės turto valdymu bei naudojimu, jeigu kitaip nenumatyta tarp jų sudarytame susitarime. Tačiau tokiu atveju reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. Jeigu vienas bendraturčių sudaro sandorį neturėdamas reikalaujamo kitų bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojų sutikimo, tai toks sandoris kitų bendraturčių reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra valdoma bendru sutarimu tarp abiejų sutuoktinių, todėl nei vienas iš jų negali savarankiškai parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti bendros nuosavybės dalies be kito sutuoktinio sutikimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kitų reikšmingų bendro turto sandorių - turi būti priimami kartu.

Sutuoktinių turto pardavimo pajamų apmokestinimas

Sutuoktinių turto pardavimo pajamų apmokestinimas yra svarbus klausimas tiek planuojant šeimos finansus, tiek vykdant nekilnojamojo turto ar kito reikšmingo turto pardavimą. Kadangi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis - pardavimo metu gautos pajamos taip pat gali būti paskirstomos abiem asmenims, o jų apmokestinimas priklauso nuo turto rūšies, laikymo trukmės ir kitų teisės aktuose numatytų sąlygų.

Pajamų apmokestinimas taikomas abiem sutuoktiniams, jeigu jie yra bendrai valdantys bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. T. y., pajamos yra laikomos gautomis abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, nebent kitaip nustatyta santuokos sutartyje.

Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, gali nustatyti savo turto teisinį režimą, kuris gali būti:

• bendroji jungtinė nuosavybė;
• bendra dalinė nuosavybė;
• asmeninė nuosavybė.

Jei sutuoktiniai nesudaro vedybų sutarties - jiems taikomas įstatymų numatytas turto teisinis režimas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo.
• Dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Intelektinė nuosavybė.
• Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
• Turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.

Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.

NT bendrasavininkų teisės ir pareigos

Siekiant išvengti galimų nesutarimų visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises:

• Teisė gauti pajamas. Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas.
• Teisė disponuoti savo dalimi. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas.
• Teisė atsidalinti. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:

• Finansinė atsakomybė. Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
• Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus. Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.

Kaip elgtis bendrasavininkų nesutarimo atveju?

Vis dėlto kartais nutinka taip, kad nesutarimai tarp bendrasavininkų - neišvengiami. Įvyksta gyvenimas, išsiskiria nuomonės, poreikiai, planai.

Procesiniai aspektai: įrodymų pateikimas teisme

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.

Verslo dalybos skyrybų atveju

Bendru sutuoktinių turtu taip pat yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendruoju turtu po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu.

Skyrybų metu dalinamas visas bendras turtas, atitinkamai ir verslo dalijimui taikomos anksčiau minėtos bendro turto dalijimo nuostatos. Verslo dalys gali būti padalintos per turimas akcijas. Neretai, siekiant išvengti akcininkų konfliktų, trukdančių tolimesnei veiklai, yra nustatoma bendra verslo, esančio bendru turtu, vertė ir pusė jos kompensuojama kitu turtu arba pinigine kompensacija.

Mažoji bendrija (MB) ir jos nariai

Mažoji bendrija (MB) - viena populiariausių verslo formų Lietuvoje. Ji ypač tinkama pradedantiesiems verslininkams dėl lankstumo, paprastesnės struktūros ir mažesnių sąnaudų.

Dažnai kyla klausimas: ar MB narys yra tas pats, kas darbuotojas? MB narys gali gauti mėnesinį atlyginimą, kuris apmokestinamas kaip darbo užmokestis.

MB nario ir darbuotojo skirtumai

1. Atsakomybė: MB narys atsako tik savo įnašu į MB, o darbuotojas neturi atsakomybės už įmonės sprendimus ar įsipareigojimus.
2. Privalomos atostogos, ligos išmokos, minimalaus atlyginimo taisyklės: Darbuotojo išlaikymas brangesnis, bet labiau reglamentuotas.
3. Lankstumas: MB narys turi daugiau lankstumo - pats sprendžia, kiek ir kada pasiimti lėšų.

Įmonės veiklos pavyzdys ir konsultavimo paslaugos

Šiame straipsnyje aptariama, kaip bendrasavininkas gali pagerinti bendrą nuosavybės teisę, remiantis konkrečiu atveju, kai įmonė teikia konsultavimo paslaugas, susijusias su programine įranga.

Įmonė „Ecotour“, kurios akcininkas ir direktorius yra E. Petrauskas, yra sudariusi sutartis su beveik 50 įvairių klientų. Iš viešojo sektoriaus gaunamos pajamos sudaro 29 proc. „Sistemų aptarnavimas sudaro ketvirtadalį-trečdalį veiklos. Dabar mūsų įmonė statybinės technikos veikla užsiima, mūsų veikla - betonvežiai, betono siurbliai, prekyba betonu. Ši veikla, bet Rekvizituose to nesimato“, - BNS yra sakęs E.2017 metais bendra įmonės apyvarta sudarė 168 tūkst. eurų. Nuo 2012-2016 m. pabaigos įmonė iš viso laimėjo 26 viešuosius pirkimus, iš jų 17 - skelbtus švietimo srityje dirbančių įstaigų.

