Inventorizacijos Komisija: Turto Inventorizavimo Tvarka Lietuvoje

Inventorizacija yra svarbi priemonė užtikrinant įmonės turto apsaugą ir tikslų atspindėjimą finansinėse ataskaitose. Šiame straipsnyje aptariama ilgalaikio turto ir atsargų inventorizacijos komisijos sudarymo tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Teisinis Pagrindas

Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, mokesčių ir išteklių fondų inventorizaciją.

Šios taisyklės apibrėžia inventorizacijos atlikimo tvarką, periodiškumą ir reikalavimus, kurių privalo laikytis visi subjektai, vykdantys inventorizaciją.

Jeigu teisės aktuose nustatytas kitas inventorizacijos atlikimo laikas ir periodiškumas, taikomos tų teisės aktų nuostatos.

Inventorizuojamas visas subjekte esantis turtas - ir įtrauktas į buhalterinę apskaitą (nuosavybės arba patikėjimo teise įgytas, nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti), ir dėl kokių nors priežasčių į ją neįtrauktas.

Inventorizacijos Komisijos Sudarymas

Inventorizacija atliekama remiantis subjekto vadovo įsakymu arba potvarkiu, kuriame nurodomi:

• Inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigų pavadinimai.
• Uždavinys laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę.
• Inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas.
• Įpareigojimas šį faktą įforminti dokumentais.

Inventorizacijos komisija sudaroma iš reikiamos kompetencijos subjekto darbuotojų arba narių. Komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip du asmenys. Jei subjekte yra ne daugiau kaip trys darbuotojai, inventorizacijos komisija gali būti nesudaroma. Tokiu atveju inventorizacija pavedama atlikti vienam asmeniui.

Inventorizacijos komisijos pirmininką skiria subjekto vadovas.

Jeigu reikiamos kompetencijos darbuotojų nėra, į inventorizacijos komisiją galima įtraukti ekspertus, kurie nėra subjekto darbuotojai.

Viešojo sektoriaus subjekto inventorizacijos komisijos pirmininkas yra viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba vienas iš viešojo sektoriaus subjekto vadovo pavaduotojų, arba kitas subjekto vadovo paskirtas asmuo. Į komisiją gali būti įtrauktas vyriausiasis buhalteris (buhalteris).

Inventorizacijos Atlikimo Tvarka

Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę).

Išnuomotas, pagal panaudos sutartį atiduotas turtas į inventorizavimo aprašą įrašomas pagal nuomininko, panaudos gavėjo pateiktą šio turto inventorizavimo aprašą ar inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį.

Nustačius plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimą (pagal nustatymo dienos būklę), po gaisro arba stichinių nelaimių (pagal gaisro arba stichinės nelaimės pasibaigimo dienos būklę) inventorizuojama turto dalis, likusi po gaisro, stichinės nelaimės, plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo fakto arba vertybių gedimo nustatymo.

Atskirų veiklos sričių inventorizacijos specifinius reikalavimus nustato subjektai, suderinę juos su atitinkamomis ministerijomis pagal ministrams pavestas valdymo sritis.

Atiduodamam naudoti ilgalaikio materialiojo turto vienetui subjektas suteikia inventoriaus numerį, kuris neturi būti keičiamas per visą to turto naudojimo laiką. Inventoriaus numerį galima pakeisti tik tais atvejais, kai turtas klaidingai sunumeruojamas. Nuomojamam arba gautam pagal panaudos sutartis turtui nuomininkas, panaudos gavėjas palieka nuomotojo, panaudos davėjo jam priskirtą inventoriaus numerį.

Radusi į buhalterinę apskaitą neįtraukto turto, taip pat turto, kurio apskaitoje nėra jį apibūdinančių duomenų, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą įrašo trūkstamus šio turto duomenis.

Inventorizuojant nematerialųjį turtą, tikrinama ar turtas egzistuoja, ar jis naudojamas įmonės veikloje, ar tinkamai registruotas apskaitoje.

Inventorizuojant materialųjį turtą, nustatomas faktinis jo kiekis, būklė ir atitikimas apskaitos duomenims. Visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į inventorizavimo aprašus, kuriuose nurodomas jo įrašo eilės numeris, pavadinimas, rūšis, kiekis, buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta vertė (kaina, suma) arba tik vertė (kaina, suma), arba tik kiekis.

Prekybos vietose rastos neparduotos prekės suskaičiuojamos, pasveriamos arba išmatuojamos. Pinigai už parduotas prekes, rasti kasos operacijų atlikimo vietoje, suskaičiuojami ir įrašomi į bendrą aprašą.

