Valstybinės žemės nuoma Lietuvoje yra svarbus procesas, kurį reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Valstybinės žemės įsigijimas ar nuoma - tai viena reikšmingiausių sąveikos sričių tarp viešojo ir privataus sektoriaus, kuriame natūraliai susikerta teritorijų planavimas, infrastruktūros plėtra, nekilnojamojo turto projektai ir investicijos. Planuojant nekilnojamojo turto projektą, statybas ar paprasčiausią sklypo naudojimo įteisinimą, valstybinės žemės klausimas dažnai tampa esminiu. Jei žemės sklypas priklauso valstybei, jį naudoti ar statyti jame galima tik turint sutarties pagrindu pagrįstą santykį.
Nuo 2024 m. pradžios įsigaliojus Žemės įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams, valstybinė žemė patikėjimo teise buvo perduota savivaldai. Tai reiškia, kad klausimus, susijusius su valstybinės žemės nuoma, nuomos teisių įkeitimu, perleidimu, naujų sutarčių sudarymu, nuo šiol sprendžia savivaldybių tarybos.
Nuo rugpjūčio 1 d. veikianti Žemės informacinė sistema leidžia nuotoliniu būdu gauti įvairias paslaugas, susijusias su valstybinės žemės valdymu. Dažniausiai per sistemą teikiami prašymai būtent dėl valstybinės žemės nuomos.
„Naudojantis Žemės informacine sistema, visas nuomos procesas, nuo prašymo pateikimo iki sprendimo ir nuomos sutarties pasirašymo, vyksta greičiau. Žmonėms nebereikia vykti į savivaldybes ar Nacionalinę žemės tarnybą. Jie gali matyti, kaip nagrinėjamas jų prašymas, o pasirašytos sutartys elektroniniu būdu perduodamos registruoti Registrų centrui, be papildomų mokesčių“, - sako laikinai NŽT direktoriaus pareigas einantis Dovydas Petraška.
Žemės Informacinės Sistemos (ŽIS) Funkcionalumas
Be valstybinės žemės nuomos, per ŽIS galima gauti paslaugas dėl:
- Žemės sklypų perdavimo panaudai
- Pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo
- Žemės servitutų nustatymo ar panaikinimo
- Leidimų statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimo
- Teisės naudotis žvejybos plotais suteikimo
- Valstybinės žemės perdavimo nuosavybėn
- Žemės įsigijimo valstybės nuosavybėn ir reikalingų sutikimų išdavimo (pavyzdžiui, dėl žemės nuomos teisės įkeitimo ar perleidimo, ar statinių eksploatacijos)
Kaip Naudotis ŽIS?
Sistema pasiekiama per interneto svetainę. Prisijungę prie jos pirmą kartą, vartotojai turi susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis. Tai galima padaryti per:
- Elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių)
- Su elektroniniu parašu (naudojant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“)
- Per mobiliuosius įrenginius
- Po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu
Pildant prašymus, dalis laukų užsipildo automatiškai, nes ŽIS yra susieta su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais. Taip sumažėja savarankiško pildymo klaidų ir sutrumpėja prašymų pildymo laikas. Taip pat yra galimybė sistemoje pateikti prašymą per įgaliotą asmenį. Tokiu atveju būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas.
Kas Nuomoja Valstybinę Žemę?
Pagrindinė valstybinės žemės valdymo, administravimo ir kontrolės institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT). Tačiau valstybei priklausančius žemės sklypus nuomoja ne tik NŽT, bet ir kitos valstybinės institucijos:
- Savivaldybių tarybos - valstybinės žemės sklypus (jų dalis), perduotus patikėjimo teise savivaldybėms.
- Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra priskirtas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui.
- Kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai - šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise.
- Visais kitais atvejais valstybinės žemės nuoma rūpinasi NŽT.
Valstybinės Žemės Nuomos Būdai
Valstybinės žemės sklypą išsinuomoti ar įsigyti galima dviem būdais:
- Aukciono būdu
- Ne aukciono būdu
Aukciono būdu paprastai nuomojami ar parduodami nauji kitos paskirties žemės sklypai, neužstatyti statiniais. Tačiau aukcionai valstybinės žemės sklypų nuomai ar pardavimui nevyksta Vilniaus miesto, Trakų miesto ir Birštono miesto savivaldybėse, nes čia dar nėra užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.
Be Aukciono Išnuomojama Valstybinė Žemė
NŽT išskiria atvejus, kai valstybinę žemę galima išsinuomoti ar įsigyti be aukciono. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Tačiau yra išimčių, kada galima išsinuomoti žemę be aukciono:
- Ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
- Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose - 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
- Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono.
- Ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 222 straipsnio nuostatomis įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos.
Valstybinės Žemės Nuomos Sutartis
Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai.
Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.
Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės Žemės Nuomos Mokestis
Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartyje numatoma valstybinės žemės nuomotojo pareiga savo lėšomis perskaičiuoti aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio dydį, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertė, nustatyta nuomos sutarties sudarymo metu, tampa mažesnė už šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, kalendoriniais metais.
Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio Klausimai ir Atsakymai
Kokie teisės aktai reglamentuoja nuomos mokestį už valstybinę žemę?
Nuomos mokestį už valstybinę žemę apskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtinti sprendimai.
Kas yra nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėtojas?
Nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėtojas yra fizinis ar juridinis asmuo, nuomojantis ar naudojantis valstybinę žemę.
Kada atsiranda prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį?
Prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį fiziniam ar juridiniam asmeniui atsiranda nuo kito mėnesio po sutarties sudarymo, sutarties pakeitimo ar, jei sutartis nesudaryta, nekilnojamojo turto įsigijimo dienos.
Kas ir kada turi pateikti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją?
Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją nuomos mokesčiui apskaičiuoti teikia fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys įgytus nuosavybės teise statinius, pastatus ir daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise.
Kur galima gauti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijos formą?
Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijos formą galima gauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame bei Šiaulių miesto savivaldybės internetiniame puslapyje.
Nuo kada nutraukiamas valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimas?
Nuomos mokestis nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio po nuomos sutarties termino pasibaigimo (sutarties nutraukimo, sutarties teisių perleidimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre), pardavus nekilnojamąjį turtą.
Kaip apskaičiuojamas nuomos mokestis, jei mokesčio mokėtojas nepateikė ar pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją vėliau nei įsigijo nekilnojamąjį turtą?
Nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas (ar perskaičiuojamas) nuo nekilnojamojo turto įsigijimo datos, bet ne ilgiau kaip už einamuosius ir penkerius ankstesnius mokestinius metus, pagal apskaičiavimo laikotarpiu galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančius tarifus.
Kaip apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis?
Nuomos mokestis už išnuomotą ar naudojamą valstybinę žemę, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo.
Iki kada ir kaip mokėtojas gauna pranešimą apie valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą?
Pranešimus ne vėliau kaip iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos parengia Strateginio planavimo ir finansų skyrius ir išsiunčia paštu arba el.
Kur slypi problema?
Šioje srityje svarbu suprasti vieną esminį principą: valstybinės žemės naudojimas nėra savaiminė teisė - tai griežtai teisiškai reglamentuotas procesas. Kiekvienas etapas - nuo žemės sklypo suformavimo, ar sprendimų priėmimo iki sutarties įregistravimo - reikalauja norminio tikslumo, tarpinstitucinio suderinimo ir procedūrinės disciplinos, taigi kitaip nei privačios žemės sandoriuose, čia sėkmę lemia ne derybiniai santykiai, o teisinių normų ir administracinių sprendimų išmanymas, kuriuose klaida ar formaliai netinkamas dokumentas gali pailginti ar net nutraukti patį procesą.
Faktinis valstybinės žemės naudojimas savaime nesukuria teisės ją naudoti. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, teisė į valstybinės žemės nuomą be aukciono gali būti taikoma tik tuo atveju, jei asmuo gali įrodyti, jog žemę naudoja teisėtai, o naudojimo pobūdis neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.
Sprendimus dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos be aukciono, kai asmuo nuosavybės ar nuomos teise valdo sklype esantį savarankiškai funkcionuojantį statinį ar įrenginį daugeliu atvejų priima nebe Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), o savivaldybės. Svarbu, kad statinys būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, o sklypo naudojimas neprieštarautų teritorijų planavimo dokumentams. Jei statinys turi kelis bendrasavininkius, kiekvienam jų tenkanti žemės sklypo dalis nustatoma pagal turimą statinio dalį (į tai neįtraukiami priklausiniai).
Žemės įstatymo pakeitimai
Seimas pritarė grupės Seimo narių parengtiems Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kurie leis valstybinę žemę naudoti efektyviau ir sudarys sąlygas visuomenei gauti maksimalią naudą. Šiais pakeitimais ištaisytos Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai ir kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
- Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks valstybinės žemės sklypas arba jo dalis parduodama šių statinių savininkui, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę.
- Savivaldybės tarybai be aukciono išnuomojant valstybinės žemės sklypą ar jo dalį Žemės įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems statiniams eksploatuoti, suteikta teisė savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 proc.
- Numatyti nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai: energetikos bendrijai netekus savo statuso ar nevykdant veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas arba jo dalis, taip pat bendraisiais Civilinio kodekso nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais.
- Taip pat numatytos nuostatos pagreitinančios ir palengvinančios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomą.
Šios įstatymų pataisos įsigalios 2025 m. liepos 1 d.
tags: #informacija #apie #valstybines #zemes #nuomos #procesas