Intelektinės Nuosavybės Rinka: Kas Tai?

Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė koncepcija, kuri apibrėžia teises ir apsaugos priemones, susijusias su įvairiomis intelektinėmis kūrybinėmis, techninėmis arba verslo vertybėmis, kurios dažniausiai susijusios su žinių kūrimu ir kūrybiškumu. Tai apima įvairias kūrybines darbo formas, tokių kaip autorių teisės, prekių ženklai, patentai, dizaino registravimas, komercinės paslaptys ir kt. Tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms ji padeda užtikrinti, kad jų kūrybiniai ar techniniai atradimai nebus neleistinai kopijuojami ar naudojami kitų asmenų ar organizacijų.

Intelektinė Nuosavybė Kaip Laisvė

Intelektinę nuosavybę kaip laisvę galima būtų vertinti dvejopai. Pirmiausiai, ji padeda diferencijuoti gamintojus, kūrėjus, prekybininkus, taip pat vienus produktus ir paslaugas nuo kitų. Intelektinė nuosavybė leidžia įmonei nematerialųjį turtą valdyti taip, kad jis padėtų atskirti ją nuo savo konkurentų. Labiausiai saugoma turėtų būti intelektinės nuosavybės skiriamoji funkcija - saviraiška savęs identifikavimu per kūrybą, žymenis, gaminius ir kitokią veiklą.

Kitaip tariant, ši nuosavybė įgalina jos turėtojus (kūrėjus (autorius, išradėjus, dizainerius), atlikėjus, prekių ženklų savininkus ir kt.) išsilaisvinti ir nepriklausyti nuo konkurentų. Ir, atvirkščiai, kopijuojantis (ar imituojantis) sukausto savo elgesį, t. y. jis tampa priklausomu nuo kito, nuo jo žinomumo, nuo jo produkto, nuo kito reputacijos - nieko savo ir tikro. Antroji intelektinės nuosavybės, kaip laisvės, pusė, atsiskleidžia sukuriama laisvo vartotojų pasirinkimo galia.

Problema, o kartu ir įdomumas, kad gyvenime neegzistuoja tik viena vienintelė laisvė, jų yra ir daugiau. Ir dar įdomiau, kad laisvės nebūtinai tarpusavyje dera. Kiekvienai laisvei gali grėsti pavojus, siekiant ją riboti, ir, aišku, pati laisvė, jeigu ji neribota, gali būti pavojinga visuomenei. Būtina, kad tiek vieni, tiek kiti ribojimai būtų proporcingi siekiamam tikslui. Probleminių klausimų kyla ir sprendžiant santykį tarp intelektinės nuosavybės kaip visumos ir kitų socialiai reikšmingų vertybių (saviraiškos laisvės, efektyvesnės ekonomikos plėtros ir kt.).

Nors intelektinės nuosavybės teisės yra suteikiamos kaip atlygis už kūrybą ir inovacijų diegimą, tokia nuosavybės teisių sistema gali būti laikoma tinkama, tik jei ji teikia naudą visuomenei. Pernelyg plati intelektinės nuosavybės objektų apsauga atskirais atvejais gali pažeisti kitus, ne mažiau reikšmingus teisinius gėrius, kurių svarba ne visada yra įvertinta intelektinės nuosavybės apsaugos stiprinimą akcentuojančiuose teisės aktuose. Šią problematiką dar padidina tendencija papildomai padidinti intelektinės nuosavybės objektų apsaugą civilinių sutarčių pagrindu.

Pavyzdžiui, licencinių sutarčių pagalba autorių turtinių teisių apsauga dažnai yra išplečiama už įstatymuose numatytų ribų; o įstatymų numatytos autorių turtinių teisių išimtys panaikinamos arba apribojamos. Mes visi priimdami sprendimus vadovaukimės sąžiningumu, pagarba vienas kito sumanymui, minties išraiškai, simboliui, išugdytai reputacijai. Skirtingas (arba spalvotasis) pasaulis yra įdomesnis, motyvuojantis, skatinantis, ugdantis, informuojantis. Pasaulis be skirtumų, priešingai, - žudo mąstymą, iškreipia konkurenciją, nemotyvuoja visuomenės. Kita vertus, intelektinės nuosavybės teisės politika akivaizdžiai pribrendo pokyčiams, ir, visų pirma, intelektinės nuosavybės balanso su kitomis socialiai reikšmingomis vertybėmis paieškai. Kiekviena įmonė turi kokio nors tipo intelektinės nuosavybės, todėl efektyvus jos valdymas yra viena iš kertinių dedamųjų norint išlikti konkurencingais.

