Ruošiantis steigti individualią įmonę, verta išsiaiškinti, ar šios įmonės turtas yra atskiriamas nuo įmonės savininko turto bei iš kokių šaltinių ir kaip tas turtas yra sudaromas. Apskritai, individualios įmonės turto sampratą, jo sudarymą ir kitus svarbius dalykus reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas.
Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio tikslas yra ūkinės komercinės veiklos vykdymas bei pelno siekimas. Individuali įmonė pasižymi tam tikrais požymiais, kurie padeda atriboti ją nuo kitų juridinio asmens teisinių formų. Visų pirma, individualią įmonę gali įsteigti vienas fizinis asmuo. Toks asmuo negali būti kitos individualios įmonės savininkas. Asmuo įsteigęs individualią įmonę tampa jos savininku.
Individualios įmonės steigimas Švedijoje
Individualios įmonės turto samprata
Taigi, svarbu suvokti pačią individualios įmonės turto sąvoką. Individualios įmonės turtas tai yra įmonei nuosavybėn perduotas savininko turtas. Taip pat į šią sąvoką patenka turtas, kurį individuali įmonė įgijo savo vardu.
Iš ko susideda individualios įmonės turtas?
- Šiai įmonei perduotas savininko turtas.
- Turtas, kuris buvo įgytas individualios įmonės vardu.
Labai svarbu pabrėžti, kad individualios įmonės turtas yra neatskiriamas nuo jos savininko turto. Jeigu individualioje įmonėje nepakanka turto tam tikrai prievolei įvykdyti, tada už šią prievolę privalo atsakyti pats savininkas. Taip pat nėra apibrėžtas individualios įmonės įstatinio kapitalo dydis. Todėl tokią įmonę gali įsteigti asmuo, kuris nori investuoti į ją nedidelį kapitalą.
Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.
Turto perdavimas ir paėmimas
Svarbu žinoti, kad savininkas perduodamas individualiai įmonei turtą arba pinigines lėšas bei išimdamas iš jos turtą arba pinigines lėšas, privalo sudaryti bei pasirašyti turto ar lėšų perdavimo arba paėmimo dokumentą.
Perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų paėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka.
Kito turto perdavimo ar paėmimo dokumentai turi turėti šiuos privalomus rekvizitus:
- Dokumento pavadinimą.
- Dokumento surašymo datą.
- Individualios įmonės pavadinimą.
- Kodą.
- Individualios įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą.
- Perduodamo (ar paimamo) turto pavadinimus.
- Kiekius.
- Matavimo vienetus.
- Vertes ir bendrą sumą.
Privalu žinoti, kad abu sutuoktiniai (iš kurių vienas yra individualios įmonės savininkas) norėdami perduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantį turtą individualiai įmonei, perduoda turtą įmonei ne nuosavybės, bet patikėjimo teise.
Individualios įmonės privalumai ir trūkumai
Individuali įmonė nuo kitų teisinių formų skiriasi tuo, jog tai yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Savininkas atsako savo turtu, jei įmonėje neužtektų lėšų skoloms, prievolėms padengti.
Individualių įmonių privalumai:
- Labai paprasta steigimo procedūra.
- Individualios įmonės veiklos pradžiai pakanka nedidelio kapitalo, taip pat neapibrėžtas įstatinio kapitalo dydis.
- Individualios įmonės steigėjas yra vienas fizinis asmuo.
- Įmonės veiklos visus sprendimus priima pats savininkas.
- Visas uždirbtas pelnas priklauso įmonės savininkui.
- Individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą.
- Įmonės savininkas gali laisvai pasiimti lėšų iš įmonės banko sąskaitos ir kasos savo reikmėms.
- Savininkas bet kuriuo metu gali paskolinti ir įnešti nuosavas lėšas į įmonės sąskaitą.
- Jei reikia, nelikviduojant individualios įmonės galima pertvarkyti į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę ar į viešąją įstaigą.
- Supaprastinta likvidavimo procedūra.
Individualių įmonių trūkumai:
- Savininkas atsako visu savo asmeniniu turtu.
- Ribotos galimybės didinti kapitalą.
- Neturi lygiaverčio verslo partnerio.
- Dažniausia individualios įmonės finansiniai ištekliai yra maži.
- Mirus savininkui, sudėtingas paveldėtojo įmonės teisių perėmimas ar likvidavimas.
