Anksčiau galimybė turėti antruosius namus pajūryje ar kitame kurorte buvo tik gerokai didesnes nei vidutines pajamas gaunančiųjų privilegija, o šiandien tai „įkandama“ ir vidurinei klasei. Bent jau taip teigia nekilnojamojo turto ekspertai. Jie pastebi ne tik išaugusį tokių objektų poreikį, bet ir statytojų persiorientavimą į šią visuomenės grupę. Tad kur ir kokių antrųjų namų dairytis, kad išloštum emociškai, finansiškai ir... lietuviams antrųjų namų sąvoka paprastai siejasi su būstu, skirtu poilsiui, atostogoms, tačiau pastaraisiais metais požiūris keičiasi - antrasis būstas vis dažniau gali būti vadinamas pagrindiniu.
Galimybė dirbti nuotoliniu būdu leidžia jame gyventi ir mėnesį, ir pusmetį, o štai atvykstantieji tik pailsėti kitu metu yra linkę „įdarbinti“, t. y. Sentimentai Baltijos pajūriuiAntrieji namai pajūryje, ko gero, yra labiausiai lietuvius dominanti tema, tačiau diskutuojantieji šiuo klausimu pasidalija į dvi stovyklas: vieni pasisako už Lietuvos pajūrį, kiti - už Pietų šalis, esą ten ir saulės daugiau, ir kainos nedaug skiriasi nuo mūsiškių.
„Capital Palanga“ NT brokerė Ieva Kaštaunaitė sako, kad lietuviai, nors ir vyksta atostogauti į Pietų šalis, jaučia ypatingus sentimentus Baltijos pajūriui, todėl čia netrūksta ne tik norinčiųjų pailsėti, bet ir įsigyti antruosius namus.
„Orientyras, kokie būstai paklausūs, - galutinė kaina. Šiandien idealiausias variantas - nuo 50 iki 60 tūkst. Eur. Tokio būsto teiraujasi praktiškai kas antras klientas. Aišku, Palangoje tokių butų mes turime nedaug ir retai kada pasitaiko kokių nors labai gerų pasiūlymų už tokią sumą“, - kainų tendencijas apibūdina brokerė I. Kaštaunaitė.
Palangoje atspirties taškas yra jūra. Kuo ji arčiau, tuo brangiau kainuoja nekilnojamasis turtas.“Iš pradžių daug kas skeptiškai žiūrėjo į Šventąją, bet šiuo metu ji labai kyla. Už 60 tūkst. Eur sumą galima įsigyti 50-60 m2 kvadratūros butą su gera apdaila arti jūros.
Už tokią sumą galima įsigyti naujos statybos butą arčiau jūros, tačiau jo kvadratūra bus nedidelė (26 m2) arba nebus balkono, butas pirmame aukšte ir pan. Renovuotame senos statybos name už tokią sumą įsigytume šiek tiek didesnį, tarkime, 38-40 m2, butą. Toliau nuo jūros kainos mažėja ir su tokiu pat biudžetu jau galima dairytis ir 2 kambarių buto naujos statybos name.
„Palangoje atspirties taškas yra jūra. Kuo ji arčiau, tuo brangiau kainuoja nekilnojamasis turtas“, - sako brokerė ir priduria, kad išskirtinėse Palangos vietose, pavyzdžiui, arti jūros, prie pušyno ar pan., pasiūlymų kainos jau yra per 100 tūkst. Eur ir daugiau, tiesa, tai vis tiek kiek pigiau nei Nidoje.
Jeigu butas Palangoje - per didelė našta jūsų biudžetui, ieškokite pigesnių alternatyvų, pavyzdžiui, aplink Palangą yra tokių rajonų kaip Kunigiškės, kur yra iš ko rinktis. Dėl gana nedidelio atstumo iki Palangos centro ir netoliese esančios jūros populiari Palangos Vanagupė.
„Arba Šventoji, kuri pastaruoju metu labai atsigauna. Iš pradžių daug kas skeptiškai žiūrėjo į Šventąją, bet šiuo metu ji labai kyla, daug naujų projektų ir susidomėjimo. Kainos čia patrauklios ir „įkandamos“. Už tą pačią 60 tūkst. Eur sumą galima įsigyti didesnės (50-60 m2) kvadratūros butą su gera apdaila arti jūros“, - pataria „Capital Palanga“ NT brokerė I. Kaštaunaitė.
Be reikalo apeinama Klaipėda. Čia galima rasti gerų variantų, kartais už beveik perpus mažesnę kainą nei Palangoje ar Nidoje. Tarkime, naujos statybos butą su daline apdaila greta Girulių miško, Dragūnų kvartale, galima įsigyti už 1 100-1 300 Eur / m2. Telieka sėsti ant dviračio ir puikiu taku nulėkti iki jūros.
