Berimstant aistroms dėl Romeo Castelluccio spektaklio “Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją”, atkreipsiu dėmesį į teisėje mažai nagrinėjamą intelektinės nuosavybės teisių ir moralės normų santykį.
Italai ne pirmą kartą provokuoja diskusijas kūrybos moralumo ar net legitimumo tema - 1975 m.
Kas yra moralinės dilemos?
Vienas iš pamatinių intelektinės nuosavybės teisės principų yra subjektyvių kriterijų netaikymas vertinant kūrinio originalumą, ar atitinkamai - išradimo naujumą bei išradimo lygį (neakivaizdumą).
Nežinau ar Romeo Castelluccio darbai išlaikys laiko išbandymą, ar bus pamiršti po keleto metų, tačiau praeityje gausu pavyzdžių genijų, kurių kūryba nesulaukė visuomenės įvertinimo jų gyvenimo laikotarpiu ir kėlė panašias aistras.
Tinkamas pavyzdys iš tos pačios Italijos - Amedeo Modigliani, kurio vienintelė paroda Paryžiuje 1917 m. Nepraėjus nei šimtui metų nuo 1917 m. Amedeo Modigliani uždarytos parodos net sunku suprasti, kuo teisėsauga galėjo motyvuoti savo veiksmus.
Šiandien Amedeo Modigliani yra klasikas. Tai yra pirma priežastis dėl ko intelektinės nuosavybės teisės atsiriboja nuo subjektyvaus objekto vertinimo - tik laikas, o ne amžininkai vertina objektyviai.
Amedeo Modigliani paveikslas "Jeanne Hébuterne" (1918)
Kita svarbi priežastis yra intelektinės nuosavybės sistemos atvirumas ir tradicinės kūrybos iracionalumas.
Yra buvę mėginimų kūrybai (ypač techninei) taikyti subjektyvius reikalavimus - 1980-aisiais Vokietijos teismai laikėsi nuostatų, kad autorių teisės gali būti taikomos tik toms kompiuterių programoms, kurių kūrėjai pademonstravo didesnius, nei vidutinio programuotojo gabumus.
Prie subjektyvių kūrybos teisinio vertinimo kriterijų reikia priskirti ir moralinius intelektinės nuosavybės teisių kriterijus.
Mažai žinoma Lietuvos aukščiausiojo teismo 2001 09 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-571 R.D., V.I., G.J. v. UAB “Naujasis aitvaras” iš esmės nustato moralinius autorių teisių teisinės apsaugos apribojimus.
Teismas išaiškino, kad “fotografijos […] vertintinos kaip žeminančios vaizduojamųjų jose asmenų garbę, orumą ar dalykinę reputaciją, kas nėra toleruotina nei pagrindinių visuomenės informavimo principų, reikalaujančių pagarbos žmogui, nei galiojančių įstatymų, nei visuomenės nuomonės požiūriu.
Teismas, aiškindamas bet kurį įstatymą ir jį taikydamas privalo vadovautis taip pat ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nes tik taip teismas gali įgyvendinti savo konstitucinę pareigą užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje (Konstitucijos 109 str.).
Teismo pareiga yra taip pat ginti viešą interesą. Remdamasis “geros moralės” motyvais teismas atsisakė ginti autorių teises į fotografijas, esant iš esmės akivaizdžiam pažeidimui.
Tokie teisinės sistemos bandymai reguliuoti kūrybos turinį Lietuvoje nėra unikalūs. Moraliniai intelektinės nuosavybės teisių apribojimai nesvetimi daugumai kontinentinės Europos teisės sistemų, jie retesni, tačiau pasitaiko ir bendrosios teisės sistemos valstybėse.
tags: #intelektine #nuosavybe #subjektyviu #poziuriu