Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Šiuo metu dėl technologijų ir komunikacijos pažangos didelė dalis civilinės apyvartos objektų yra nematerialūs, susiję su žmogaus intelektinės veiklos rezultatais. Net pati geriausia ir pelningiausia idėja ar išradimas, gali neatnešti norimos naudos autoriui vien dėl netinkamos teisinės apsaugos.
Kasmet Lietuvoje pateikiama apie 3 tūkst. paraiškų dėl įvairios intelektinės nuosavybės apsaugos, iš jų daugiau kaip 2 tūkst. - dėl prekių ženklų registravimo, iki 100 - išradimų patentavimo, apie 40 paraiškų - dėl dizainų registravimo.
Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos. Pramoninė nuosavybė saugo tai, kas yra nauja, pažangu ir skatina konkurenciją. Todėl įregistravęs pramoninės nuosavybės objektą jo savininkas įgyja turtines teises (išradimo ar dizaino atveju - ir neturtines) ir jos saugomos tam tikrą laikotarpį. Registravimo procedūra kiekvienoje valstybėje yra reglamentuojama įstatymais arba tarptautinėmis sutartimis.
Intelektinės nuosavybės svarba verslui
Pramoninė nuosavybė yra svarbi verslo nematerialaus turto dalis, tačiau asmuo, kuris jį sukuria, paprastai neturi teisių į tą turtą be registracijos. Todėl tinkamai apsaugota intelektinė nuosavybė suteikia galimybę arba leisti kitiems naudoti jums priklausantį intelektinės nuosavybės objektą ir gauti už tai pajamų, pvz., autoriaus atlyginimą, arba neleisti kitiems be sutikimo naudoti, gaminti, parduoti ar importuoti saugomo intelektinės nuosavybės objekto. Ji svarbi ir imantis teisinių veiksmų prieš esamus ir galimus intelektinės nuosavybės pažeidimus. Tad galvojant apie verslo sėkmę, intelektinę nuosavybę apsaugoti būtina.
Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą. Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.
Intelektinės nuosavybės apsauga nuo verslo idėjos iki pardavimo
Autorių teisės
Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą. Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi būti:
- Originalus;
- Kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas;
- Išreikštas objektyvia forma.
Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima. Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia.
Kai sukuriamas autorių teisų apsaugos objektas, pavyzdžiui literatūros kūrinys, fotografija, skulptūra ar paveikslas, jis tikrai tampa saugomas nuo sukūrimo momento, be jokios registracijos. Tokiu atveju nebent rekomenduojama užfiksuoti autorių teisių ar gretutinių teisių objektą pasirinktu būdu tam tikroje laikmenoje, kad matytųsi šio objekto sukūrimo data. Tai praverstų, jei ateityje kiltų ginčas dėl pirmumo teisės į šio objekto sukūrimą. Be to, apie autorių teisių objekto (interneto puslapio turinio, nuotraukų, tekstų socialinėje medijoje ar kito) savininko teises rekomenduojama informuoti visuomenę objektą pažymint autorių teisių simboliu Ⓒ. Tuo metu sukurti pramoninės nuosavybės objektai, tokie kaip išradimai, prekių ženklai, dizainai, tampa saugomi tik nuo registracijos momento, todėl labai svarbu tinkamai ir laiku pasirūpinti jų registracija.
Gretutinės teisės
Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams. Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento. Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.
Prekių ženklų registravimas
Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių. Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų. Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti. Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras.
Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau. Prekių ženklas saugomas 10 metų.
Registracijos procesas ir svarbus pirmumo momentas
Pramoninės nuosavybės įstatymai iš esmės saugo tai, kas nauja. Visuomenės pažangai aktualu tai, kas nauja, kas padaro verslą tam tikrame etape išskirtiniu, patraukliu ir reikalingu. Registracija pradedama nuo paraiškos padavimo. Asmuo, kuris siekia išradimo patento, prekių ženklo ar dizaino registracijos, paraiškos padavimo metu turėtų būti įsitikinę, kad jis sukūrė kažką naujo, kad nepasinaudojo kito asmens jau anksčiau sukurtu ar naudojamu pramoninės nuosavybės objektu, kad nepažeidžia visuomenės interesų, nepagrįstai neapriboja konkurencijos.