„Įdomų projektą turime Rusnėje, ten naujos statybos būstą su daline apdaila galima įsigyti už 900-1 100 Eur / m2. Iš Rusnės galima keliauti po visą pajūrį, per marias laivu vos per keliolika minučių galima persikelti į Nidą, Juodkrantę. Realiai už tokio pat buto kainą kaip Nidoje Rusnėje jums išeis ir butas, ir kateris“, - alternatyvas vardija „Capital Klaipėda“ NT brokerė Živilė Gerulaitienė.
Druskininkų regionas plečiasi ir tai suformavo tendenciją čia dairytis būsto investicijai - antriesiems namams. Pasak Rimvydo Bucho, „Capital Druskininkai“ NT brokerio, Druskininkuose populiaru įsigyti būstą nuomai (dažniausiai trumpalaikei) - tai gera investicija.
„Šiame segmente paklausiausi 1 ar 2 kambarių butai Druskininkų centre. Dar vienas kriterijus - 1-3 aukštas, jei namas be lifto. Butų pageidaujama renovuotuose namuose, kad būtų mažesnės išlaikymo sąnaudos“, - pirkėjų lūkesčius vardija brokeris.
Antriesiems namams būsto Druskininkuose dažniausiai ieško Vilniaus ir Kauno gyventojai, kurie čia mėgsta poilsiauti. Didelis susidomėjimas iš Ukrainos, Baltarusijos ir Izraelio piliečių, o pirkėjų iš Rusijos - gerokai mažiau. Antriesiems namams būsto Druskininkuose dažniausiai ieško Vilniaus ir Kauno gyventojai, taip pat didelis susidomėjimas iš Ukrainos, Baltarusijos ir Izraelio piliečių.
Druskininkų miesto centre naujos statybos įrengtų butų kainos siekia 2 300-2 500 Eur / m2, senos statybos - apie 1000 Eur / m2.
Druskininkų regione kainos išlieka daugiau mažiau stabilios: miesto centre naujos statybos (2014-2016 m.) įrengtų butų kainos siekia 2 300-2 500 Eur / m2, senos statybos - apie 1000 Eur / m2.
„Stebime pigimą tik viename segmente - antrinėje rinkoje, t. y. 2006-2008 m. statybos namuose, nes atsirado didelė pasiūla“, - sako NT brokeris R. Buchas ir pastebi, kad investuoti į NT skatina mažos palūkanos už indėlius bankuose, nes iš nuomos galima tikėtis didesnės investicijų grąžos.
Dėl patrauklaus kainos ir kokybės santykio lietuviai vis drąsiau antrojo būsto dairosi Ispanijoje. „Paprastai pageidaujama, kad būstas būtų netoli jūros arba miesto centre, labiausiai perkami dviejų, trijų miegamųjų butai-apartamentai, rečiau - namai. Kaina, žinoma, yra svarbus ir lemiamas kriterijus, dažniausiai lietuviai Ispanijoje ieško nebrangių (iki 100 tūkst. Eur) būstų prie jūros“, - tendencijas vardija „Capital Valencia“ NT brokeris Valdemaras Paukštė ir prasitaria, kad pasitaiko atvejų, kai lietuviai iš karto perka kelis butus - vieną sau, o kitą - nuomai.
Palyginti su analogiško dydžio miestais, pavyzdžiui, Vilniumi ar Palanga, nekilnojamojo turto kainos Ispanijoje gerokai mažesnės.
Dažniausiai lietuviai Ispanijoje ieško nebrangių (iki 100 tūkst. Eur) būstų prie jūros.
Ispanijoje būsto ieškantiems lietuviams svarbios ir jo išlaikymo sąnaudos, kaimynai, konkrečios vietovės ar rajono patogumai ir kt.
Ar tikrai Ispanijoje nekilnojamasis turtas kainuoja panašiai tiek, kiek Lietuvoje? Pasak V. Paukštės, palyginti su analogiško dydžio miestais, pavyzdžiui, Vilniumi ar Palanga, nekilnojamojo turto kainos Ispanijoje gerokai mažesnės, žinoma, kaina priklauso ir nuo konkrečios vietos.
„Madrido ar Barselonos centre, savaime suprantama, kainos kur kas didesnės, tačiau tokiuose miestuose kaip Valensija, Alikantė, Malaga jos tikrai patrauklesnės“, - sako brokeris.
Maždaug pusė įsigyjančiųjų antruosius namus juos naudoja tik savo reikmėms, kita pusė, jei negyvena patys, išnuomoja. Perspektyviausia dairytis į naujos statybos būstą (ar bent jau renovuotus namus), kuris ir ateityje turės paklausą, todėl toks turtas bus rentabilus, jį bus lengva išnuomoti.