Inventorizuojant investicijas, tikrinami dokumentai, patvirtinantys investicijų įsigijimą ir jų vertę.

Inventorizuojant nebaigtus statybos darbus, nustatomas atliktų darbų kiekis ir vertė.

Komisijos Veiksmai Prieš Inventorizaciją

Inventorizacijos komisija gauna iš atsakingų asmenų ir (arba) materialiai atsakingų asmenų subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui neatiduotus turto gavimo ir nurašymo arba išdavimo dokumentus. Komisijos pirmininkas visuose subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui neatiduotuose dokumentuose turi įrašyti žodžius „iki inventorizacijos“, nurodyti gavimo datą ir pasirašyti.

Inventorizacijos komisija, prieš pradėdama darbą, turi patikrinti, ar veikia matavimo priemonės, ar jų patikra atlikta Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme.

Jeigu sandėliuose arba kitose uždarose patalpose esantis turtas nebaigiamas inventorizuoti per vieną dieną, išėjus inventorizacijos komisijai patalpos turi būti užantspauduojamos (užplombuojamos) arba kitaip užtikrinama jų apsauga. Apsaugos užtikrinimo priemonės per inventorizaciją turi būti komisijos pirmininko žinioje. Iki darbo dienos pabaigos užpildomi tą dieną patikrinto turto inventorizavimo aprašai ir paliekami toje patalpoje, kurioje saugomas turtas.

Inventorizacijos komisija įvertina, ar yra požymių, kad atsargos gali būti nuvertėjusios.

Įpakuotų atsargų, kurių pakuotės nepažeistos, kiekis gali būti nustatomas pagal jų etiketes, patikrinus atrankos būdu ne mažiau kaip 10 procentų šio turto.

Supilto į krūvas turto svoris arba apimtis nustatomi jį išmatavus ir techniniais skaičiavimais.

Prireikus per inventorizaciją turtas gali būti priimamas ir išduodamas. Tai atliekama inventorizacijos komisijos akivaizdoje.

Pinigai kasoje (Lietuvos Respublikos piniginiais vienetais ir užsienio valiuta) suskaičiuojami pagal jų nominaliąją vertę.

Į inventorizavimo aprašus įrašant kituose subjektuose laikomas prekes ir medžiagas, kurios ten perdirbamos arba už kurias sumokėta, bet jos neišvežtos iš tiekėjų sandėlių, arba išsiųstos parduoti pagal komiso sutartis, nurodomi prekių ir medžiagų pavadinimai, kiekis, rūšis, vertė (apskaitos duomenimis), priėmimo saugoti (perdirbti, parduoti) dokumentai, saugojimo (perdirbimo) vieta, dokumentų numeriai ir datos.

Finansinio Turto ir Įsipareigojimų Inventorizacija

Inventorizuojant finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, tikrinamos sutarčių sąlygos ir dokumentai, kuriais pagrindžiamas finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų padidėjimas ir (arba) sumažėjimas.

Subjektai, vadovaudamiesi protingumo ir racionalumo kriterijais (atsižvelgdami į sumų reikšmingumą, tikėtinos derinimo naudos ir sąnaudų santykį), nusistato gautinų ir mokėtinų sumų derinimo tvarką. Gautinos ir mokėtinos sumos, kurių derinimo sąnaudos viršytų tikėtiną naudą, gali būti inventorizuojamos jų nederinant.

Mokėtinos sumos su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentu, savivaldybių administracijomis dėl jų administruojamų mokesčių ir išteklių fondų ir su kredito įstaigomis derinamos šių subjektų nustatyta tvarka, tačiau iniciatoriai turi būti kiti subjektai.

Gautinų sumų suderinimo iniciatoriai paprastai būna kreditoriai. Kai viena iš šalių yra viešojo sektoriaus subjektas, tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų suderinimas įforminamas suderinimo aktu, kuriame nurodoma mokėtina arba gautina suma, jos atsiradimo priežastis ir data. Gautinų ir mokėtinų sumų inventorizacija atliekama tikrinant gautinų ir mokėtinų sumų suderinimo aktų duomenis su buhalterinėje apskaitoje užregistruotais gautinų ir mokėtinų sumų likučiais.

Inventorizuojant bankams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui, fondams, pirkėjams, tiekėjams, atsakingiems asmenims, akcininkams, subjekto darbuotojams ir kitiems kreditoriams mokėtinas sumas, patikslinama įsipareigojimo suma, jos atsiradimo data.

Inventorizacijos Įforminimas

Inventorizacijai įforminti subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, sudaro inventorizavimo aprašus arba inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius, kurie aiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Inventorizacijai įforminti viešojo sektoriaus subjektuose naudojamas inventorizavimo aprašas-sutikrinimo žiniaraštis.