Todėl padavus paraišką įregistruoti prekių ženklą, dizainą ar išradimą atliekama jos ekspertizė ir nustatoma, ar pramoninės nuosavybės objektai yra registruotini ir saugomi įstatymais. Registracija leidžia labai paprastai įrodyti ir apginti savo teises į anksčiau sukurtą pramoninės nuosavybės objektą, nes ne visada aiškus faktas, kada išradimas, prekių ženklas ar dizainas buvo sukurtas ar pradėtas naudoti, tačiau, kai viskas įregistruota - klausimų nekyla.
Kas nutinka, jei teisės į pramoninę nuosavybę nėra registruotos? Pramoninės nuosavybės teisėje galioja principas „Kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“. Pats registracijos faktas patvirtina teisės atsiradimą laike ir savininko išimtines teises į tai.
Kiekvienas verslas savo pramoninės nuosavybės registraciją dažniausiai pradeda kreipdamasis į savo nacionalinę tarnybą (Lietuvoje - VPB), tačiau, jei lietuviška įmonė nori vykdyti savo verslą ir kitose šalyse, brautis į užsienio rinką be registruoto ženklo, dizaino ar patentuoto išradimo apsaugos yra labai pavojinga. Anot p. Mickienės, prieš registraciją derėtų pagalvoti apie rinkas, kuriose planuojama plėtoti verslą, kad nebūtų prarastas konkurencinis pranašumas ir laiku užregistruoti naują verslą rinkoje išskiriantys objektai. Lietuvai, kaip ES narei, labai palanki nuosavybės registracija ES: viena registracijos paraiška galima įgyti į ją teises visose 28 ES šalyse.
Jei, prekei išpopuliarėjus, įmonė su savo produktu išeis į kitas rinkas neužregistravusi savo naujo verslo identifikatoriaus, pramoninės nuosavybės teisių į juos, tokiu atveju, be registracijos bus sunku apsiginti ir įrodyti, kad toks įmonės produktas atsirado pirmasis.
Dažniausios klaidos registruojant intelektinę nuosavybę
Bene dažniausiai intelektinę nuosavybę norinčių apsaugoti asmenų daromos klaidos yra tai, kad jie neskiria laiko išsamiai analizuoti situaciją, netinkamai nurodo prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas, neišsamiai ar netiksliai užpildo dokumentus. Dažnai šias klaidas lemia skubėjimas ar pareiškėjų nežinojimas apie nemokamų konsultacijų su VPB specialistais galimybes. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, teikiant paraiškas dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, yra neįsigilinimas į situaciją.
Paduodant prekių ženklo paraišką taip pat svarbu gerai apgalvoti, kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti jis bus naudojamas, nes paraiškoje būtina nurodyti konkrečias prekes ar paslaugas. Dažnai klystama klasifikuojant prekes ar paslaugas. Neteisingai jas suklasifikavus, ilgėja registravimo procedūra. Svarbu žinoti ir tai, kad per plati arba per siaura klasifikacija neužtikrins visiškos prekių ženklų apsaugos - nenaudojant ženklo visoms prekėms ar paslaugoms, dėl kurių pateikta paraiška, tokį ženklą lengviau užginčyti.
Intelektinės nuosavybės registracijos procesą gali užvilkinti ir neišsamūs arba netikslūs dokumentai, nes dėl šios priežasties jie gali būti atmesti. Padėti išvengti brangiai kainuojančių klaidų gali VPB specialistų patarimai, kurie, deja, dažnai būna ignoruojami.
Elektroninis paraiškų teikimas
2023 m. duomenimis, net 96 proc. paraiškų ir kitų prašymų VPB buvo pateikta elektroniniu būdu. Kitąmet šis procentas turėtų dar augti, nes asmenį atstovaujantis patentinis patikėtinis, advokatas arba advokato padėjėjas paduoti paraiškas, prašymus ir atlikti kitus veiksmus turi tik elektroniniu būdu per sistemą, išskyrus atvejus, kai dėl sistemos sutrikimų ar kitų objektyvių aplinkybių naudojimasis to padaryti neįmanoma.
tags: #intelektines #nuosavybes #registravimas