Internetiniai Sukčiai Dėl Butų Nuomos Būdai: Kaip Apsisaugoti?

Pastarąją savaitę feisbuko grupėse, vienijančiose norinčius išsinuomoti būstą ir juos nuomojančius asmenis, atsirado vis daugiau perspėjimų apie plintančias apgavystes. Su tokia realybe teko susidurti ne vienam būstą nusprendusiam išsinuomoti lietuviui, dauguma jų - jauni sostinės ar kitų miestų gyventojai.

Esant tokiai situacijai nuomos rinkoje, apsukriausieji sukčiai netruko sugalvoti įvairiausių būdų, kaip pasipelnyti. Iš žmonių išviliojami ne tik rezervacijos už būsto nuomą, bet ir avansai už parduodamus butus.

Šaltinis: Delfi.lt

Kaip atpažinti sukčių?

Pašnekovas pasakoja, kad jau daugiau nei kelios savaitės ieško buto nuomai. Kaip ir kitus vilniečius, Andrių gąsdina nuomos kainos, kurios neretai neatitinka būsto dydžio ar būklės, todėl vyras ieško sau tinkamiausio varianto - didesnio nei 30 kv. m buto už patrauklią kainą mikrorajone, iš kurio miesto centrą būtų galima pasiekti patogiai.

Štai vienas pavyzdys, kaip vilnietis Andrius susidūrė su galimu sukčiumi:

• Tokį nuomojamo buto skelbimą Andrius rado vienoje didžiausių NT skelbimų platformų.
• Skelbime teigiama, kad 50 kv.m buto Kauno gatvėje nuomos kaina - 355 eurai, įskaitant visus mokesčius. Tiesa, depozitas - 710 eurų.
• Vilnietis sako susidomėjęs šiuo nuomos pasiūlymu ir puolė skambinti skelbime nurodytu telefono numeriu, tačiau susisiekti su nuomotoju nepavyko kelias dienas.
• „Skelbimo apačioje buvo nurodytas ir elektroninis paštas, todėl parašiau juo laišką, pasiteiravau apie nuomos sąlygas ir galimybes butą apžiūrėti“, - pasakoja Andrius.
• Netrukus vilnietis gavo atsakymą, tačiau ne lietuvių, o anglų kalba. Laiške buvo rašoma, kad butą nuomoja vyras ir žmona. Bute yra visa reikalinga buitinė technika, baldai. Tiesa, butą jie neva nori išnuomoti greitai.
• „Atsakydamas į laišką, paklausiau daugiau detalių apie butą, kur gyvena savininkai ir pan., ir kada galiu apžiūrėti butą“, - tęsia Andrius.
• Vyro teigimu, netrukus jis gavo atsakymą, kad buto savininkai trims metams išsikraustė gyventi į Ispaniją. Taip pat jam buvo atsiųsta nuoroda į nelietuvišką interneto puslapį, kuris atrodo tarsi sukurtas specialiai nuomojamam butui pristatyti: jame sudėta daugiau nuotraukų, aprašymų ir pan.
• Andriui dar kartą pasiteiravus dėl galimybės pamatyti butą, jam buvo atsakyta, kad reikės pervesti daugiau nei 1000 eurų rezervaciją, kurį jis atgaus, jei butas jam netiks. Tiesa, butą jam turėtų aprodyti kitas asmuo, kuris neva turi buto raktus, Andriui reiktų į jį kreiptis per „Tripadviser“ programėlę ir pan.
• Būtent tokios sąlygos Andriui tapo pavojaus signalais, dėl kurių jis nusprendė internete patikrinti, ar šis skelbimas yra tikras. Iš skelbimų portalo jis atsisiuntė buto nuotrauką ir per „Google“ patikrino, ar nėra daugiau informacijos, daugiau NT skelbimų, kuriuos būtų įkeltos tokios pačios nuotraukos.
• „Ir radau, kad tokios buto nuotraukos įdėtos prie nuomos skelbimų Varšuvoje, Maskvoje. Supratau, kad tai labai gudrus būdas apgauti žmones“, - sako vilnietis.

