Dažnas verslininkas bus girdėjęs terminą „intelektinė nuosavybė“ (IN), bet turbūt ne kiekvienas galės išvardinti, kas sudaro intelektinės nuosavybės portfelį. Intelektinė nuosavybė yra kūrybinės veiklos rezultatas, nematerialusis turtas, kurį svarbu apsaugoti ir įdarbinti, kad jis kurtų naudą verslui. Apie tai, kas tai yra, kodėl tai svarbu ir kaip geriau apsaugoti savo verslą, pasakoja Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė.
IN apsaugos ekspertė tikina, kad jau nuo pirmųjų verslo užuomazgų - nuo idėjos gimimo momento - kiekvienas verslas kuria intelektinės nuosavybės objektus. Neabejotina, kad šie objektai yra įdomūs konkurentams. Tai itin rizikinga, kai verslas žengia vos pirmuosius žingsnius. Todėl labai svarbu iškart turėti ne tik verslo plėtros, bet ir intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją.
Intelektinės nuosavybės (IP) supratimas
Neapčiuopiamas turtas
Pašnekovės teigimu, intelektinė nuosavybė yra kūrybinės veiklos rezultatas, nematerialusis turtas, kurį svarbu apsaugoti ir įdarbinti, kad jis kurtų naudą verslui.
Neapsaugota arba nepakankamai apsaugota visa turima intelektinė nuosavybė gali būti viena iš verslo rizikų. Net ir vienas neapsaugotas intelektinės nuosavybės objektas gali tapti mažu akmenėliu, apverčiančiu didelį vežimą. Ir kuo vežimas didesnis, tuo daugiau dėmesio jis gali sulaukti iš norinčiųjų pasinaudoti svetimu įdirbiu.
Kas sudaro IN portfelį?
Tradiciskai pirmasis atributas, patenkantis į IN portfelį, yra juridinio asmens pavadinimas. Remdamasi juo, įmonė jau gali drausti ne tik panašių juridinio asmens pavadinimų registracijas, bet ir drausti registruoti bei naudoti tapačius arba klaidinamai panašius prekių ženklus ar domenus.
Kiek vėliau į portfelį patenka produkto ar paslaugos pavadinimas (prekių ženklas), produkto pakuotė (dizainas), interneto svetainės adresas (domenas) ir turinys (autorių teisės ir (arba) dizainas), technologiniai sprendimai (išradimas ar komercinė paslaptis).
Tinkama šių objektų apsauga - registracija ir (arba) sutartys dėl šių objektų nuosavybės - gerokai palengvina verslo procesus: nors neapsaugo nuo kopijavimo, tačiau labai palengvina teisių gynimą ir savo pozicijų rinkoje išlaikymą.
Registruojami ne visi
Kasmet Valstybinis patentų biuras gauna apie tris tūkstančius paraiškų nacionaliniams prekių ženklams registruoti. Deja, ne visi jie sulaukia palankaus atsakymo. IN apsaugos ekspertė pabrėžia, kad esminis reikalavimas prekių ženklams - turėti skiriamąjį požymį.
Prekių ženklo pavadinimas neturi būti aprašomasis. Rekomenduotina, kad ženklas būtų „nutolęs“ nuo žymimų prekių ar paslaugų charakteristikų: jis neturi nurodyti prekės ar paslaugos rūšies, kokybės, kiekio, paskirties, vertės, geografinės kilmės, pagaminimo ar paslaugos suteikimo laiko ir pan. Prekių ženklai gali būti sudaryti iš bendrinių lietuvių kalbos žodžių, tačiau tie žodžiai neturi aprašyti prekių ar paslaugų, kurios bus žymimos prekių ženklu. Pavyzdys yra gerai žinomi informacinių technologijų pasaulio vardai kaip „Apple“ ar „Windows“, kurie dėl savo aprašomojo pobūdžio negalėtų būti registruojami kaip vaisių ar langų prekybos įmonių prekių ženklai.
Patentavimas Lietuvoje nėra privalomas, tačiau specialistė įsitikinusi, kad tai itin naudingas žingsnis verslui, suteikiantis galimybę prireikus ginti savo teises.
Apsaugoti vis sunkiau
Prekių ženklų pasaulyje įsigalioja naujos taisyklės. Pastaruoju metu jie paprastėja, lieka vis mažiau grafikos, spalvų, vyrauja minimalizmas. Nors tai patrauklu vartotojo akiai, tačiau saugumo nesuteikia.
Apie 70 proc. paraiškų pateikiama grafiniams ir grafiniams su žodiniais elementais ženklams registruoti, 30 proc. - žodiniams prekių ženklams. Apie 45 proc. ženklų yra spalvoti. Deja, Patentų biuro praktika rodo, kad naujosios tendencijos gali reikšti ir prekių ženklų „silpnėjimą“. Strategija, kai ženklus sudarančiais elementais pasirenkami bendriniai, aprašomojo pobūdžio žodžiai, suprantama - vartotojas iš karto perskaito žinutę apie prekes ar paslaugas, tačiau kartu sukuriama erdvė teisių pažeidimams ir teisiniams ginčams.