Ar Jūs įvertinate savo turimą intelektinę nuosavybę ir gaunate maksimalius dividendus? Ar patikrinote visas rinkoje esančias Jūsų sukurto unikalaus produkto alternatyvas?

Intelektinė Nuosavybė - Tai Turtas

Intelektinės nuosavybės pirminė paskirtis yra tarnauti pardavimams, o ne apsaugoti kažką kas kartais gana sunkiai apibrėžiama, todėl darbas su Jūsų turima intelektine nuosavybe gali sukurti nemažą, o kartais netgi daug didesnę pelno dalį nei kad pirminė jo paskirtis. Pavyzdžiui naujai sukurtas įrenginys arba programa, kuri yra inovatyvi, palengvinanti gamybą vertinant iš rinkos pusės, įmonei gali būti daug pelningesnė, nei kad to įrenginio arba programos naudojimas pagal tiesioginę paskirtį. Jei jau turima tokia intelektinė nuosavybė, vis dėl to tada reiktų pagalvoti ir apie to turto apsaugą, kurią užtikrinti gali padėti intelektinės nuosavybės apsauga.

IPR Kaip Informacijos Šaltinis

Kiekvienas verslininkas vienu ar kitu įmonės gyvavimo metu susiduria su rimtomis problemomis, kurios jam yra unikalios, tačiau kiti verslininkai toje pačioje, arba kitose šalyse su tuo jau buvo susidūrę ankščiau ir sėkmingai išspręndę, bei dabar turi užpatentavę sprendimą diktuojančią technologiją. Būtent todėl kartais gali būti naudinga pastudijuoti kokius patentus dizaino, technologijų, prekės ženklų ir kt.

Tai nematerialioji nuosavybė, žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, kuris yra saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma. Svarbu tai, kad kiekviena valstybė intelektinę nuosavybę apipbrėžia pagal savo įstatymus, todėl, jei verslas vykdomas tarpautiniu mastu, būtina atsižvelgti į atitinkamos valstybės įstatymus ir praktiką.

Kiekvienas ūkio subjektas (valdymo organas) pats sprendžia, kokią informaciją laikyti komercine paslaptimi. Norėdamas apsaugoti įmonės komercinę paslaptį, darbdavys turėtų į darbo sutarį įtraukti strapsnius dėl komercinių paslapčių apsaugos. Asmenys, atsakingi už komercinę paslaptį turinčios informacijos išsaugojimą, neturi teisės ją teikti ar skelbti kitiems įmonėms darbuotojams, jei tai nesusiję su šių darbuotojų darbinėmis funkcijomis, bei tretiesiems asmenims.

Autorių Teisės

Autorių teisių objektai - originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Autorių teisių subjektais laikomi autoriai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjai). Autoriaus kūrinio registracija nėra privaloma, todėl kūrinys yra laikomas apsaugotu nuo pat to kūrinio sukūrimo momento.

Autoriui tereikia įrodyti kūrinio sukūrimo datą arba savo kūrinio originalumą, najumą. Įstatymas saugo: literatūros kūrinius (knygas, brošiūras, straipsnius, dienoraščius), žodinius kūrinius (kalbas, paskaitas, pamokslus), scenoje atliekamus kūrinius (dramas, choreografijas, spektaklius), muzikos kūrinius, audiovizualinius kūrinius (kino filmus, televizijos filmus, laidas), radijo laidas, skulptūros, tapybos, grafikos, fotografijos, architektūros kūrinius, taikomosios dailės kūrinius, iliustracijas, žemėlapius, planus ir kt.

Atlikėjas, nepaisant jo išimtinių turtinių teisių, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą. Atlikėjų turtinių teisių apsaugos terminas yra 50 metų po atlikimo datos. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.

