Vykdydami intelektinę, kūrybinę ar mokslinę veiklą, kartais ir visai atsitiktinai sukuriame įvairiausių produktų, kuriuos vėliau norime naudoti savo veikloje, vystant verslą, užsiimant kūryba. Neretai siekiame iš jų uždirbti, parduoti, kitaip naudoti, todėl natūraliai kyla klausimas - kaip tai padaryti saugiai? Kaip naudoti, apsaugoti savo prisirpusius saldžius kūrybinius vaisius, kad jų nuskinti negalėtų konkurentai?
Intelektinės nuosavybės teisės (INT), apimančios patentus, prekių ženklus, dizainą ir geografines nuorodas, taip pat (atlikėjų, kūrėjų ir transliuotojų) autorių teises ir gretutines teises, egzistuoja jau ne vieną šimtmetį. Aptarkime dažniausiai pasitaikančius mitus apie intelektinę nuosavybę.
Intelektinės nuosavybės apsaugos finansavimas
Dažniausi mitai apie intelektinę nuosavybę
1 mitas: Intelektinė nuosavybė reiškia teises į intelektinės veiklos rezultatus
Pačios teisės nėra fiziškai apčiuopiamos, tačiau intelektinės veiklos rezultatai, kad jie būtų saugomi, turi būti išreikšti viena ar kita aiškia ir lengvai suprantama fizine forma. Šiais rezultatais laikomi literatūros, mokslo ir meno kūriniai, artistinis kūrinio atlikimas, fonogramos ir transliacijos, išradimai ar moksliniai atradimai, pramoninis dizainas, prekių ženklai, puslaidininkių gaminių topografijos, įmonių vardai ir panašiai. Kai kalbame apie nesąžiningą konkurentų naudojimąsi šiais nuosavybės objektais, galvoje turimas jų kopijavimas ar panašaus objekto kūrimas, kuris paprastai gali būti apibūdinimas „idėjos pasisavinimu“.
Intelektinės nuosavybės tipai (Šaltinis: WIPO)
2 mitas: Intelektinė nuosavybė skirstoma į dvi pagrindines sritis
Intelektinė nuosavybė skirstoma į dvi pagrindines sritis: autorių ir gretutines teises bei pramoninės nuosavybės teises. Autorių ir gretutinės teisės apima literatūros, mokslo ir meno kūrinius, jų atlikimą, garso įrašus, radijo ir televizijos laidas. Šių teisių apsauga atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento, tad papildomų registracijos veiksmų atlikti nereikia. Tuo tarpu pramoninės nuosavybės apsaugai reikalingos registracijos procedūros. Kaina priklauso nuo objekto tipo, apimties, siekiamos apsaugos teritorijos ir kitų veiksnių. Visgi net didžiausia registracijos kaina dažniausiai yra mažesnė už galimus nuostolius, jei idėja būtų pasisavinta.
3 mitas: Intelektinės nuosavybės apsauga yra sudėtinga
Šiuo atveju taip pat reikėtų įvertinti, kokia intelektinė nuosavybė turima omeny - autorių ir gretutinės ar pramoninės nuosavybės teisės. Pirmųjų apsauga, kaip minėta anksčiau, egzistuoja pati savaime, be jokių papildomų veiksmų jai registruoti. Taigi, kalbėti apie jos sudėtingumą būtų ne tik netikslu, bet ir klaidinga. Šiek tiek pastangų ir supratimo apie intelektinės nuosavybės apsaugą reikalauja pramoninės nuosavybės registracija, kuri būtina siekiant visa apimtimi apsaugoti teises į tokius objektus kaip išradimų patentai, prekių ženklai ar pramoniniai dizainai. Džiugu žinoti, kad visą sudėtingą jų registracijos darbą iš esmės atlieka Valstybinio patentų biuro specialistai. Pramoninės nuosavybės savininko pareiga apsiriboja teisingos paraiškos pateikimu ar jos tikslinimu.
4 mitas: Intelektinės nuosavybės registracija užtrunka ilgai
Kaip kalbant apie intelektinės nuosavybės registracijos kainas, procedūrų sudėtingumą, taip ir apie jos terminus - autorių ir gretutinėms teisėms ši tema neaktuali. Terminai egzistuoja tik pramoninės nuosavybės registravimo procedūrose, kurių trukmė gali varijuoti ir metų ar kelių laikotarpiu, priklausomai nuo to, kokioje teritorijoje norima objektus registruoti, kokia yra jų apimtis, ar teisingai užpildyta paraiška, ar nėra asmenų, bandančių užprotestuoti objekto paraišką ir panašiai. Gera žinia ta, kad jos apsauga prasideda nuo paraiškos padavimo datos.
5 mitas: Intelektinė nuosavybė saugoma visame pasaulyje
Intelektinės nuosavybės apsauga yra teritorinė, tai reiškia, kad teisės į šią nuosavybę saugomos tik tose šalyse, kuriose buvo įregistruotos (pramoninės nuosavybės teisės) ar pripažintos (autorių ir gretutinės teisės), pavyzdžiui, Lietuvoje įregistruotas prekių ženklas saugomas tik Lietuvoje, o kitose šalyse jis gali būti naudojamas be apribojimų. Todėl vykdant ar planuojant vykdyti veiklą ir kitose šalyse, aktualu apsaugoti intelektinę nuosavybę regioniu ar net tarptautiniu mastu.
