Intelektinė nuosavybė Mykolo Romerio universitete: iššūkiai ir perspektyvos

Šiuolaikinėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisė atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindama inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą.

Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybine komercinių santykių arena.

Šiandien interneto svetainė yra verslo vieta, dauguma bruožų atitinkanti materialią verslo įstaigą. Tinklalapiai yra nuolatiniame ryšyje su pasauliu.

Tačiau greitai sensta apie intelektinės nuosavybės apsaugos būdus, todėl būtinas naujas teisinis apsaugos mechanizmas, kuris jau turėtų išeiti už teisės mokslo ribų ir į pagalbą kviestis pažangiausius technologijų metodus, kitas mokslo sritis.

Internetas - pasaulinis žiniatinklis - yra tinklas, sudarytas iš tinklų ir duomenų bazių, jis nėra ribotas jokiomis geografinėmis sienomis. Šios interneto apimties daugybė žmonių yra tiek intelektinės nuosavybės objektų potencialūs resursai, iš kurių šie objektai plinta, tiek vartotojai. Iš tiesų, žiniatinklio funkcijos yra pagrįstos galimybe platinti identiškas kompiuterio bylų kopijas.

Kaip kad autoriams reikalinga apsauga, intereso į laisvą informacijos srautą pagrindu vartotojams turi būti suteikta teisė naudoti teisėtai įsigytas kūrinio kopijas, atitinkamais atvejais net ir be autorių teisių turėtojo sutikimo.

Dabar įmanoma tokia situacija, jog kombinacija iš skaitmeninių teisių valdymo sistemų, teisinių normų dėl draudimo pašalinti technines apsaugos priemones, sutartimis įtvirtinamo teisių išimčių netaikymo, gali sudaryti neįveikiamą kliūtį ar iš viso pašalinti galimybę mokslininkams, tyrinėtojams, autoriams, mokytojams, studentams ir vartotojams rasti, cituoti ar kitaip sąžiningai pasinaudoti autorių teisių saugoma informacija.

Intelektinė nuosavybė - tam tikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus.

Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisių turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisių turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtinių teisių pažeidimus.

Pažeidimai gali būti daromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės "piratavimu".

Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai.

Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius. Daugelis internetu siunčiasi ir platina nelegalias muzikos kopijas elektronine forma. Vartotojas gauna šias muzikos kūrinio kopijas, o atlikėjas negauna jokio atlygio.

Autorių teisės ir išimtys

Autorių teisės nėra absoliutinės teisės ir yra ribojamos apimtimi, apsaugos terminu ir būdais, kuriais jos gali būti įgyvendintos. Visi šiuolaikiniai autorių teises reglamentuojantys autorių teisių įstatymai numato nuostatas dėl tam tikrų ypatingų aplinkybių, kuomet neautorizuotas autorių teisių saugomo kūrinio panaudojimas nėra laikomas autorių teisių pažeidimu.

Tokiais atvejais įstatymo leidėjas prioritetu laiko ne autorių teisių turėtojo, o kitų asmenų interesus. Autorių teisių išimtys yra grindžiamos įvairiais pagrindais: svarbiausių teisės principų įgyvendinimu - proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt., viešuoju interesu, ekonominiais faktoriais ir kt., tačiau iš esmės teisių išimčių tikslas yra vienas - proporcingo teisių turėtojų ir vartotojų intereso balanso išlaikymas.

Tačiau skaitmeninės revoliucijos eroje šis svarbus interesų balansas turėtų būti „rekonstruotas“, kaip ir visas autorių teisių ir jų išimčių taikymo mechanizmas.

Šiandieninės autorių teisės yra ekonominės politikos įrankis, kuriuo pirmiausia siekiama materialaus praturtėjimo ir teisingo atlygio investitoriams už jų pirmines investicijas, todėl jos nebelaikomos paskata individualiai kūrybai, kultūriniam progresui.