Ilgalaikio turto, biologinio turto, pinigų, numeruotų ir saugiųjų dokumentų blankų ir atsargų inventorizavimo apraše turi būti dar šie papildomi rekvizitai: rašytinis patvirtinimas, kad visi gavimo ir nurašymo arba išdavimo dokumentai atiduoti subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, gautas turtas užpajamuotas, o perduotas turtas - nurašytas arba išduotas, kuriame nurodomi paskutinių gavimo, nurašymo arba išdavimo dokumentų numeriai ir datos, padaromas įrašas: „Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą turtą komisija man dalyvaujant patikrino ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Jeigu materialiai atsakingas asmuo (asmenys) turi pretenzijų, inventorizacijos komisija turi perskaičiuoti (persverti, išmatuoti) inventorizuojamą turtą. Jeigu ir po pakartotinio patikrinimo materialiai atsakingas asmuo (asmenys) atsisako pasirašyti inventorizavimo aprašą, tai įrašoma inventorizavimo apraše.

Inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir už inventorizuojamą turtą atsakingi ir (arba) materialiai atsakingi asmenys. Sudarant centrinę ir vietines inventorizacijos komisijas vietinės komisijos inventorizavimo aprašus pasirašo vietinės inventorizacijos komisijos pirmininkas, nariai ir centrinės inventorizacijos komisijos pirmininkas. Pirmasis inventorizavimo aprašo egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, o antrasis - materialiai atsakingam asmeniui. Jeigu inventorizacija atliekama po plėšimo, pagrobimo (vagystės), gaisro ar kitos stichinės nelaimės, surašomi trys inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kurių kiekvieną pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir atsakingi bei materialiai atsakingi asmenys.

Inventorizuojant subjektui nepriklausantį, bet jame esantį materialųjį turtą (pasiskolintą, išsinuomotą, naudojamą pagal panaudos sutartis, gautą perdirbti arba parduoti), išskyrus subjekto darbuotojo asmeninius daiktus, kurie subjekto veikloje naudojami vadovo nustatyta tvarka, pagal kiekvieną turto savininką surašomi trys inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kurių kiekvieną pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys.

Visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į inventorizavimo aprašus, kuriuose nurodomas jo įrašo eilės numeris, pavadinimas, rūšis, kiekis, buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta vertė (kaina, suma) arba tik vertė (kaina, suma), arba tik kiekis. Kiekvieno inventorizavimo aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais turi būti įrašomas faktiškai rasto turto kiekis (susumavus lape įrašyto turto kiekį, nesvarbu, koks matavimo vienetas), žodžiais nurodomas paskutinio įrašo eilės numeris. Neužpildytos lapo eilutės perbraukiamos.

Klaidas inventorizavimo aprašuose galima taisyti tik per inventorizaciją. Pataisymai visuose inventorizavimo aprašų egzemplioriuose turi būti paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti tų pačių asmenų, kurie sudarė ir pasirašė tuos aprašus (inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų).

Rezultatų Suderinimas ir Paaiškinimai

Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiniai inventorizuotų objektų likučiai (jų kiekis, buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta vertė (kaina, suma) arba tik vertė (kaina, suma), arba tik kiekis) sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną.

Inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų asmenų rašytinių paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su gautinų ir mokėtinų sumų ieškinio senaties terminų praleidimu.

Dėl perrūšiavimo susidariusį perteklių ir trūkumą galima registruoti viešojo sektoriaus subjekto vadovo sprendimu steigėjo nustatyta tvarka, jeigu turtas turi panašią vartojimo paskirtį ir išorę. Jeigu panašaus trūkstamo turto vertė mažesnė už jo pertekliaus vertę, pertekliaus suma registruojama didinant pajamas arba mažinant sąnaudas.

Viršnorminiai turto trūkumai, nuostoliai dėl gedimo, gaisro, stichinių nelaimių nurašomi tik tais atvejais, kai trūkumai yra kruopščiai patikrinti ir kaltininkai nenustatyti. Inventorizacijos komisijos pasiūlymu šie nuostoliai viešojo sektoriaus subjektuose nurašomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1250.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius inventorizacijos komisijos sudarymo ir veiklos aspektus:

Kiekviena įmonė stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Vienas iš būdų užtikrinti efektyvų įmonės darbą - kilnojamojo ir ilgalaikio turto santykio nustatymas. Inventorizacija - tai viso įmonės turto, tiek materialaus, tiek nematerialaus, patikrinimas natūra, siekiant nustatyti jo faktinę būklę ir palyginti ją su apskaitos duomenimis.