Pramoninis Dizainas

Pramoninis dizainas - tai masiniu būdu gaminamų daiktų meninis konstravimas ir projektų įgyvendinimas. Pramoninis dizainas gali būti plokščias (tekstilės gaminiai, sienų apmušalai arba kilimai) ir erdvinės formos (automobiliai, elektriniai prietaisai, mobilieji telefonai, baldai arba virtuvės reikmenų formos ir ornamentai). Pramoninis dizainas turi būti naujas ir turėti individualių savybių.

Dizainas yra naujas, jeigu joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos padavimo (prioriteto) datos nebuvo prieinamas visuomenei. Teisinė apsauga suteikiama Lietuvos Respublikos dizaino registre įregistruotam dizainui, jeigu kitko nenumato tarptautinės sutartys. Pradinis dizaino registracijos galiojimo terminas yra 5 metai nuo paraiškos padavimo dienos.

Prekių Ženklai

Prekių ženklų apsauga labai svarbi, siekiant išvengti kopijavimo, falsifikavimo, galinčio sukelti kompanijai daug nuostolių. Prekės ženklo klastojimas yra pavojingas, nes prekės su tokiu ženklu dažnai neatitinka numatytos kokybės, o pirkėjai, nusipirkę tokią prekę, praranda pasitikėjimą ženklu. Pirmumo teisė į vieną ar kitą prekių ženklą siejama su pirmumu registruojant šį ženklą. Tam, kad ženklas būtų saugomas tam tikroje valstybėje, jis turi būti toje valstybėje įregistruotas.

Pagal LR prekės ženklų įstatymą, prekės ženklo apsauga galioja 10 metų nuo jo suteikimo datos. Įregistruoto ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenimsbe jo sutikimo naudoti bet kokį žymenį, tapatų ar panašų į prekių ir (ar) paslaugų, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas. Ženklo savininkas gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes ar jų pakuotę; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje. Prekių ženklai gali būti individualūs arba kolektyviniai.

Kolektyviniai prekių ženklai paprastai nuosavybės teise priklauso prekybos asociacijoms arba susivienijimams, yra valdomi jų narių vardu, žymi tam tikrus skiriamųjų savybių turinčius gaminius.

Patentai

Patentas - tai išradimų apsaugos forma. Patentų sistema - tai savotiški mainai tarp visuomenės ir išradėjo. Visuomenė saugo išradėjo teises, suteikia išskirtines teises komercinės naudos gavimui, o išradėjas atskleidžia išradimo smulkmenas. Patentų teisė pasižymi tuo, kad patento savininkui suteikiama ribota patento teisinė apsauga. Ribotu patento saugojimu siekiama skatinti išradėją kuo greičiau realizuoti išradimus.

Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse, t.y., sukurtas sprendimas turi būti naudingesnis už analogiškus. Tam tikrais atvejais patentinė apsauga nesuteikiama.

Patentavimo procesas:

1. Patentines paraiškos Valstybiniam patentų biurui padavimas (paraišką sudaro: prašymas išduoti patentą; išradimo aprašymas; vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis; brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti; referatas; dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis; dokumentas apie teisę paduoti patentinę paraišką (jei ją paduoda ne išradėjas) ir pareiškimas dėl išradimo autorystės; dokumentas, patvirtinantis biologinės medžiagos deponavimą (jei reikia));
2. Patentų biuras pateikia ankstesnių išradimų registre paieškos ataskaitą;
3. Publikavimas praėjus 18 mėnesių nuo anksčiausios prašymo užpildymo datos;
4. Atliekama ekspertizė. Patentų biuras tikrina, ar paraiška atitinka formalius reikalavimus, ar išradimo objektas atitinka išradimo sąvoką ir jam gali būti išduotas patentas.

Teisė į patentą priklauso išradėjui arba teisių perėmėjui, arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimas sukurtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė į išradimo patentą nustatoma šia sutartimi. Jeigu darbdavys atsisako teisės į patentą arba per keturis mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į patentą pereina išradėjui.

Patento savininkas turi išimtinę teisę naudoti išradimą (parduoti, importuoti, eksportuoti ir pan.) ir drausti kitiems asmenims naudoti išradimą be jo leidimo. Patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo datos.

