Vyrauja stereotipas, kad apsaugoti intelektinę nuosavybę (IN) - brangu. Vis dėlto vienos pirmaujančių intelektinės nuosavybės teisės kontorų Lietuvoje „Metida“ partneris, advokatas Erikas Saukalas ir asocijuota partnerė, patentinė patikėtinė Birutė Dauderienė patikina, kad tai kur kas pigesnis kelias, nei kovoti teismuose su kopijuotojais. Negana to, dabar puiki proga apsaugoti IN dar pigiau.
Intelektinė nuosavybė yra įmonės turtas: „Ji gali padidinti įmonės ir jos produktų ar paslaugų komercinę vertę, taip pat gali padėti gauti finansavimą iš investuotojų arba finansinių įstaigų. Pagaliau, teisės į registruotą intelektinę nuosavybę gali būti licencijuojamos arba perduodamos už atitinkamą atlyginimą kitiems asmenimis.“ - teigia E. Saukalas.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip efektyviai apsaugoti intelektinę nuosavybę, kokios yra galimybės gauti kompensacijas ir kokie teisiniai aspektai svarbūs dirbant su dirbtiniu intelektu.
Galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms
Mažos ir vidutinės įmonės, kurių bendras metinis balansas neviršija 43 mln. eurų ir įmonėje dirba ne daugiau nei 250 darbuotojų, gali teikti paraiškas kompensacijoms už IN gauti.
Kaip nustatyti, ką apsaugoti?
Anot E. Saukalo, visų pirma būtina nustatyti, ką bus norima apsaugoti ir kaip. „Svarbu laiku atpažinti, identifikuoti kuriamą ar jau sukurtą intelektinės nuosavybės objektą: prekių ženklą, dizainą, išradimą, kūrinį, komercinę paslaptį ir kt. Antra, reikia suprasti, kokiais būdais šis intelektinės nuosavybės objektas gali būti apsaugotas: pavyzdžiui, prekių ženklas, dizainas gali būti registruoti, išradimas patentuotas, komercinėms paslaptims registracija nereikalinga, tačiau įmonė turi imtis atitinkamų priemonių, kad niekas apie jas nesužinotų. Jeigu sukurtas kūrinys, įmonė turi įsitikinti, kad jai priklauso autorių teisės į šį kūrinį“, - sako jis.
Jam antrina ir B. Dauderienė, ir pastebi, kai kalbama apie išradimų patentavimą, būtina, kad jis būtų visiškai naujas: „Išradimas turi būti naujas iki patento paraiškos pateikimo dienos, todėl viešai neatskleiskite išradimo esmės. Vieša informacija yra publikacijos, demonstravimas parodose, detalus išradimo atskleidimas savo interneto svetainėje, jau nekalbant apie išradimo objekto pateikimą į rinką.“
Kaip žinoti, ar priklauso kompensacija?
Pirminis rodiklis - įmonė turi būti maža arba vidutinė. Vėliau vertėtų atsižvelgti į papildomus niuansus. Kompensavimas galimas tik toms IN audito paslaugoms ir paraiškoms, kurios pateiktos po projekto pradžios, ir kurių pareiškėjai yra gavę išankstinį Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos patvirtinimą būsimai kompensacijai.
Nusprendus pretenduoti į kompensaciją, būtina gerai apgalvoti, kurie objektai turės būti apsaugoti ir koks apsaugos kelias jums reikalingas (nacionalinis ar ES), nes bus galima pateikti tik vieną paraišką prekių ženklų ar dizaino registravimo mokesčiams kompensuoti.
E. Saukalas pabrėžia, kad itin svarbu atkreipti dėmesį ir į patį registruojamą objektą. „Registruojamas prekių ženklas turi turėti skiriamąjį požymį, dizainas turi būti naujas ir išsiskirti individualiomis savybėmis. Reikia patikrinti, ar šios teisės į prekių ženklus, dizainą, išradimus nepažeis jau egzistuojančių kitiems asmenims priklausančių teisių, pavyzdžiui, jeigu tai prekių ženklas, patartina prieš registraciją įsitikinti, kad jau nėra tapačių ar panašių ženklų, registruotų tai pačiai ar panašiai veiklai.“
„Verslo pulsas“: Kokias pasekmes verslui turi intelektinės nuosavybės vagystė?
ES paramos galimybės
Europos Sąjungos bandomasis projektas skirtas skatinti verslą daugiau dėmesio skirti IN. Jo metu bus galima susigrąžinti 50 proc. prekių ženklų ar dizaino registracijos mokesčio bei 75 proc. intelektinės nuosavybės (IN) portfelio audito (IN išankstinės diagnozės) paslaugos mokesčio. Viena įmonė galės gauti ne daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų kompensaciją.