Inventorizacija atliekama siekiant apsaugoti turtą ir užtikrinti patikimą finansinę atskaitomybę. Jos metu tikrinami turto objektų būvimo įmonėje faktai. Inventorizacijos duomenimis tikslinami apskaitos duomenys.

Atlikus inventorizaciją, galima nustatyti turto trūkumą ar perteklių. Inventorizacijos rezultatai atsispindi finansinėje atskaitomybėje.

Lietuvos Respublikoje inventorizacijos tvarką reglamentuoja Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719. Šios taisyklės nustato inventorizacijos atlikimo principus, terminus ir tvarką.

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje.

1 schema. Inventorizacijos skirstymo būdai

• Pagal apimtį:
  • Visuotinė inventorizacija: tikrinamas visas įmonės turtas.
  • Dalies inventorizacija: tikrinama tik kurio nors turto dalis (pvz., atsargos sandėlyje arba tikrinamos tik mokėtinos skolos).
• Pagal atlikimo būdą:
  • Faktinė inventorizacija: turto tikrinimas natūra (apžiūra, svėrimas, matavimas ir kt.).
  • Dokumentinė inventorizacija: tikrinami dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimą, naudojimą ir nurašymą.
• Pagal atlikimo laiką:
  • Planinė inventorizacija: atliekama periodiškai, pagal iš anksto sudarytą grafiką (pvz., parengiant metinę finansinę atskaitomybę).
  • Neeilinė inventorizacija: atliekama esant tam tikroms aplinkybėms (pvz., pasikeitus materialiai atsakingam asmeniui, nustačius trūkumą ar perteklių, įvykus stichinei nelaimei).

Inventorizacijos Etapai

Inventorizacija gali trukti gana ilgai - iki kelių mėnesių. Todėl tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus:

1. Pasirengimas inventorizacijai.
2. Turto tikrinimas natūra ir dokumentų tikrinimas.
3. Rezultatų apibendrinimas ir įforminimas.
4. Sprendimų priėmimas dėl inventorizacijos rezultatų.

Inventorizacijos Komisija

Inventorizacija įmonėje prasideda nuo vadovo įsakymo. Įsakyme nurodoma inventorizacijos atlikimo data, inventorizuojamas turtas ir inventorizacijos komisijos sudėtis. Įsakymas paprastai rašomas ūkinių metų pradžioje, numatant planines inventorizacijas ir kada ši komisija atliks. Komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai.

Inventorizacijos komisija - tai nuolatinė arba vienkartinė komisija, sudaryta vienai konkrečiai inventorizacijai atlikti. Jei įmonė vykdo savo veiklą struktūriniuose padaliniuose ar filialuose, sudaromos atskiros inventorizacinės komisijos kiekvienam padaliniui.

Įsakyme dėl inventorizacijos turi būti nurodytos inventorizacijos sąlygas bei reikalavimus.

Inventorizacijos Komisijos Sudėtis

Į inventorizacijos komisijos sudėtį įeina:

• Komisijos pirmininkas.
• Buhalteris.
• Materialiai atsakingi asmenys.
• Kiti įmonės darbuotojai (pvz., technologai, inžinieriai ir kt.).

Inventorizacijoje dalyvauja beveik visi įmonės skyriai.

Inventorizacijos Komisijos Funkcijos

Inventorizacijos komisija:

• Organizuoja ir vykdo inventorizaciją.
• Nustato inventorizuojamo turto faktinę būklę.
• Palygina faktinius duomenis su apskaitos duomenimis.
• Nustato neatitikimus (trūkumus, perteklius).
• Išsiaiškina neatitikimų priežastis.
• Teikia pasiūlymus dėl neatitikimų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo.

Inventorizacijos Aprašai

Inventorizacijos rezultatai įforminami sudarant inventorizacijos aprašus. Inventorizacijos aprašas - tai dokumentas, kuriame nurodomas inventorizuojamo turto pavadinimas, kiekis, būklė ir kiti duomenys. Pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai, t.y. objektai: pavyzdžiui, kabinetas Nr. 1, sandėlis ir t.t. Atskiri aprašai sudaromi pagal buhalterinės apskaitos sąskaitas, kuriose turtas apskaitomas.

Inventorizacijos aprašus sudaro inventorizacijos komisija, dalyvaujant materialiai atsakingam asmeniui. Aprašai turi būti užpildyti aiškiai, įskaitomai, netrinti ir nebraukyti. Jei daromos pataisos, jos turi būti patvirtintos visų komisijos narių ir materialiai atsakingo asmens parašais.