Viena iš valstybės įstaigų, įsigijusių ministrės vyro įmonės „Ecotour“ konsultavimo paslaugas - Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi Europos socialinio fondo agentūra (ESFA). Pasak jo, pernai „Ecotouras“ buvo pakviestas ir dalyvavo mažos vertės pirkime su dar dviem bendrovėm ir laimėjo pasiūlęs mažiausią kainą iš dviejų pasiūlymų - buvo sudaryta trejų metų 21 tūkst. Dar viena ŠMM pavaldi įstaiga, perkanti ministrės vyro įmonės konsultacijas „Labbis“ sistemai prižiūrėti - Valstybinis studijų fondas. Valstybinis studijų fondas perka „Ecotour“ konsultavimo paslaugas nuo 2012 metų ir šiuo metu turi galiojančią pernai pasirašytą 8 tūkst.

„Programinės įrangos funkcionavimo užtikrinimui sistemos naudotojas privalo turėti gamintojo, t.y. „Labbis“, palaikymo paslaugas. Jas parduoti gali UAB „Labbis“ ir sertifikuoti, ir sutartis su UAB „Labbis“ turintys platintojai. Programinės įrangos priežiūra/aptarnavimas yra teikiama tik sistemos palaikymo paslaugą įsigijusiems klientams.

„Kelis metus dirbdami su „Labbis“, patyrėme, kad produktas geras ir visiškai atitinka mūsų lūkesčius, tačiau aptarnavimas, konsultavimas, mūsų problemų sprendimas, atnaujinimo darbai ir pan. labai blogos kokybės, neapibrėžtų terminų ir t.t. Todėl pradėjome pirkti šias paslaugas atskirai ir kiekvienais metais organizuojame mažos vertės pirkimus šioms paslaugoms įsigyti“, - aiškino P.

„Visuomet vykdydami mažos vertės pirkimus, prieš kreipdamiesi į galimus tiekėjus, stengiamės sužinoti jų kompetenciją ir patirtį, klausiame kitų institucijų rekomendacijų. Ne išimtis ir šiuo atveju - žinojome, kad „Ecotour“, turi ekspertą, sukaupusį didelę patirtį šioje srityje nuo 2004 metų ir buvo labai gerai vertinamas kitų klientų“, - aiškino P.

„Ecotour“ svetainėje internete pateikiami tik įmonės rekvizitai bei ministrės sutuoktinio E. Petrausko kontaktai, be išsamesnio įmonės veiklos ar siūlomų paslaugų aprašymo. Tiesa, nuoroda iš „Ecotour“ svetainės nukreipia į kitą puslapį vsas.lt, kuriame nurodoma, kad „Vsas.lt komandą „sudaro kompetentingi ir patyrę buhalterinės apskaitos sprendimų diegimo ir konsultacijų specialistai“. Čia pat nurodomas neįvardijamo įmonės darbuotojo mobilus telefonas, kuriuo atsiliepia G.

„Čia jau jų reikia klausti („Ecotour“ - BNS). Tai šiuo atveju jų atsakomybė, ne mano. Mes neturime prievolės išsiaiškinti. Mes pasitikriname, ar yra tokia įmonė, ar ji veikianti, ar ji pagal Juridinių asmenų išrašą teikia ir ar turi teisę teikti tokias paslaugas. Kai perkame paslaugą, mes matome ar ji kokybiška, ar ne“, - paaiškino E.

„Jei paslaugos kokybė mūsų netenkintų, tai čia mūsų klausimas. Jis taip pat patikino nežinojęs, kad „Ecotour“ įmonė priklauso švietimo ministrės sutuoktiniui.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) praėjusią savaitę pranešė, kad imsis tyrimo, ar J. Tyrimo metu ministrės vyras E. „Aš nežinojau, tikrai, nes nuo 2012 metų, net nepagalvojau, kad pasakotis jai, nes tai prasidėjo nuo nedidelių sumų... Aš žmonai gal pernai užsiminiau, bet nežinau, ar ji deklaravo. Esu tik įmonės bendrasavininkas, akcininkas, ne 100 procentų valdau.

Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta, jog kiekvieno darbdavio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame kodekse darbdavys suprantamas kaip įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės ir teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, taip pat fizinis asmuo, jei jie turi samdomų darbuotojų. Tokie bendrasavininkai gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, šie subjektai ir valstybė, kelios valstybės, t.y. keli subjektai - savininkai. Jie gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės.

Turto nuosavybės formos įtaka GPM skaičiavimui

tags: #imones #bendrasavininkas #angliskai