Projekte dalyvauti gali tik mažos ir vidutinės įmonės. Vadinasi, darbuotojų skaičius įmonėje negali viršyti 250, o metinės pajamos turi siekti ne daugiau kaip 50 mln. eurų. Pagal projekto reikalavimus, viena įmonė gali gauti iki 1,5 tūkst. eurų paramos. Išlaidos gali būti finansuojamos už prekių ženklo registraciją bei IN išankstinę diagnozę, tad įmonės gali kreiptis dėl kompensavimo už vieną arba abu šiuos darbus.
Visgi pašnekovė pabrėžia, kad du kartus kreiptis dėl to paties objekto kompensavimo nebus galima, t. y. viena įmonė negalės gauti kompensacijos už du prekių ženklo registravimus ar už dvi atliktas išankstines IN diagnozes.
Anot K. Vilkienės, kompensavimas bus suteikiamas tik toms paraiškoms, kurios pateiktos iki projekto pradžios. Vis dėlto labai nuogąstauti nederėtų, mat išskiriami net penki terminai, kada bus galima teikti prašymus. Paraiškų lauksime gegužės 1-31 d., liepos 1-31 d., rugsėjo 1-31 d.
Nauja paslauga verslui - išankstinė IN diagnozė
Kartu su projektu startavo ir nauja paslauga verslui - išankstinė IN diagnozė. Ji, kaip ir visas projektas, skirta smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Pašnekovės teigimu, daugelis Lietuvos įmonių nepakankamai atidžiai vertina intelektinės nuosavybės svarbą, o kartais net nežino, ką reikėtų savo įmonėje apsaugoti.
„Paslaugą teikiantys intelektinės nuosavybės ekspertai, atlikę išsamią verslo modelio, produktų ir (arba) paslaugų ir plėtros planų analizę, įvertinę jos konkurencinę aplinką, parengia specialų pasiūlymą ar strategiją konkrečiai įmonei, kaip valdyti intelektinę nuosavybę. Tokia strategija padeda pačiai įmonei geriau suprasti intelektinės nuosavybės naudą verslui, nustatyti jos turimą intelektinį turtą ir pasiūlyti galimus to turto IN apsaugos variantus“, - teigia K. Vilkienė.
Pasak jos, toks portfelio auditas gali padėti ne tik pastebėti rizikas ir jas įvertinti, bet ir laiku nuo jų apsisaugoti.
Dirbtinis intelektas ir intelektinė nuosavybė
DI aktas buvo svarstomas labai ilgai, jis apima įvairius minėtos technologijos naudojimo aspektus, DI saugos ir atsakomybės klausimus, turinčius įtakos dirbtinio intelekto kūrimui ir naudojimui.
Naudojant DI, aktualiausi teisiniai aspektai yra susiję su intelektinės nuosavybės, asmens duomenų apsauga, komercinių paslapčių ir duomenų saugumas, atsakomybė, ir kt. Jie yra reguliuojami šiuo metu galiojančių teisės aktų, todėl vertinant ir naudojant dirbtinio intelekto įrankius, svarbu jais vadovautis jau dabar, užtikrinti teisinę atitiktį (compliance).
DI aktas reikalauja, kad dirbtinio intelekto sistemos būtų skaidrios, aiškios ir kad naudojami duomenys būtų apsaugoti, siekiant užtikrinti privatumą, duomenų etiką. Be to, DI aktas nustato atitikties stebėjimo mechanizmus ir numato sankcijas už taisyklių nesilaikymą, siekiant užtikrinti nuostatų laikymąsi ir vartotojų saugumą.
Pagrindiniai DI teisinio reguliavimo aspektai
- Dirbtinio intelekto rizikų klasifikacija.
- Duomenų apsauga ir skaidrumas.
- Atitikties stebėjimo mechanizmai.
Skirtingi DI sprendimai kelia skirtingą riziką. Nors didžioji dauguma dirbtinio intelekto sistemų patenka į minimalios rizikos kategoriją, tačiau neatmetama galimybė, kad tobulėjant technologijomis vis daugiau bus sukurta didesnę riziką keliančių sistemų.
Nepriimtinos rizikos DI sistemos, kurios laikomos aiškia grėsme pagrindinėms žmonių teisėms, bus uždraustos. Tai apima dirbtinio intelekto sistemas, vykdančias socialinį reitingavimą, manipuliuojančias žmonių elgesiu, išnaudojančias asmenų pažeidžiamumą, taip pat bus uždrausta naudoti kai kurias biometriniais duomenimis besiremiančias sistemas, pavyzdžiui, emocijų atpažinimo, žmonių skirstymo į kategorijas.