Inventorizacijos aprašai sudaromi trimis egzemplioriais. Pirmasis egzempliorius perduodamas buhalterijai, antrasis - materialiai atsakingam asmeniui, trečiasis lieka inventorizacijos komisijai.

Aprašai turi būti sunumeruoti didėjančia tvarka. Žodžiais įrašomas paskutinio įrašo lape eilės numeris, kiekis, sudėjus visuose lapuose įrašytus kontrolinius skaičius.

Šiuolaikinėje įmonėje inventorizacijos procesas gali būti labiau ar mažiau kompiuterizuotas. Sandėliuose prekėms identifikuoti naudojamas brūkšninis kodavimas. Naudojant brūkšninių kodų skaitytuvus ir instaliavus atitinkamą programinę įrangą, galima greitai ir tiksliai inventorizuoti turtą.

Inventorizacijos Rezultatų Įvertinimas ir Įforminimas

Buhalterija, gavusi inventorizacijos aprašus, sutikrina juose esančius duomenis su apskaitos duomenimis. Jei nustatomi neatitikimai, sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai. Sutikrinimo žiniaraščiuose nurodomi neatitikimų atsiradimo priežastis.

Inventorizacijos komisija išnagrinėja neatitikimų priežastis ir teikia pasiūlymus dėl jų pašalinimo. Rastą perteklių paprastai siūloma užpajamuoti rinkos kainomis, pasitelkiant turto vertintojus. Trūkumas nurašomas į sąnaudas arba išieškomas iš materialiai atsakingų asmenų, įvertinus realias galimybes prisiteisti trūkumus. Sprendimą dėl trūkumo nurašymo ar išieškojimo priima įmonės administracijos vadovas arba savininkas, įformindamas tai įsakymu.

Pertekliaus nustatymo metu, tai klaida, kada ji buvo padaryta ir kaip nustatyta. Inventorizacijos komisijai gali paskirti pakartotinę inventorizaciją. Asmenų, ką laikyti įmonės nuostoliais.

Neatitikimų Registravimas Apskaitoje

Inventorizacijos rezultatai turi būti užregistruoti apskaitoje per 10 dienų. Taisant neesmines klaidas, t. y. reikšmingai neiškraipomi finansiniai duomenys, daromi įrašai atitinkamose sąskaitose. Nurašant trūkumą - netekimus, registruojami vienodai, t.y. nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatais. Jeigu nerandamas į apskaitą įtrauktas ilgalaikis turtas, jo likutinė vertė nurašoma į sąnaudas. Jei turtas vis dar apskaitomas, nors jau nebegalioja gamybos licencija, reikia nurašyti jau negaliojančios licencijos likutinė vertė.

Svarbu atskirti, ar neatitikimai atsirado dėl apskaitos klaidų, ar dėl kitų priežasčių (pvz., stichinės nelaimės, vagystės ir pan.). Nuo to priklauso, kaip neatitikimai bus registruojami apskaitoje.

Pavyzdžiai

Pavyzdys 1: Įrangos inventorizacija

UAB „Aguona“ 2004 m. rugsėjo mėn. atlikus inventorizaciją, nustatytas įrangos trūkumas už 2000 Lt. Įmonė įsigijo įrangą už 900 Lt, parsivežė į gamybos cechą, sumontavo ir išbandė savo sąskaita. Įrenginys pradėtas naudoti 2004 m. Įrangos nusidėvėjimas skaičiuojamas 5 metų laikotarpį, likvidacinė vertė - 30 Lt.

Pavyzdys 2: Baldų inventorizacija

UAB „Aguona“ 2004 m. vasario 12 d. įsigijo baldų komplektą už 7000 Lt. Baldai pradėti naudoti įmonės veikloje 2004 m. balandžio pabaigos. Apskaitoje turi būti užregistruotos ir per 2004 m. balandžio - gruodžio mėn. priskaičiuotos nusidėvėjimo sąnaudos.

Pavyzdys 3: Automobilio inventorizacija

Įmonė 1998 m. sausio 10 d. įsigijo automobilį už 36 100 Lt. Nusidėvėjimo laikotarpis buvo baigtas skaičiuoti 2004 m. sausio mėn. Tačiau inventorizacijos metu nustatyta, kad automobilis dar tinkamas naudoti, t. y. trumpas jo nudėvėjimo laikotarpis. Tokiu atveju apskaitoje turi būti atstatoma 2004 m. sausio mėn. automobilio likutinė vertė, naudojant ypatinguosius straipsnius - pagautę ar netekimus.

tags: #inventorizacijos #komisija #turtas