Intelektinė nuosavybė yra protinio darbo rezultatas, kuriam taikomos išskirtinės teisės. Intelektine nuosavybe laikoma muzika, literatūra ir kiti meno kūriniai, atradimai bei išradimai, žodžiai, frazės, simboliai ir dizainas. Dažniausiai intelektinė nuosavybė saugoma autorių teisėmis, prekių ženklais, patentais, pramoniniu dizainu, prekine išvaizda ir kai kuriais atvejais - verslo paslaptimis.
Vieną dieną šis specialistas įteikė Jums prašymą atleisti iš darbo, argumentuodamas tuo, kad sulaukė geresnio pasiūlymo. Staiga Jums tenka susidurti ne tik su problemomis, kylančiomis dėl naujo darbuotojo paieškos bei darbų perėmimo, bet ir sukti galvą, kam visgi priklauso darbuotojo sukurta intelektinė nuosavybė - Jūsų įmonei ar pačiam darbuotojui? Ar tikrai esate apsaugotas nuo to, kad darbuotojas savo kurto produkto/idėjos ar pan., negali naudoti savo kitose pareigose? Tačiau ar ši nuosavybė per se priklauso darbdaviui?
10 INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ
Intelektinės nuosavybės priklausomumas darbdaviui
Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurie nacionaliniai intelektinės nuosavybės įstatymai numato intelektinės nuosavybės priklausymo faktą darbdaviui - pavyzdžiui, tai, kad kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį, tačiau turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
Pabrėžtina, kad darbdaviui suteikiama garantija, jog jam 5 metų laikotarpiui priklausys turtinės teisės tik tuo atveju, kai yra šių sąlygų visetas:
- darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai;
- darbuotojo kūriniai sukurti atliekant darbo funkciją.
Išimtis taikoma tik kompiuterių programoms - pastarosios įstatymo pagrindu pereina darbdaviui visam laikui, jeigu nėra susitarta kitaip. Įmonei teisės priklauso tik ribotą laiką.
Intelektinės nuosavybės apsaugos būdai. Šaltinis: lb.lt
Kaip apsisaugoti nuo intelektinės nuosavybės rizikos
Norint būti užtikrintam dėl intelektinės nuosavybės teisių priklausymo darbdaviui, reikia imtis tam tikrų veiksmų. Pirma, darbdavys turėtų rengiant darbo sutartį aptarti nuostatas, susijusias su intelektinės nuosavybės apsauga. Darbo sutartyje neįtvirtinus sąlygų dėl intelektinės nuosavybės teisių, atsiranda rizika, jog darbdaviui intelektinės nuosavybės teisės, sukurtos darbuotojo, visą laiką nepriklausys.
Norint visiškos teisinės apsaugos ir galimybės disponuoti darbuotojo sukurtais intelektinės veiklos rezultatais, patartina aiškiai - tiek terminų (pavyzdžiui, kad turtinės teisės pereina neterminuotai), tiek intelektinės nuosavybės objektų kontekste (pavyzdžiui, autorinių kūrinių, prekių ženklų, išradimų suteikiamos turtinės teisės), tiek teritorijos reglamentuoti teisių į intelektinės veiklos rezultatus perdavimą darbdaviui.
Akcentuotina, kad tinkamai reglamentavus net ir nutrūkus darbo teisiniams santykiams, darbdaviui perduotos turtinės intelektinės nuosavybės teisės priklausys darbdaviui. Nemažiau svarbu susitarti dėl komercinių paslapčių, know-how ar kitos konfidencialios informacijos apsaugos. Darbdavys darbo sutartyje ar papildomuose susitarimuose turėtų aptarti tokios informacijos teisinę apsaugą ir supažindinti darbuotojus su pareiga saugoti ją net ir pasibaigus darbo teisiniams santykiams.
Tik sutartyse įtvirtinus intelektinės nuosavybės priklausymą darbdaviui, darbdavys bus užtikrintas, kad nėra pažeidžiamos darbuotojų intelektinės nuosavybės teisės ir kartu nėra grėsmės dėl galimų teisinių ginčų naudojantis darbuotojo sukurtais intelektinės veiklos rezultatais ir iš jų kylančiomis turtinėmis teisėmis.
Intelektinės nuosavybės draudimas
Patentai, prekių ženklai, autorių teisės bei komercinės paslaptys - intelektinė nuosavybė yra pagrindinė varomoji jėga bendrovių vertinimuose bei verslo sandoriuose. Kadangi visiškai unikalus įmonės produktas dažnai matomas kaip verslo sėkmės paslaptis, jo apsaugojimas gali brangiai kainuoti vien dėl bylinėjimosi išlaidų.
