Individualios Įmonės Turtas ir Nuosavybė: Kas Svarbu Žinoti

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurį steigia vienas fizinis asmuo. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sudaro individualios įmonės turtą ir kaip jis yra susijęs su savininko nuosavybe.

Individualios Įmonės Teisiniai Aspektai

Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones.

Jeigu planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę (IĮ). IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas.

IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Individualių įmonių įstatymas apribojo IĮ savininko teisę būti kitos IĮ savininku, nes IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu. IĮ steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku. IĮ nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali paskirti kitą asmenį.

IĮ Privalumai ir Trūkumai

IĮ turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu.

Prieš registruojant šios teisinės formos įmonę būtina įvertinti visus privalumus ir trūkumus. IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“.

Individualių įmonių įstatymas nustato, kad IĮ gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. IĮ negali būti reorganizuojama, išskyrus atvejus, kai IĮ paveldi asmuo, kuris yra kitos IĮ savininkas bei kai reorganizuojama iki 2004 m. sausio 1 d. įsteigta IĮ, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai.

IĮ, įsteigtos iki 2004 m. sausio 1 d., kurių pavadinime yra žodžiai „personalinė įmonė“, šių žodžių santrumpa „PĮ“, taip pat IĮ, kurių pavadinimuose nenurodyta teisinė forma, nuo 2004 m. sausio 1 d. laikomos individualiomis įmonėmis.

IĮ savininkai, turintys dvi ir daugiau IĮ, iki 2005 m. gruodžio 31 d.

Individualios Įmonės Turtas ir Savininko Įnašai

Pagal IĮ įstatymo nuostatas individualios įmonės turtui priskiriamas nuosavybėn perduotas jos savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas. IĮ savininko įnašu laikomas piniginių lėšų, ilgalaikio materialiojo turto perdavimas IĮ nuosavybėn. Įnašas įforminamas surašant ir pasirašant pinigų ar kito turto perdavimo dokumentus, kurie įforminami teisės aktų nustatyta tvarka.

Kito turto perdavimo dokumentai būna laisvos formos, bet turi turėti šiuos privalomus rekvizitus: dokumento pavadinimą, datą, IĮ pavadinimą ir identifikacinį numerį (kodą), įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą, perduodamo turto pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vertes ir bendrą sumą. Tuo atveju, kai IĮ perduodamas įnašas turi būti registruojamas registre, turto perdavimo dokumentuose turi būti nurodytas turto kodas ar unikalus numeris registre.

IĮ savininko įnašo perdavimo metu mokestinių prievolių, PMĮ atžvilgiu, neatsiranda. Taip pat mokestinių prievolių pagal GPMĮ jam neatsiranda, nes įnašo perdavimo į savo įmonę metu jo savininkas atlygio negauna.

Kaip žinia, savininkas gali į savo įmonę įnešti ir pinigus, ir turtą. Įnešti pinigai ir turtas turi atsispindėti įmonės dokumentuose.

Svarbu: Kai savininkas savo turtą naudoja ir įmonėje, tai tokiam turtui yra rašomas įsakymas, kuriame nurodoma, koks procentas to turto panaudojamas įmonei.

Turto Įvertinimas

Dažnai iškyla klausimas - kaip įnašą įvertinti? Savininko įnašas pinigais yra lygus perduotai pinigų sumai, o įnašas ilgalaikiu turtu yra to turto įsigijimo kaina. Jei nėra ilgalaikio turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai turto kaina gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę užsiimti tokia veikla.

Kaip įnašo, perduodamo turto registravimo, atvežimo, remonto, sumontavimo, instaliavimo, išbandymo ir kitos su to turto paruošimu veikti ir naudoti susijusios išlaidos priskiriamos individualios įmonės veiklos sąnaudoms tą mokestinį laikotarpį, kai jos susidarė.