Tiesa, po savaitės nuomos skelbimas portale buvo nebeaktyvus. Jis įspėja ir kitus, ieškančius būsto, neapsigauti ir prieš pervedant pinigus įsitikinti, kad skelbimas, butas ir nuomotojas yra tikri.

Kiti sukčiavimo būdai

Maža to, pradėjo plisti ir kitas sukčiavimo būdas, kai bandoma išvilioti asmens duomenis. Prisidengdami graudžiomis istorijomis sukčiai prašo asmens dokumentų, banko išrašų nuotraukų, kuriuos vėliau gali panaudoti imdami kreditus.

DELFI kalbinta viena iš apsigavusiųjų Laura (vardas pakeistas - DELFI) sakė, kad vienoje feisbuko grupių paskelbus apie ieškomą būstą, vyras jai parašė pats.

Štai kaip ji apibūdino situaciją:

• „Kitą dieną sutarėme apžiūrėti. Viskas atrodė tvarkoje, vaikinas aprodė butą, trumpai papasakojo, kaip pats jį įsigijo. Pasakojo, kad nori išvažiuoti į Norvegiją tam, kad galėtų susimokėti paskolą už šį butą, todėl būtent dėl šios priežasties skuba išnuomoti. Viskas atrodė labai normaliai“, - sakė ji.
• Merginai vyras teigė, kad butą išnuomos tiems, kurie pirmieji sumokės, nes jam kuo greičiau reikia pinigų jo paties buto nuomai Norvegijoje.
• „Daviau 100 eurų užstatą, pasirašėme sutartį, pasidariau jo paso nuotrauką ir sutarėme, kad likusius 400 eurų atnešiu rytoj, kadangi suma už butą buvo 250 eurų, įskaitant komunalinius. Kitą dieną susiskambinome, atnešiau likusius pinigus, parašėme tai sutartyje ir sutarėme, kad liepos 1 d. jau galėsiu įsikelti“, - prisimena mergina.

Ji pripažįsta, kad viskas atrodė patikima, o susirūpino, kai pamatė kitos merginos įrašą feisbuko grupėje, kad vyriškis apgaudinėja žmones. Be to, vyras jau neatsakė į skambučius ir žinutes.

„Tada kreipiausi į policiją. Prieš porą dienų vėl parašiau jam žinutę, ir jis atrašė, kad pinigus grąžins, tačiau dalimis, kadangi šiuo metu tokios sumos neturi. Minėjo, kad eis į policiją. Kiek kalbėjau su kitais, jis kitus informavo, kad mūsų duotus pinigus pralošė“, - patirtimi dalinosi mergina.

Iš susirašinėjimų feisbuko grupėse, galima spręsti, kad nuo vyriškio nukentėjo dešimtys žmonių. Dauguma jų kreipėsi į policiją.

R. Matonis taip pat ragina būsto ieškančius asmenis visuomet išlikti budrius. „Manau, kad labai gera galimybė to išvengti - pasirinkti kuo daugiau informacijos viešojoje erdvėje, nes žmonės dažnai apie tai rašo, komentaruose galima surasti, kad šis būstas netikras ar nuotraukos netikros. Reikia pačiam kažkaip apsidrausti, nepasitikėti naiviai“, - pataria jis.

Ką daryti, jei tapote auka?

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis DELFI komentavo, kad tokiais atvejais, kaip ir padarė nukentėjusieji, reikėtų kreiptis į policiją, kuri spręs, kokia atsakomybė gali grėsti sukčiautojui.

Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“ advokatas Nikas Borneika sako, kad toks asmenų davimas tretiesiems asmenims gali būti labai pavojingas, o jų panaudojimas nusikaltimų tikslais vadinamas asmens tapatybės vagyste.