Intelektinės nuosavybės draudimas tai puikus būdas apsaugoti savo įmonę nuo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Šis draudimas padengia teisinės kovos dėl intelektualinės nuosavybės pažeidimo išlaidas.
Jei kita įmonė gamina panašų produktą, ji jus gali paduoti į teismą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Intelektinės nuosavybės draudimas padengs visas teisinės kovos išlaidas ir padės apginti jūsų gaminį.
Jei esate įsitikinę savo intelektinės nuosavybės unikalumu, labai tikėtina, kad kitos įmonės vis tiek gamins ar naudos jūsų produktą be leidimo. Jei jūsų produktas labai panašus į kitų konkurentų produkciją, jums gali tekti nemažai kovoti dėl intelektinės nuosavybės teisių teisme. Net teisinė pergalė dėl teisių pažeidimo gali pakenkti jūsų įmonei dėl didelių bylinėjimosi išlaidų. Intelektinės nuosavybės draudimas padengs šias teisinės gynybos išlaidas.
Jūsų įmonei pralaimėjus bylą, be šio draudimo patirti nuostoliai gali labai pakenkti ar net sužlugdyti įmonę. Jei konkurentas iškelia ieškinį dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ir teismas jus pripažįsta kaltu, konkurentui turi atitekti prarastas pelnas. Be intelektinės nuosavybės draudimo tokių nuostolių įmonė gali ir neišgyventi.
Nauja įmonė, siekianti sukurti naują, unikalų produktą dažnai pažeidžia intelektinės nuosavybės teises visai to net nežinodama. Intelektinės nuosavybės draudimas padengia patentus, prekių ženklus, autorių teises, konkrečias rinkodaros idėjas ir net reklamas. Jis taip pat apsaugo sutartis, susijusias su intelektine nuosavybe, verslo tęstinumu bei gaminio atšaukimo išlaidas. Reikalavimo aprėpties draudimas apmoka teisinio puolimo išlaidas, kai siekiama pateikti ieškinį konkurentui bei apsaugoti savo intelektualinę nuosavybę.
Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai
Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai neabejotinai kelia pavojų smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sėkmei. Įmonės, kurių intelektinės nuosavybės teisės buvo pažeistos, 34 proc. „Atlikta ES smulkaus ir vidutinio verslo apklausa parodė, kad apie 15 proc. įmonių, kurioms priklauso registruotos intelektinės nuosavybės teisės, yra patyrusios šių teisių pažeidimų, kuomet buvo bandyta vogti ar klastoti ar kitaip neteisėtai panaudoti joms priklausančius išradimus, prekių ženklus ar gaminius. Šis procentas didesnis tarp inovatyvių, naujoves diegiančių įmonių - 19,4 proc.
Pasak I. Urbonės, intelektinės nuosavybės apsauga verslui yra tokia pat reikalinga, o kartais gal net ir reikšmingesnė, nei fizinė gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų apsauga, nes jos praradimas sukelia labai realius padarinius ir nuostolius. „ES SVV įmonės, kurioms nepavyko išvengti į jas nukreiptų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, pripažino labai skaudžiai suvokusios būtinybę pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga. Dėl intelektinės nuosavybės vagysčių šios įmonės teigia susidūrusios su apyvartos sumažėjimu, žala reputacijai ir konkurencinio pranašumo praradimu.
ES intelektinės nuosavybės tarnybos duomenimis, klastotojai padirbinėja visų rūšių prekes, dažniausiai - elektrinius įrenginius ir elektroniką (30 proc. konfiskavimo atvejų), drabužius (18 proc.), parfumeriją bei kosmetiką ir žaislus ar žaidimus (po 10 proc.). Kinija yra bene svarbiausias klastočių šaltinis, iš jos konfiskuojama 85 proc. internetu parduodamų prekių ir 51 proc.
Pasak Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Ingos Mauricienės, į Lietuvą daugiausia klastočių taip pat patenka iš Kinijos. Pagal sulaikymo atvejus dažniausiai yra sulaikoma avalynė, drabužiai, rankinės, o pagal sulaikytų prekių kiekį - maisto produktai (saldainiai), žaislai bei automobilių detalės.
Valstybinis patentų biuras, siekdamas didinti suvokimą apie intelektinės nuosavybės apsaugą, jau ne vienerius metus vykdo kampaniją #RinkisKasTikra. Ja norima atkreipti visuomenės dėmesį į klastočių daromą žalą sveikatai, gamtai, verslui bei ekonomikai, skatinti gyventojus nepirkti padirbinių ir rinktis vietinius kūrėjus.
tags: #imones #intelektine #nuosavybe #rizika