Išradimai gali būti registruojami ne tik kaip patentai, bet ir kaip naudingieji modeliai. Naudingasis modelis yra panašus į patentą, jis pasižymi naujumu ir pramoniniu pritaikomumu, tačiau nereikalaujama griežtų išradimo lygio ar neakivaizdumo kriterijų. Naudingieji modeliai paprastai yra taikomi mažiau sudėtingiems arba trumpesnės komercinės gyvavimo trukmės išradimams. Jų gavimo procedūra yra paprastesnė nei gauti patentą, taip pat pigesnė. Naudingieji modeliai ir nacionaliniai patentai, suteikti valstybių narių, kurios neatlieka nuodugnaus išradimo vertinimo - greitesnis apsaugos kelias.

kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl civilinės bylos iškėlimo.

Intelektinės Nuosavybės Draudimas

Būdami vienos iš didžiausių draudimo tarpininkų bendrovių United Insurance Brokers įgaliotais atstovais Baltijos šalyse, galime pasiūlyti geriausius tarptautinėje draudimo rinkoje siūlomus produktus. Intelektinės nuosavybės draudimas tai puikus būdas apsaugoti savo įmonę nuo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Šis draudimas padengia teisinės kovos dėl intelektualinės nuosavybės pažeidimo išlaidas. Patentai, prekių ženklai, autorių teisės bei komercinės paslaptys - intelektinė nuosavybė yra pagrindinė varomoji jėga bendrovių vertinimuose bei verslo sandoriuose.

Kadangi visiškai unikalus įmonės produktas dažnai matomas kaip verslo sėkmės paslaptis, jo apsaugojimas gali brangiai kainuoti vien dėl bylinėjimosi išlaidų. Jei kita įmonė gamina panašų produktą, ji jus gali paduoti į teismą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Intelektinės nuosavybės draudimas padengs visas teisinės kovos išlaidas ir padės apginti jūsų gaminį. Šiuolaikiniame pasaulyje sukurti unikalų produktą yra nepaprastai sunku. Jei esate įsitikinę savo intelektinės nuosavybės unikalumu, labai tikėtina, kad kitos įmonės vis tiek gamins ar naudos jūsų produktą be leidimo.

Jei jūsų produktas labai panašus į kitų konkurentų produkciją, jums gali tekti nemažai kovoti dėl intelektinės nuosavybės teisių teisme. Net teisinė pergalė dėl teisių pažeidimo gali pakenkti jūsų įmonei dėl didelių bylinėjimosi išlaidų. Intelektinės nuosavybės draudimas padengs šias teisinės gynybos išlaidas. Jūsų įmonei pralaimėjus bylą, be šio draudimo patirti nuostoliai gali labai pakenkti ar net sužlugdyti įmonę. Jei konkurentas iškelia ieškinį dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ir teismas jus pripažįsta kaltu, konkurentui turi atitekti prarastas pelnas. Be intelektinės nuosavybės draudimo tokių nuostolių įmonė gali ir neišgyventi.

Nauja įmonė, siekianti sukurti naują, unikalų produktą dažnai pažeidžia intelektinės nuosavybės teises visai to net nežinodama. Intelektinės nuosavybės draudimas padengia patentus, prekių ženklus, autorių teises, konkrečias rinkodaros idėjas ir net reklamas. Jis taip pat apsaugo sutartis, susijusias su intelektine nuosavybe, verslo tęstinumu bei gaminio atšaukimo išlaidas. Reikalavimo aprėpties draudimas apmoka teisinio puolimo išlaidas, kai siekiama pateikti ieškinį konkurentui bei apsaugoti savo intelektualinę nuosavybę.

Pramoninė Nuosavybė

Pramoninė nuosavybė saugo tai, kas yra nauja, pažangu ir skatina konkurenciją. Todėl įregistravęs pramoninės nuosavybės objektą jo savininkas įgyja turtines teises (išradimo ar dizaino atveju - ir neturtines) ir jos saugomos tam tikrą laikotarpį. Registravimo procedūra kiekvienoje valstybėje yra reglamentuojama įstatymais arba tarptautinėmis sutartimis.

Pramoninė nuosavybė yra svarbi verslo nematerialaus turto dalis, tačiau asmuo, kuris jį sukuria, paprastai neturi teisių į tą turtą be registracijos.

