Individualios Įmonės Turto Bendrasavininkų Teisės: Kas Svarbu Žinoti?

Kai turtas priklauso dviem ar daugiau savininkams, atsiranda bendrosios nuosavybės teisės. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia būti individualios įmonės turto bendrasavininku, kokios yra bendrasavininkų teisės ir pareigos bei kaip spręsti nesutarimus.

Kas Yra Bendroji Nuosavybė?

Bendroji nuosavybė - tai turtas, priklausantis dviem ar daugiau savininkams. Bendrasavininkais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valstybė ar savivaldybės. Dažniausiai bendroji nuosavybė atsiranda, kai keli asmenys kartu perka turtą, jį paveldi ar gauna dovanų. Svarbu atskirti bendrąją dalinę nuosavybę nuo bendrosios jungtinės nuosavybės.

Bendroji Dalinė ir Jungtinė Nuosavybė

Bendroji dalinė nuosavybė pasižymi aiškiai nustatytomis kiekvieno savininko turto dalimis. Tokia nuosavybė valdoma, naudojama ir disponuojama visų dalyvių sutikimu. Jei kyla nesutarimų, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas, gavęs bet kurio bendrasavininko ieškinį.

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Ši nuosavybės forma atsiranda tik įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, sutuoktinių turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Bendrasavininkų Nesutarimai: Pagrindinės Priežastys

Dažniausiai nesutarimai tarp bendrasavininkų kyla tuomet, kai turtą reikia pasidalinti, pavyzdžiui, kai vienas namas priklauso dviem savininkams, turintiems skirtingus lūkesčius. Bendrosios nuosavybės atveju visi NT valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimai priklauso nuo visų bendrasavininkų sutarimo. Vieno bendrasavininko teisės yra apribojamos kito bendrasavininko, o tai gali tapti pagrindine nesutarimų priežastimi.

NT Bendrasavininkų Teisės

Siekiant išvengti nesutarimų, visi bendrasavininkai turi žinoti savo teises:

• Teisė gauti pajamas: Kiekvienas bendrasavininkas proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas.
• Teisė disponuoti savo dalimi: Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
• Teisė atsidalinti: Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.

NT Bendrasavininkų Pareigos

Bendrasavininkų pareigos yra ne mažiau reikšmingos nei teisės:

• Finansinė atsakomybė: Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
• Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus: Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.

Kaip Elgtis Bendrasavininkų Nesutarimo Atveju?

Jei nesutarimai tarp bendrasavininkų neišvengiami, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą. Bendraturčių teisiniai klausimai sprendžiami arba bendru sutarimu, arba teismo tvarka (LR CK 4.75 straipsnis). Jokių kitokių variantų ar neteisminių (notarinių) procedūrų išspręsti atidalijimo klausimui vienašališkai nėra.

Paprastesnis Būdas: Naudojimosi Tvarkos Nustatymas

Naudojimosi tvarka nustatoma tarpusavio sutarimu arba teisme. Tai paprastesnis būdas, skirtas naudojimuisi atskiromis izoliuotomis patalpomis arba konkrečiomis turto dalimis nustatyti.

Naudojimosi tvarka nustatoma sudarant atskirą rašytinį susitarimą dėl to, kaip ir kokiu būdu bus naudojamasi bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Susitarimo sudarymas patvirtinamas parašais. Notarinė registracija neprivaloma ir į teismą dėl patvirtinimo kreiptis nereikia. Notarinis patvirtinimas aktualus tik tuo atveju, jei vienas iš bendraturčių ketina parduoti turtą ne kitam bendraturčiui, o naujam savininkui - tokiu atveju „naujajam“ bendraturčiui naudojimosi tvarka, kuri nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota viešajame registre - nebus privaloma.

Esminis skirtumas tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąją daline nuosavybe tvarkos nustatymo - vienu atveju (nustatant tvarką) bendroji dalinė nuosavybė išlieka, kitu atveju (atidalijant) - išnyksta. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojamas atskiras nekilnojamojo turto objektas ir tai reiškia, kad pasibaigia santykis su bendraturčiais, o taip pat ir tokios pareigos kaip informavimo ir pirmenybės teisės suteikimo pareiga prieš perleidžiant turtą (LR CK 4.79 str.) ir pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo (LR CK 4.76 str.). Nustatant naudojimosi tvarką - šios pareigos išlieka, naujas nekilnojamojo turto objektas nesuformuojamas.

Sudėtingesnis Būdas: Atidalijimas Iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia ir kiekvienas atsidalinęs savininkas turi atskirą daiktą bei teisę visiškai savarankiškai jį valdyti, naudoti ir disponuoti. Atidalijimas taip pat vyksta bendraturčių sutarimu arba teisme.

Rekomenduotina iš anksto susiderinti su bendraturčiais ar jie duos leidimą atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tik tuomet pradėti rengti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą.

Atidalijimo procesas:

1. Atliekami kadastriniai matavimai (atlieka projektuotojas/matininkas) ir parengiamas atidalijimo planas, kuriame suformuojamas atskiras nekilnojamojo turto vienetas.
2. Šiam planui pritarti ir jį patvirtinti turi bendraturčiai, t.y. tie bendraturčiai, kuriuos liečia toks atidalijimas (šiuo atveju - 100 proc. bendraturčių).
3. Taip pat paprastai apie atidalijimo sprendinius ir bendraturčių pritarimą pranešama atsakingai institucijai.

Jei kitas bendraturtis su tokiu būdu nesutinka ir yra galimybės tokio būdo netaikyti - teismas turi teikti prioritetą kitiems atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdams.

Kompensacijos Priteisimas

Visais atvejais teismas prioritetą turėtų teikti daikto atidalijimui natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos:

• Pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.
• Faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.

Kompensacija paprastai yra išmokama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui (paprastai Ieškovui). Ieškovas pasiūlo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą ir paprastai būtent jis turi atsisakyti jam priklausančios nuosavybės dalies mainais į išmokamą kompensaciją t.y. kito ar kitų bendraturčių nuosavybė padidėja Ieškovui priklausančia dalimi, o jis už prarastą nuosavybės plotą gauna kompensaciją.

Bendrosios Nuosavybės Formos

Šioje lentelėje apibendrinamos pagrindinės bendrosios nuosavybės formų charakteristikos:

tags: #individualios #imones #turto #bendrasavininku #teises