Prekių ženklo registravimo teritorijos (Šaltinis: Novagraaf)
6 mitas: Intelektinė nuosavybė galioja neterminuotai
Neterminuotai galioja tik neturtinės autorių teisės. Visoms kitoms yra taikomi atitinkami terminai. Turtinės autorių teisės saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Gretutinės teisės saugomos 50 metų nuo kūrinio atlikimo arba jo pirmojo įrašo. Maksimalus išradimo patento galiojimo laikas yra 20 metų. Dizaino - 25 metai. Prekių ženklo apsauga pratęsiama neribotą laiką kas 10 metų.
7 mitas: Intelektinės nuosavybės registracija apsaugo nuo pažeidimų
Intelektinės nuosavybės registracija suteikia teisę ginti savo nuosavybę įstatymo numatytomis priemonėmis įvairiose institucijose ir teismuose, bet savaime ji neužkerta kelio galimiems pažeidimams, nesąžiningai konkurentų veiklai. Dažnu atveju tinkama intelektinės nuosavybės apsauga veikia prevenciškai - įprastai niekas nerizikuos naudotis kito intelektinės veiklos rezultatais, jeigu žinos, kad už tai gresia atsakomybė.
Deja, dažniausiai pasitaikantis mitas, ir netgi ne mitas, o klaidinga ir kelią į sėkmę užkertanti galvosena - na, kam čia tie mano kūriniai reikalingi? Kas juos vogs? Kam jau čia jų reikia? Atsakyti norėtume klausimu - o kam tada juos kuriate, jeigu jie niekam nereikalingi ir neįdomūs? Greičiausiai kažkokios vertės jie vis tik turi. Dažnai randasi norinčiųjų šia verte pasinaudoti, neįdedant pastangų, pakankamai greitai ir nemokamai.
Praktiniai patarimai, kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę
- Sutartys: Sutartyje reikėtų apsibrėžti ką laikysime intelektine nuosavybe sutarties apimtyje. Svarbu tai padaryti aiškiai, kad sutarties šalys vienodai suprastų, kas laikytina intelektine nuosavybe ir bus saugoma.
- Teisių apibrėžimas: Tais atvejais, kai sutartimi suteikiama teisė šaliai naudotis kitos šalies intelektine nuosavybe, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kokiomis intelektinės nuosavybės teisėmis suteikiama teisė naudotis, kokia suteikiamų teisių apimtis, teritorija, kurioje leidžiama šiomis teisėmis naudotis, ir terminas, kuriam suteikiamos sutartyje nurodytos teisės.
- Draudimai: Sutartyje turėtų būti aiškus draudimas šaliai savo vardu registruoti kitai šaliai priklausančias intelektinės nuosavybės teises, susijusias su prekėmis (prekių ženklai, patentai, dizainas), neapsiribojant tik draudimu šaliai registruoti kitos šalies vardu jau registruotas intelektinės nuosavybės teises.
- Prekių ženklai ir internetiniai tinklalapiai: Svarbu nepamiršti, jog šiandien prekybai ir reklamai dažnai pasitelkiami ir internetiniai tinklalapiai, socialinių tinklų paskyros, kurių pavadinimai dažnai būna susiję su registruotais ar neregistruotais, bet šalies naudojamais prekių ženklais, įmonės pavadinimu, šūkiais.
- Pakuotės ir prekių ženklų vientisumas: Svarbu ir aiškus draudimas, kad be šalies sutikimo prekės nebūtų reklamuojamos ar parduodamos pakeitus prekės pakuotę, pašalinus ar pakeitus prekių ženklus, nes tokie veiksmai gali ne tik pakenkti jos reputacijai, susilpninti prekių ženklų žinomumą ar suklaidinti vartotojus, bet nenaudojant prekių ženklo tokio, koks jis buvo įregistruotas, galima sulaukti ir reikalavimo pripažinti prekių ženklą negaliojančiu dėl nenaudojimo.
- Pažeidimų stebėjimas: Kitoje valstybėje veikiantis partneris turi didesnes galimybes pastebėti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus, o kuo anksčiau pažeidimas pastebimas ir imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė sėkmingai apsiginti ir nepatirti didelių nuostolių.
- Atsakomybė už pažeidimus: Svarbu sutartyje numatyti atsakomybę ne tik už vėlavimą atsiskaityti ar pristatyti prekes, bet ir už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus.
- ESG standartai: Dabartiniai ESG standartai skatina į sutartis įtraukti ir sąlygas dėl trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisių nepažeidimo bei jūsų intelektinės nuosavybės objektų naudojimo tik veiklai, suderintai su ESG standartais, pvz.
- Importas: Įsigyjant prekes iš užsienio subjektų reikėtų pasidomėti ar jos nepažeidžia kitų asmenų intelektinės nuosavybės teisių, t.y. ar jų pardavėjas/tiekėjas yra prekių ženklų, dizaino, autorių teisių, patentų savininkas, o, jei jis nėra savininkas, ar jis turi teisinį pagrindą naudoti kitiems asmenims priklausančią intelektinę nuosavybę, ar jam suteiktos teisės nėra pasibaigusios, ar dėl jų nevyksta teisminių ginčų.
- Atsakomybė už pažeidimus: Asmuo, kuriuo intelektinės nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, gali reikalauti ne tik nutraukti pažeidimą, išimti iš apyvartos prekes, bet ir reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dėl jo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.
Svarbu suprasti, kad intelektinės nuosavybės apsauga yra būtina norint apsaugoti savo kūrybinius ir intelektinius vaisius nuo nesąžiningų konkurentų. Tinkama apsauga leidžia ne tik užtikrinti savo teises, bet ir gauti pelną iš savo kūrybos bei inovacijų.
tags: #imtis #veiksmu #del #nuosavybes