IĮ savininkui nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas įmonės veikloje gali būti naudojamas ir tuo atveju, kai jis neperduodamas IĮ nuosavybėn kaip turtinis įnašas. Tuo atveju, kai turtas perduodamas kaip savininko įnašas į savo įmonę, jis tampa įmonės nuosavybe, todėl savininkas netenka teisės neatlygintinai naudotis šiuo turtu savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

IĮ savininko ir jo šeimos narių turto (neperduodant IĮ nuosavybėn) naudojimas vieneto veikloje yra įforminamas tos įmonės savininko arba vadovo įsakymu, kuriame nurodoma:

• turto pavadinimas;
• turto apibūdinimas, techniniai-ekonominiai parametrai (plotas, tūris, pajėgumas ir pan.);
• turto savininkas (jei turto savininkas nėra IĮ savininkas, nurodoma, koks jo, kaip šeimos nario, ryšys su IĮ savininku);
• turto kaina, kuri apskaičiuojama iš juridinę galią turinčiuose turto pirkimo (įsigijimo) dokumentuose nurodytos kainos atėmus laikotarpio iki turto perdavimo naudoti įmonės veikloje turto nusidėvėjimo sumą. Turto nusidėvėjimo suma apskaičiuojama taikant tiesinį metodą ir kito mėnesio būdą. Jei turto savininkas neturi turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai turto kaina gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę verstis tokia veikla, arba vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimų nuostatomis. Jei turtas buvo įsigytas, bet nenaudojamas, tuomet įmonės veikloje naudojamo turto kaina gali būti nustatyta ir pagal to turto įsigijimą patvirtinančiuose ir juridinę galią turinčiuose dokumentuose nurodytą pirkimo kainą.
• IĮ veiklos, kurioje turtas bus naudojamas, pavadinimas;
• turto dalis, naudojama įmonės veikloje (procentais), kuri nustatoma atsižvelgiant į turto rūšį ir ekonominę naudą: naudojant transporto priemones - į įmonės reikalais nuvažiuojamų kilometrų skaičių, naudojant patalpas - į patalpų plotą (tūrį), naudojamą įmonės veiklai, naudojant įrenginius - į įrenginių darbo laiką ir pan.

Apskaitos Lygybė ir Nuosavybės Formos

Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę. Steigiant įmonę, visą turtą įdeda savininkas. Jiems priklausys ir įmonės ūkininkavimo rezultatas, gaunamas naudojant visą įmonės turtą. Šį rezultatą galima apibūdinti kaip pelną, pasireiškiantį konkretaus įmonės turto padidėjimu, arba nuostolį pasireiškiantį šio turto sumažėjimu.

Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitinė lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais: tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja. Turtas parodo mums, kas konkrečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo ji disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ir kam priklauso įmonės turto.

Nuosavybės Apskaita Akcinėse Bendrovėse

Akcinių bendrovių savininkų (akcininkų) nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas, kurio priklausomybę akcininkams patvirtina specialūs vertybiniai popieriai - akcijos. Akcinis kapitalas parodo, kokia abstraktaus įmonės turto dalis priklauso savininkams (akcininkams).

Šeimos Verslas ir Sutuoktinių Turtas

Šeimos verslą galima apibūdinti kaip verslą, kai viena šeima kontroliuoja verslo sprendimus ir mažiausiai du jos nariai yra įsitraukę į bendrą verslą. Jei šeimos verslas yra valdomas sutuoktinių, jų santuokos nutraukimas turės milžiniškas pasekmes.

Skyrybų procese svarbiausia ekonominė partnerystė yra santuoka, o ne verslas, todėl teismas vadovausis įstatymo nustatytomis sutuoktinių turto dalijimo taisyklėmis, nebent sutuoktiniai bus sudarę vedybų sutartį, ir susitarę dėl kitokių taisyklių.

Šeimos verslo formos pasirinkimas (individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, mažoji bendrija ar kita) yra svarbu, bet nė viena iš jų neturi specialių taisyklių, kurios lengvai suderintų verslo ir šeimos vertybes.

Sutuoktinių Nuosavybės Formos

Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru, t.y. teigiama, kad visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus. Pagal šį kriterijų yra vertinamas konkretaus turto objekto įsigijimo laikas ir santuokos sudarymo momentas. Atsižvelgiant į tai, kad didėja skaičius porų, gyvenančių kartu nesudarius santuokos, gali būti, kad iki santuokos sudarymo būsimi sutuoktiniai gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, bendrai įgijo turto, pavyzdžiui, butą. Tokiu atveju laikoma, jog jie įgijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne kurio nors iš sugyventinių asmeninėn nuosavybėn.