N. Borneika priduria, kad jeigu asmuo įtaria, jog pakliuvo į sukčių pinkles, reikėtų nedelsti ir užkirsti kelią duomenų neteisėtam panaudojimui ir žalos atsiradimui. Kokių priemonių imtis - priklauso nuo atskleistų duomenų pobūdžio.

„Jei asmuo įtaria, jog gali būti neteisėtai pasinaudota jo asmens duomenimis kreditams paimti, tuomet patartina kuo skubiau kreiptis į Lietuvos banką, kad jis įtrauktų asmenį į sąrašą asmenų, prašančių neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių. Greitųjų kreditų bendrovės tikrina šį sąrašą prieš sudarydamos sutartis, todėl tokiu atveju yra užkertamas kelias sudaryti sutartis asmens vardu. Visais atvejais patartina kartu kreiptis ir į policiją, tam, kad ji ištirtų galimos nusikalstamos veikos atvejį“, - pataria.

Patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčių

VVTAT pataria:

• Pirmiausia patikrinti informaciją apie verslininką (būtiniausius kontaktinius duomenis - buveinės adresą, telefono numerį, el. pašto adresą, teisinę veiklos formą), kitų vartotojų atsiliepimus apie verslininką specialiose atsiliepimų svetainėse bei prašyti suteikti kuo daugiau informacijos apie paslaugų teikimo sąlygas raštu.
• Nepatariama pasikliauti verslininku, kuris nenurodo savo kontaktinių duomenų arba susisiekimui pateikia tik telefono numerį ar kreipimosi formą tiesiogiai interneto svetainėje.
• Visi teisėti vartotojo reikalavimai vykdomi tik pateikus mokėjimą už paslaugas pagrindžiančius dokumentus.
• Nusprendus jau sudaryti nuomos sutartį reikia aptarti joje nuomos terminą, kainą, kas į kainą įeina (pavyzdžiui, ar į kainą įeina komunaliniai mokesčiai, jei neįeina ir mokami papildomai, tai kokiu būdu mokami ir pan.).
• Sutartyje turi būti aptartos užstato ir jo grąžinimo sąlygos pasibaigus nuomai.
• Prieš sudarant nuomos sutartį būtina atidžiai apžiūrėti būsto būklę (įskaitant galimus baldų, buitinių prietaisų trūkumus). Jei tokių randama, būtina užfiksuoti juos būsto priėmimo-perdavimo akte, pasidaryti nuotraukas. Taip pat ir po būsto nuomos turi būti užfiksuota paliekamo būsto ir jame esančių daiktų būklė.
• Jei būsto nuomos laikotarpiu iškyla vieni ar kiti defektai (pavyzdžiui, sugenda buitiniai prietaisai, atsiranda pelėsis ir pan.), tačiau sutartyje neaptarta, kokiu būdu jie bus šalinami, apie atsiradusius defektus rekomenduojama paslaugos teikėjui pranešti raštu.

Taip pat vertėtų paprašyti norimo nuomoti buto išrašo iš registro, kur būtų matomas buto savininkas. Jeigu butą nuomojantis asmuo nėra buto savininkas, tuomet reikėtų paprašyti turto disponavimo teisę patvirtinančių dokumentų.

Dabar, kai didmiesčiuose nuomojamo buto jau perteklius, norint apsisaugoti, reikia nepervedinėti avanso nepažįstamiems žmonėms dar neapžiūrėjus buto. Patartina susitikti, apžiūrėti objektą ir patikrinti būsto bei jį nuomai siūlančio žmogaus dokumentus.

Šaltinis: Vvpt.lt

Žinoma, apgautas žmogus gali skųstis, bylinėtis, bet neretai jis, sumokėjęs kokius 200 eurų ir negavęs paslaugos, supranta, kad bylinėjimasis jam kainuos daugiau, todėl niekur nesikreipia. Sukčiai tuo ir naudojasi.

Svarbu: Atminkite, kad itin žema kaina gali pranašauti apie pavojus.

tags: #internetiniai #sukciai #del #butu #nuomos