Ką reikia žinoti, teikiant paraišką?
Vilkienė primena keletą aktualių niuansų, kuriuos naudinga žinoti: „Svarbu įsitikinti, ar teisė į šį žymenį nepriklauso kitiems asmenims, bei gerai apgalvoti, kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti bus naudojamas ženklas. Patartina pagalvoti ir apie galimas verslo perspektyvas bent jau per artimiausius penkerius metus, nes, padavus paraišką, papildomas į ženklo apsaugą patenkančias prekes ar paslaugas galima nurodyti tik padavus naują paraišką“, - vardija pašnekovė, pridurdama, kad prekių ženklas privalo būti naudojamas, mat penkerius metus nenaudojamas prekių ženklas gali būti panaikintas suinteresuotų asmenų prašymu.
Baigdama pokalbį K. Vilkienė skatina nepamiršti, kad IN teisių apsauga yra teritorinė: svarbu apsaugoti IN objektus ten, kur verslas jau vykdomas arba planuojamas vykdyti. Be to, apsauga turi savo galiojimo laiką, tad itin svarbu nepamiršti jos pratęsti.
Intelektinės nuosavybės teisės
Lietuvoje intelektinės nuosavybės apsaugos principai užtikrina privačiųjų ir viešųjų interesų, išimtinių teisių ir laisvos konkurencijos pusiausvyrą. Intelektinės nuosavybės teisės skirstomos į asmenines neturtines ir turtines. Intelektinės nuosavybės neturtinių teisių apsauga yra neterminuota, turtinių teisių apsauga - laikina (galiojimas priklauso nuo intelektinės nuosavybės objekto, pvz., autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, išradimo patento - 20 metų, dizaino - 25 metus, prekės ženklo - 10 metų su galimybe kas 10 metų pratęsti neribotą skaičių kartų.
Pagrindinės intelektinės nuosavybės rūšys:
- Autorių teisės: Apsauga originaliems literatūros, mokslo ir meno kūriniams.
- Gretutinės teisės: Apsauga atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuotojų ir filmų gamintojų teisėms.
- Pramoninė nuosavybė: Apsauga pramoniniam dizainui, prekių ženklams, įmonės pavadinimams, išradimų patentams, naudingiesiems modeliams ir kilmės (vietos) nuorodoms.
Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo. Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas.
Prekių ženklų registracija Lietuvoje:
- Kreipimasis į Valstybinį patentų biurą.
- Paraiškos ir prekių ženklo ekspertizė.
- Prekių ženklo paskelbimas viešai.
- Registracijos pažymėjimo išdavimas.
Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau. Prekių ženklas saugomas 10 metų.
Patentai ir naudingieji modeliai
Išradimai gali būti registruojami ne tik kaip patentai, bet ir kaip naudingieji modeliai. Naudingasis modelis yra panašus į patentą, jis pasižymi naujumu ir pramoniniu pritaikomumu, tačiau nereikalaujama griežtų išradimo lygio ar neakivaizdumo kriterijų. Naudingieji modeliai paprastai yra taikomi mažiau sudėtingiems arba trumpesnės komercinės gyvavimo trukmės išradimams. Jų gavimo procedūra yra paprastesnė nei gauti patentą, taip pat pigesnė. Naudingieji modeliai ir nacionaliniai patentai, suteikti valstybių narių, kurios neatlieka nuodugnaus išradimo vertinimo - greitesnis apsaugos kelias.
Teisės į patentą
Teisė į patentą priklauso išradėjui arba teisių perėmėjui, arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimas sukurtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė į išradimo patentą nustatoma šia sutartimi. Jeigu darbdavys atsisako teisės į patentą arba per keturis mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į patentą pereina išradėjui.
Patento galiojimas
Patento savininkas turi išimtinę teisę naudoti išradimą (parduoti, importuoti, eksportuoti ir pan.) ir drausti kitiems asmenims naudoti išradimą be jo leidimo. Patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo datos.
Kaip apsaugoti komercinę paslaptį?
Kiekvienas ūkio subjektas (valdymo organas) pats sprendžia, kokią informaciją laikyti komercine paslaptimi. Norėdamas apsaugoti įmonės komercinę paslaptį, darbdavys turėtų į darbo sutarį įtraukti strapsnius dėl komercinių paslapčių apsaugos. Asmenys, atsakingi už komercinę paslaptį turinčios informacijos išsaugojimą, neturi teisės ją teikti ar skelbti kitiems įmonėms darbuotojams, jei tai nesusiję su šių darbuotojų darbinėmis funkcijomis, bei tretiesiems asmenims.
tags: #intelektines #nuosavybes #zenklas