Svarbus Pirmumo Momentas

Kas nutinka, jei teisės į pramoninę nuosavybę nėra registruotos? „Pramoninės nuosavybės teisėje galioja principas „Kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“. Pats registracijos faktas patvirtina teisės atsiradimą laike ir savininko išimtines teises į tai. Pramoninės nuosavybės įstatymai iš esmės saugo tai, kas nauja. Visuomenės pažangai aktualu tai, kas nauja, kas padaro verslą tam tikrame etape išskirtiniu, patraukliu ir reikalingu.

Registracija pradedama nuo paraiškos padavimo. Asmuo, kuris siekia išradimo patento, prekių ženklo ar dizaino registracijos, paraiškos padavimo metu turėtų būti įsitikinę, kad jis sukūrė kažką naujo, kad nepasinaudojo kito asmens jau anksčiau sukurtu ar naudojamu pramoninės nuosavybės objektu, kad nepažeidžia visuomenės interesų, nepagrįstai neapriboja konkurencijos. Todėl padavus paraišką įregistruoti prekių ženklą, dizainą ar išradimą atliekama jos ekspertizė ir nustatoma, ar pramoninės nuosavybės objektai yra registruotini ir saugomi įstatymais.

„Registracija leidžia labai paprastai įrodyti ir apginti savo teises į anksčiau sukurtą pramoninės nuosavybės objektą, nes ne visada aiškus faktas, kada išradimas, prekių ženklas ar dizainas buvo sukurtas ar pradėtas naudoti, tačiau, kai viskas įregistruota - klausimų nekyla“, - sako p.

„Kiekvienoje valstybėje yra pramoninės nuosavybės teisių tarnyba: Lietuvoje - tai VPB, kitose šalyse gali būti vadinama kitaip, pvz., intelektinės nuosavybės, patentų ar prekių ženklų tarnyba, tačiau iš pricipo tai tarnyba, kuri turi valstybės suteiktus įgaliojimus registruoti ir informuoti visuomenę apie saugomus pramoninės nuosavybės objektus, suteikti galimybę su jais susipažinti. Praktiškai mes saugome valstybės pramoninės nuosavybės kūrybinį potencialą ir paveldą“, - paaiškina p.

Kiekvienas verslas savo pramoninės nuosavybės registraciją dažniausiai pradeda kreipdamasis į savo nacionalinę tarnybą (Lietuvoje - VPB), tačiau, jei lietuviška įmonė nori vykdyti savo verslą ir kitose šalyse, brautis į užsienio rinką be registruoto ženklo, dizaino ar patentuoto išradimo apsaugos yra labai pavojinga. Anot p. Mickienės, prieš registraciją derėtų pagalvoti apie rinkas, kuriose planuojama plėtoti verslą, kad nebūtų prarastas konkurencinis pranašumas ir laiku užregistruoti naują verslą rinkoje išskiriantys objektai. Lietuvai, kaip ES narei, labai palanki nuosavybės registracija ES: viena registracijos paraiška galima įgyti į ją teises visose 28 ES šalyse.

Kad Konkurentai Svetur Nenugvelbtų

VPB duomenimis, vidutiniškai kas 5 darbo minutės gaunama nauja paraiška ar prašymas, susiję su pramoninės nuosavybės objekto registravimu. 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojo VPB įregistruoti 9.054 nacionaliniai ir Europos patentai, 75.200 nacionaliniai ir tarptautiniai prekių ženklai, 695 nacionaliniai ir tarptautiniai dizainai. 2016 m. Jei, prekei išpopuliarėjus, įmonė su savo produktu išeis į kitas rinkas neužregistravusi savo naujo verslo identifikatoriaus, pramoninės nuosavybės teisių į juos, tokiu atveju, p. „Be registracijos bus sunku apsiginti ir įrodyti, kad toks įmonės produktas atsirado pirmasis.

Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą. Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos. Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį.

Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą. Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi būti: 1) originalus; 2) kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas; 3) išreikštas objektyvia forma. Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima. Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia. Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams. Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento.

Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija. Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo. Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių. Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų. Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti. Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis.

Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras. Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau. Prekių ženklas saugomas 10 metų.

Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą. Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.

Skaitykite daugiau apie prekės ženklo registraciją bei logotipo apsaugos reikšmę verslui.

tags: #intelektines #nuosavybes #rinka