Svarbu: Tinkamas planavimas yra esminis dalykas. Kai kuriais atvejais, akcininkų sutartis gali padėti užtikrinti, kad verslas liktų šeimos rankose, pavyzdžiui, numatant galimybę atpirkti akcijas, jei jos atitektų buvusiam sutuoktiniui.

Sudarius vedybų sutartį joje galima numatyti, kad verslo turtas bus vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, arba sutuoktinių jungtinė nuosavybė, kartu numatant, kaip verslo turtas ir su juo susiję finansiniai įsipareigojimai bus dalijami. Bet reikėtų nepamiršti, kad vedybų sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, gali būti pripažinta negaliojančia dėl įvairių priežasčių.

Individualios Įmonės Turto Pavyzdžiai

Panagrinėkime personalinę S. Jūs jau žinote, kad vadovaujantis įmonės principu, savininko (namas, įvairūs apyvokos daiktai ir kita) ir įmonės turtas yra atskirti. Šios įmonės turtą sudaro: patalpos, instrumentai, įvairios atsarginės detalės bei 15000 litų.Patalpos, instrumentai, atsarginės dalys bei dalis pinigų įdėta į šią įmonę paties savininko. Be to, 10000 litų S. Rugys pasiskolino iš banko, nes ketina pirkti įrengimų.

Kaip matote, turto pusėje parodyta, kuo konkrečiai disponuoja Ši įmonė, tai - pinigai, atsarginės dalys, instrumentai ir patalpos. O nuosavybės pusėje parodyta, kam priklauso tas turtas: 40000 litų S. Rugiui ir 10000 litų bankui.

Buhalterinė Apskaita

Savininkų nuosavybei apskaityti skirtos to paties pavadinimo, kaip ir balanso skyriai A.I.-A.V., sąskaitų grupės Nr.30 - Nr. 34: Nr. 30 Kapitalas, Nr. 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis), Nr. 32 Perkainojimo rezervas, Nr. 33 Rezervai.

Akcinėse bendrovėse apskaitininkai kapitalo suformavimą atspindi turto sąskaitoje ir kapitalo sąskaitoje. Dažniausiai už akcijas apmokama pinigais. Sakykime, kad asmuo įsigijo 85 paprastąsias įmonės akcijas už bendrą 8500 Lt suma.

Po šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijas įsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininku.

IĮ Savininko Įnašo Pavyzdys

Tarkime, kad, įmonėje atlikus papildomą akcijų emisiją, akcininkai pasirašė įsipareigodami pirkti 160 paprastųjų akcijų po 100 Lt už kiekvieną, iš viso už 16000 Lt 19X5 gruodžio 31 d. jie įsipareigojo somėti ir tą pačią dieną įnešė į įmonės kasą 12200 Lt, įsigydami 120 akcijas.

Dar 3800 Lt akcininkai įsipareigojo sumokėti per 10 d., pradedant 19X6 m. sausio 15d. Šiuo atveju 19X5 m. gruodžio 31 d.

Finansinė Struktūra

Pabandykime nuspręsti, kuri iš šių įmonių turi palankesnę finansinę struktūrą. Iš pradžių patrauklesnė atrodo įmonė „Statyba", nes ji turi daug mažiau skolų. Mažesnis skolų kiekis yra palankus tiems, kurie ruošiasi įsigyti jos akcijų, nes tokios įmonės veikla jiems atrodys mažiau rizikinga.

Šią įmonę palankiau vertintų ir kreditoriai, nes ji turi pakankamai savo nuosavybės (nuosavo turto) skoloms padengti. Ir akcininkai, ir kreditoriai, investuodami ar skolindami turtą šiai įmonei, rizikuoja žymiai mažiau.

Skolų Įtaka

Aišku, kad kiekvienas akcininkas, įsigydamas šios įmonės akcijų, rizikuoja daugiau negu įmonės „Statyba" akcininkai. Tačiau didelė rizika rinkoje dažniausiai susijusi su palyginti dideliu pelnu.

Kita vertus, reikėtų pagalvoti, kaipgi įmonė sugebėjo pritraukti tokią santykinai didelę skolintojų nuosavybės dalį. Akivaizdu, kad ji turėjo įtikinti skolintojus, jog skolos bus laiku grąžintos ir palūkanos laiku sumokėtos.

Pridedama lentelė su pavyzdiniais duomenimis:

tags: #individuali #imones #turtas #pripazistamas #nuosavybe