Tvoros atstatymas nuo sklypo ribos: Reikalavimai ir patarimai Lietuvoje

Dažna problema, su kuria susiduria sklypų savininkai Lietuvoje - tai ginčai tarp kaimynų dėl sklypų aptvėrimo. Norint išvengti konfliktų, svarbu laikytis teisinių normų ir visada pasitarti su kaimynais dėl planuojamų darbų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus tvoros statybai, atstumus nuo sklypo ribos, reikalingus leidimus ir kaimynų sutikimus.

Tvoros statymas yra viena iš svarbiausių užduočių, su kuria susiduria sklypų savininkai Lietuvoje, norėdami užtikrinti savo sklypo ribų apsaugą ir privatumą. Vis dėlto, statant tvorą ant sklypo ribos, reikia laikytis tam tikrų įstatymų ir taisyklių, kad būtų išvengta konfliktų su kaimynais bei atitinkamomis institucijomis.

Teisinis tvoros apibrėžimas ir reikalavimai

Tvoros, aptvarai, voljerai laikomi nesudėtingais inžineriniais statiniais ir jų statyba yra reglamentuota Statybos įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais.

Tvoros teisinis apibrėžimas nėra labai griežtai apibrėžtas Lietuvos teisės aktuose. Bendrai, tvora laikoma statiniu, kuris skiria arba apsaugo tam tikrą teritoriją nuo gretimų sklypų arba viešųjų erdvių. Tai gali būti tiek fizinė, tiek vizualinė kliūtis, ribojanti prieigą arba užtikrinanti tam tikrą atskirtį.

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, tvora, kaip ir bet koks kitas statinys, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius su saugumu, estetika ir kaimyninių sklypų interesų apsauga.

Keliami reikalavimai tvoros statybai yra apribojami tvoros aukščiu, tankumu (aklinumu) ir kitais konstrukciniais sumetimais. Šie reikalavimai iškeliami tam, kad nebūtų pabloginta situacija besiribojančiame sklype, nebūtų užstojama saulės šviesa bei paviršinių vandenų tekėjimas sklypuose.

Pirmiausia reikia atsižvelgti į atstumą nuo kaimyninio sklypo. Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Statybos leidimas ir kaimyno sutikimas

Viena iš dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su tvoros statymu, yra tai, ar reikia statybos leidimo. Pagal šiuo metu galiojančią teisinę praktiką, jeigu tvora yra ne aukštesnė nei 1,8 metro ir nėra laikoma sudėtingu inžineriniu statiniu (pvz., su mūro ar betono pamatų konstrukcijomis), statybos leidimo nereikia.

Norint statyti 2-5 metrų aukščio tvorą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat ir 1-2 m aukščio tvorą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje jau privaloma gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Dėl tokio statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją.

Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi:

• Statant tvorą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).
• Jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto statytojo šiaurinėje sklypo pusėje (tarp 315° ir 45°).
• Jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse.

Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu per vienus metus nuo statybos pradžios statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Statyti tvorą, kurios aukštis 1-2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama ne arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei yra tenkinami anksčiau išvardinti Reglamento reikalavimai.

Taigi, ne aukštesnė kaip 2 metrų ažūrinė tvora (kurios kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50 proc. bendro tvoros ploto) be kaimyno sutikimo gali būti tveriama ant sklypo ribos, tačiau su sąlyga, kad visos tvoros konstrukcijos liks tvoros savininko sklype. Be to, tvora su pamatu neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Papildomi reikalavimai keliami tvorai ant atraminės sienutės.

Teisės aktai nenustato privalomų reikalavimų kaimyno (sklypo savininko) sutikimo turiniui, o vienintelis reikalavimas formai - sutikimas privalo būti rašytinis. Visgi norint išvengti galimų nesutarimų su kaimynais ateityje ar kaimyno argumento, kad ne tokios tvoros tikėjosi, siūlome sudaryti susitarimą, kuriame rekomenduojame detaliai aptarti: kokio aukščio, iš kokių medžiagų ir kokios spalvos žadama statyti tvora, koks bus jos akytumas, ar bus įrengiamas pamatas, kokie bus atstumai nuo sklypo ribos, o sklypo savininkas susitarime patvirtintų, jog aprašytos tvoros įrengimui neprieštarauja.

Aukštesnės nei 2 metrų aukščio tvoros statybai besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo neužteks: priklausomai nuo vietovės, kurioje planuojama statyti tvora, (pvz.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sako, kad planuojantiems apsitverti savo sklypą dažnai kyla klausimų dėl tvoros įrengimo reikalavimų. Taip pat abejojama, kokiais atvejais reikia gauti leidimą ir kaimyno sutikimą. Savo pranešime ji išvardija pagrindinius aspektus, ką reikia žinoti, prieš pradedant tvoros statymo darbus.

Pirmiausia, žinotina, kad statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas yra nustatomas pagal statinio kategoriją, statybos rūšį, statinio paskirtį ir teritoriją, kurioje yra žemės sklypas. Taigi, statinio (tvoros) aukštis yra vienas iš parametrų, pagal kurį nustatoma tvoros kategorija.

Tvoros, kaip statinio, kategorija nustatoma pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

VTPSI pabrėžia, kad jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių.

Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Tokie statiniai turi būti statomi nepažeidžiant besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų bei laikantis nustatytų reikalavimų.