Mokesčiai
Pagal PMĮ 5 straipsnio nuostatas IĮ apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių bei uždirbtų pajamų dydį, apmokestinamas taikant tokius pelno mokesčio tarifus:
- 15 proc. pelno mokesčių tarifas.
- 5 proc. pelno mokesčio tarifas, jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur.
- 0 proc. (nulinis) pelno mokesčio tarifas pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamajam pelnui, jeigu IĮ pagal PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas turi teisę taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą bei per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį jos veikla nėra sustabdoma, ji nėra likviduojama, reorganizuojama ir akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams (pagal PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas). Šios nuostatos taikomos tik 2018 m. ir vėlesniais metais įsteigtoms IĮ.
„Sodros“ mokesčiai
Asmenys, esantys individualios įmonės savininkais, privalomai draudžiami:
- Valstybiniu socialiniu draudimu (VSD).
- Sveikatos draudimu (PSD).
VSD įmokos
Jeigu išsiima lėšų asmeniniams poreikiams, VSD įmokos mokamos nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos, kuri deklaruojama VMI (pajamų rūšies kodas 02). VSD įmokų galima nemokėti, jeigu:
- Pirma savarankiška veikla nuo 2018-01-01.
- Gauna (yra paskirta) pensiją ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją.
- Gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją.
- Gauna pensiją iš Europos Sąjungos narės.
- Yra laisvės atėmimo vietose, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
- Yra sukakęs senatvės pensijos amžių.
BET, tokiu atveju, stažas senatvės pensijai nesikaups. Jeigu neišsiimate lėšų asmeniniams poreikiams, tuomet VSD įmokų mokėti nereikia.
PSD įmokos
PSD įmokų tarifas: 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (toliau - MMA).
Kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos mokamos 6,98 proc. dydžio PSD įmokos nuo MMA. 2021 m. tai būtų 6,98 proc.
Teismų praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) nagrinėjo bylą, kuomet AB Ūkio bankas (toliau- bankas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo (A.L. individualios medienos perdirbimo įmonės (toliau - IĮ)) negrąžintą 49197,34 litų sumą (14248.53 Eur), kurią IĮ pasiskolino sudariusi paskolos sutartį su banku.
Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1d. nustato, jog bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami nustatyta tvarka. Taip pat LAT senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11-as punktas nurodo, kad kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl buvo nurodyta parduoti IĮ turtą, taip pat ir asmeninį A. L. (IĮ savininko) turtą tam, kad būtų įvykdyti turtiniai įsipareigojimai kreditoriui.
Tačiau piniginių lėšų IĮ kasoje ir banko sąskaitoje nebuvo. Taip pat nebuvo likę ir IĮ priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta likviduotą dėl bankroto IĮ išregistruoti. Kyla klausimas, ar bankas turėjo tokią teisę, t.y. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas kreditoriaus ieškinį tenkino visiškai.
Remdamiesi CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, jog individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, teismai nurodė, kad atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles tenka ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams. Todėl buvo konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog IĮ turtas neatskirtas nuo savininko turto, atsakovas A. L. privalo įsiskolinimą padengti iš savo asmeninio turto.
Be to, teismai pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, tiek CK 2.50 straipsnio 4 dalyje bei CK 6.128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pagal IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu taip pat ir po šios įmonės likvidavimo, jokių išimčių dėl likvidavimo pagrindų nenumatyta.
Taip pat buvo atsižvelgta į LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2003, kurioje nurodyta, kad likvidavus IĮ jos prievolės nepasibaigia, o pereina šio juridinio asmens dalyviams, t.y. Tačiau LAT nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos nutartį panaikinti.
LAT nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl IĮ skolos priteisimo asmeniškai iš A. L. po to, kai jau buvo baigtos bankroto procedūros ir IĮ buvo išregistruota. Teismo nuomone, tokios teisės ieškovas neturėjo. Buvo remiamasi LAT senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr.
LAT nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, jog A. L. turėtų kito turto, išskyrus jo vardu registruotai IĮ priklausančio turto, kuris buvo įkeistas ir realizuotas vykdant bankroto procedūras.
LAT konstatavo, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4d.), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str.
Taigi, įstatymai nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, už kurios prievoles įmonės savininkas atsako visu turtu. Tačiau LAT savo praktikoje išaiškino, kad ne visais atvejais kreditorius su savo reikalavimu gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką.
tags: #individualios #imones #turtas