Nauji išbandymai interesų balansui gimė su naujomis skaitmeninėmis technikos galimybėmis, kurios, viena vertus, leidžia padaryti puikios kokybės ir juolab nemokamas autorių teisių saugomo kūrinio kopijas, kita vertus, leidžia teisių turėtojams susekti ir apriboti tokius vartotojų veiksmus. Tačiau didesnės kontrolės suteikimas autorių teisių turėtojams dėl kūrinių panaudojimo skaitmeninėje aplinkoje nesąlygos didesnės naudos pačiai visuomenei.

Šiuo atžvilgiu techniniai klausimai siejasi su moraliniais: jeigu ką nors galima padaryti, visuomet turi kilti klausimas, ar reikėtų tai padaryti. Gali būti, kad intelektinės nuosavybės teisėms, tokioms, kokios šiandien jos yra, nėra vietos naujojoje elektroninėje erdvėje.

Tarptautiniai teisės aktai

Interneto tobulėjimo ir plėtros perspektyvos svarbiausi tarptautinės teisės aktai vis dėlto yra Berno konvencija ir TRIPS.

TRIPS 10 straipsnis kompiuterių programas priskiria "literatūros kūriniams" pagal Berno konvenciją.

1996 metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys - PINO autorių teisių sutartis ir PINO atlikimų ir fonogramų sutartis, skirtos atitinkamai autorių teisių apsaugai ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsaugai.

1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties 8 straipsnis panašiai kaip ir kiti teisės aktai apibūdina teisę viešai paskelbti kūrinį. Šio straipsnio nuostatos teigia, kad literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant šių kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

Šioje sutartyje taip pat nurodomas 8 straipsnio paaiškinimas: "vien tik suteikimas fizinių priemonių, kurios leidžia kūriniui būti viešai paskelbiamam, negali būti suvokiamas kaip kūrinio paskelbimas pagal šią Sutartį ar Berno konvenciją".

Šios sąlygos bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija.

Kūrinio paskelbimas viešai turėtų būti toks, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tai apima situacijas "pagal pareikalavimą", kai, pavyzdžiui, tinklapyje siūloma parsisiųsti MP3 formato rinkmenas, ir tai galima padaryti bet kuriuo metu.

Šias pašalinti ar išvengti technines apsaugos priemones, kurias pagal Sutartį ar Berno konvenciją autoriai naudoja savo teisėms įgyvendinti ir kurios apriboja neteisėtus veiksmus, t. y. be leidimo platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja ar viešai skelbia kūrinius ar jų kopijas žinodamas, kad elektroninė informacija apie teisių valdymą be leidimo buvo panaikinta ar pakeista.

1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartyje apibūdinamos išimtinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės. Šio darbo kontekste svarbiausios yra atgaminimo teisė (Sutarties 7 ir 11 straipsniai) ir teisė padaryti atlikimus ir fonogramas viešai prieinamus (Sutarties 10 ir 14 straipsniai). Sutartyje nustatoma, kad atlikėjai/fonogramų gamintojai turi išimtines teises leisti bet kokiu būdu ar forma, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti savo atlikimus, įrašytus į fonogramas (7 str.) ir atgaminti fonogramas (11 str.).

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje taikliai pastebėta, kad technologijos plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Galiojantys autorių teisės ir gretutinės teisės įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas, atsižvelgiant į informacinę visuomenę. Šis teisės aktas koncentruojamas ties trimis svarbiausiomis teisėmis: atgaminimo teise (2 str.), teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus (3 str.), platinimo teise (4 str.).

Teisę kontroliuoti kūrinių atgaminimą yra pagrindinė išimtinė autorių teisė. Lygiai tokiems pat teisių turėtojams Direktyva nustato išimtinę teisę viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus.

Direktyvos 38 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad skaitmeninis kopijavimas asmeniniais tikslais tikriausiai bus labiau paplitęs ir turės didesnį ekonominį poveikį. Dėl to turėtų būti deramai atsižvelgiama į skaitmeninio ir analoginio asmeninio kopijavimo skirtumus ir tam tikrais atžvilgiais jie turėtų būti skiriami. Tačiau kartu turėtų būti nustatoma teisinga kompensacija.

tags: #intelektine #nuosavybe #mru