Taip pat žinotina, kad tvoros aukštis nustatomas nuo žemės paviršiaus. Jei dėl tvoros cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienelės.

Prievolė gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus) sietina su tvoros vieta ir tvoros kiaurymių plotu.

Taigi, kaip teigia VTPSI, tveriant tvorą rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi tokiais atvejais:

• statant ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
• statant prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos);
• jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<45°);
• jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Visais kitais atvejai statant tvorą rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi.

Taip pat VTPSI primena, kad atvejai, kada privaloma gauti SLD nesudėtingojo statinio statybai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte.

Kai tvora priskiriama I grupės nesudėtingiesiems statiniams, tokiai tvorai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), jei ji būtų statoma nors vienoje iš šių teritorijų:

• kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
• kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Jei I grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia.

Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų:

• mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
• kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
• gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima);
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį;
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Jei II grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia. Taip pat žinotina, kad supaprastintas statybos projektas naujos nesudėtingosios tvoros statybai turi būti ruošiamas tik tuo atveju, kai reikia gauti SLD. Kai SLD gauti nereikia, statinio projektas rengiamas statytojui pageidaujant.

Atstumas nuo sklypo ribos ir insoliacijos reikalavimai

Svarbiausias aspektas, į kurį turi atkreipti dėmesį kiekvienas sklypo savininkas, yra atstumas tarp tvoros ir kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti tvorą tiesiai ant ribos, rekomenduojama gauti raštišką kaimyno sutikimą. Jeigu susitarti nepavyksta, tvoros statymo vieta turi būti bent 0,5 metro atstumu nuo kaimyno sklypo ribos, kad nebūtų pažeidžiamos kaimyninio sklypo teisės.

Insoliacijos reikalavimai užtikrina, kad Jūsų pastatyta tvora neužstos saulės šviesos metamo šešėlio besiribojančiame sklype.

• Sklypo šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45°) stovinti tvora turėtų būti ažūrinė, o jos tarpai sudaryti ne mažiau nei 50% bendro tvoros ploto.
• Rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) sklypo pusėse stovinčios tvoros kiaurymės privalo sudaryti daugiau nei 25%.

Tvorą statykite šalia sklypo ribos ir ją darykite panaudojant medines lenteles (12 cm lentelė - 3cm tarpelis) arba naudokite metalinius C, Z formos profilius.

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.

Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Daugiausia ginčų praktikoje kyla dėl gyvatvorių iš tujų. Tujos, kurios formuojamos iki 1,30 metro, iš šiaurinės pusės turi būti sodinamos vieno metro atstumu, o iš kitų pusių mažesniu. Jeigu jos formuojamos aukštesnės, tai, vėlgi, iš visų pusių turi būti paliktas vienas metras nuo sklypo ribos.

Tvoros medžiagos ir konstrukcija

Lietuvoje tvoros gali būti gaminamos iš įvairių medžiagų, priklausomai nuo sklypo savininko poreikių ir finansinių galimybių.

• Medinė tvora - populiariausias pasirinkimas privačiuose gyvenamuosiuose sklypuose. Mediena yra palyginti nebrangi, lengvai apdirbama ir ekologiška medžiaga, kuri suteikia natūralų ir estetišką vaizdą.
• Metalinė tvora - dažnai pasirenkama dėl savo ilgaamžiškumo ir saugumo. Metalinės tvoros, ypač pagamintos iš cinkuoto plieno ar aliuminio, yra atsparios aplinkos poveikiui ir reikalauja minimalios priežiūros.
• Betoninė tvora - labai ilgaamžė ir saugi, tačiau reikalauja daugiau finansinių investicijų ir gali būti estetiškai sunkesnė už kitų tipų tvoras.
• Tinklinė tvora - tai pigesnis variantas, naudojamas laikinoms arba mažiau pastebimoms riboms pažymėti, pvz., sodo sklypuose ar daržuose.

Tvoros pagrindinis tikslas - užtikrinti privatumą ir saugumą. Pasirenkant tvoros dizainą, svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius. Jei pagrindinis prioritetas yra privatumas, tuomet rekomenduojama rinktis nepermatomas arba tankiai sukonstruotas tvoras. Jeigu prioritetas yra saugumas, rekomenduojama rinktis tvirtesnes ir aukštesnes konstrukcijas.

Ką daryti, jei kyla ginčai su kaimynais?

Tvoros statymas ant sklypo ribos dažnai tampa nesutarimų su kaimynais priežastimi. Norint išvengti konfliktų, svarbu laikytis teisinių normų ir visada pasitarti su kaimynais dėl planuojamų darbų. Jei kaimynas prieštarauja tvoros statymui ant ribos arba netoli jos, rekomenduojama pabandyti susitarti geranoriškai.

Jeigu kaimynas pateikia oficialų skundą dėl tvoros, vietos savivaldybė arba statybos priežiūros institucijos gali atlikti patikrinimą.

Pagal Lietuvos teisės aktus, jeigu tvora statoma be reikiamų leidimų arba pažeidžiant kaimyno teises, sklypo savininkas gali būti įpareigotas pašalinti neteisėtą tvorą arba kompensuoti padarytą žalą kaimynui.

tags: #tvoros #atatymas #daugiau #kaip #metras #nuo