Faktiškai jau dabar, prieš išsirenkant DI įrankį reikia atidžiai įvertinti paslaugų teikimo sąlygas ir pasirinkti saugiausią. Kai kurie įrankiai nustato galimybę vartotojams atsisakyti, kad jų duomenys būtų naudojami modelio mokymuisi, arba leisti mokytis uždaroje tam tikros organizacijos sistemoje, neišleidžiant duomenų už šios organizacijos ribų.
DI aktas nustatys tam tikrus skaidrumo reikalavimus, pavyzdžiui, vaizdo klastotės (deepfake) ir kitas dirbtinio intelekto sukurtas turinys turės būti pažymėtas kaip toks, o naudotojai turi būti informuojami, jei naudojamos biometrinės kategorijos arba emocijų atpažinimo sistemos.
Kaip „Fondia“ padeda spręsti jau šiandien kylančias problemas bei pasiruošti ateities iššūkiams?
Organizacijos, naudojančios arba besiruošiančios diegti DI sistemas turėtų užtikrinti atitiktį galiojantiems teisiniams, etiniams, veiklos standartams, gerajai rinkos praktikai. Iš pradžių glaudžiai bendradarbiaujame su klientu, kad suprastume ir detalizuotume, kuriems tikslams įmonė ketina naudoti DI, kokie yra planuojami diegti įrankiai, įvertiname, ar įmonė teikia pirmenybę centralizuotai DI įrankių kontrolei. Atliekame teisinių rizikų vertinimą, siūlome veiksmingas rizikos mažinimo strategijas ir priemones.
Teisinė pagalba taip pat labai svarbi dirbtinio intelekto produktų platintojams, tiekėjams, nes jie yra atsakingi už teikiamų DI sistemų atitiktį, susiduria su specifiniais reikalavimais, kurių ateityje tik daugės, todėl pirmiausia tampa aktualūs sutarčių teisės klausimai, neatskleidimo susitarimai (NDA), konfidencialumo susitarimai, produktų platinimo susitarimai ir standartinės paslaugų teikimo sąlygos.
Tačiau ir DI priemonių naudotojams reikės žinoti savo teises ir pareigas? Taip, pavyzdžiui, organizacijos, naudojančios DI priemones, turėtų pagalvoti apie savo intelektinės nuosavybės apsaugos strategijas, sutarčių su darbuotojais, partneriais ir klientais peržiūrą, intelektinės nuosavybės ir konfidencialumo įsipareigojimų įtraukimą.
Naudojant DI priemones svarbu įvertinti potencialios su DI susijusios žalos tikimybę įmonėje. Apsvarstyti, kokie būtų galimi DI piktnaudžiavimo atvejai, kokias pasekmes tai gali turėti asmenims. Pirmoji šių rizikų valdymo priemonė būtų aiškių su dirbtiniu intelektu susijusių gairių, taisyklių organizacijoje parengimas, kurias galima formalizuoti DI politikos dokumente.
ES Skaitmeninės Strategijos „ramsčiai“:
- Skaitmeninių paslaugų aktas
- Skaitmeninių rinkų aktas
- Duomenų valdymo aktas
- Dirbtinio intelekto aktas
- Duomenų aktas
Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?
Vytauto Didžiojo universitetas ir Valstybinis patentų biuras kvietė iš pirmų lūpų išgirsti puikiai atpažįstamų ir lyderiaujančių prekių ženklų negirdėtas istorijas, skaudžias pamokas ir neįkainojamus patarimus. Renginio metu savo sėkmės istorija dalinosi Lietuvos vienaragio „Nord Security“ verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė, pristačiusi įmonės patentų portfelio strategiją.
„Patentavimas mūsų įmonėje neša produktams naudą - didina mūsų verslo saugumą ir kelia komercijos potencialą, - pasakojo A. Diliautaitė. - Prekės ženklo registravimas kiekvienai įmonei suteikia inovatyvaus verslo statusą. Didelių apdovanojimų už tai nesusirinkome, bet turime apie save naratyvą. Kur patentus galime parodyti pardavimuose? „Net neįsivaizduojate, kiek yra internetinių puslapių, galinčių piknaudžiauti jūsų prekės ženklu, vos per kelias dienas gali pradėti prekiauti jūsų produktais, - aiškino Ž. Kiedaitė. - Tai - didelė reputacinė ir finansinė žala, nes pirkėjai pirkdami jūsų produktą jį sieja ne su piknaudžiaujančiu puslapiu, o su jumis, kadangi tai labiausiai panašu į jūsų produktą.
tags: #intelektines #nuosavybes #apsauga #verslo #imoneje