„Capital Palanga“ NT brokerė I. Kaštaunaitė sako, kad Palangoje yra specialių agentūrų, antrųjų namų savininkams teikiančių su nuoma susijusias paslaugas. Dažniausiai nuomai skiriamas pigesnis būstas, į kurį investuota mažiau lėšų. „Capital Klaipėda“ NT brokerė Ž. Gerulaitienė pabrėžia, kad įsigyjantieji būstą nuomai turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos klimatą: nuomos paklausa pajūrio regione yra sezoninė ir išauga tik esant geram orui.
Druskininkuose dirbantis brokeris R. Buchas sako, kad šiame mieste butų ilgalaikei nuomai paklausa visąlaik yra didesnė už pasiūlą, taip pat domimasi ir trumpalaike nuoma. Tokia investicija tikrai bus rentabili, jei savininkai patys užsiims šiuo verslu (nuoma).
„Ispanijoje būstų nuoma (tiek ilgalaikė, tiek trumpalaikė) turi didžiulę paklausą. Pavyzdžiui, Valensijos mieste dabar nėra lengva rasti būstą nuomai, todėl siūlomas butas už vidutinę kainą išnuomojamas per 2-3 dienas“, - sako „Capital Valencia“ NT brokeris V. Paukštė.
Patrauklių objektų investicijai dairosi ne tik gyventojai. „Capital Business“ projektų vadovas / partneris Vitalij Semionov sako, kad verslininkai investuoja tiek į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą su tikslu parduoti, tiek į komercinį - su tikslu jį išnuomoti. Priešingai nei smulkūs investuotojai, kurie perka gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą, tikėdamiesi jį išnuomoti ir uždirbti.
Verslininkai investuoja tiek į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą su tikslu parduoti, tiek į komercinį - su tikslu jį išnuomoti.
Artimiausiu metu rinkoje išsilaikys teigiamos nuotaikos ir palanki situacija nekilnojamojo turto sandoriams - kartu su pirkėjų aktyvumu daugės ir konkurencingų objektų pasiūla.
„Lietuvoje patraukliausi investuoti yra 3 didieji miestai - Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Dairomasi nuo sklypų iki senų pastatų. Reikia pažymėti, kad patrauklūs objektai retai pasitaiko internetiniuose skelbimuose“, - orientacines kryptis nurodo V. Semionov.
Kur reikėtų investuoti, kad ateityje tos investicijos atsipirktų? „Mano patarimas būtų dirbti su nekilnojamojo turto srities profesionalais, kurie ne tik konsultuoja, bet ir patys aktyviai dirba su savo kapitalu. Objektai gali buti įvairūs - nuo sklypų bei probleminių pastatų, kurių projektinis pajamingumas yra dviženklis, iki A klases biurų pastatų, kurių pajamingumas siekia iki ± 5 %, viskas priklauso nuo investuotojo prisiimamos rizikos lygio“, - pataria NT ekspertas V. Semionov.
„Capital“ sandorių statistika rodo, kad investuoti - palanki aplinka: kainos 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., padidėjo 4-6 %. Bendra siūlomų būstų vertė yra apie 320 mln. Eur. Investuotojai perka pigesnį būstą, jų dalis yra didžiausia.
Pastebima, kad per 2017 m. I ketv. rinka pasidarė aktyvesnė ir padidėjo konkurencingų objektų pasiūla: Vilniuje gerų objektų skaičius padidėjo 49 %, Kaune - 64 %, kituose miestuose - 29 %.
„Pagal sudaromus sandorius matome, kad senos statybos būstų kaina Vilniuje ir Kaune stabiliai didėja nuo 2015 m. I ketv., o naujos statybos būstų kainos auga nežymiai - kiek daugiau tik pastarąjį ketvirtį“, - sako „Capital“ vadovas Dmitrij Semionov.
Pasak jo, šiuo metu labiausiai juntamas didesnis susidomėjimas naujos statybos butais ir namais. Žinoma, populiarus ir senos statybos būstas, ypač jei naujai suremontuotas.
„Dabartiniai pirkėjai nori patogesnio varianto: gerai įrengtas, geroje vietoje ir nereikia daug vargti“, - pirkėjų įpročius vardija „Capital“ vadovas D. Semionov ir tai sieja su bendru ekonomikos atsigavimu.Pavasarį nekilnojamojo turto rinkoje visada juntamas pagyvėjimas, be to, šiuo metu palankios sąlygos skolintis ir didesnė būsto pasiūla.
Kokios ateities prognozės? prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
„Kam jums tas senas namas - statykite naują! Sukišite visus pinigus ir gyvensite nesibaigiančiuose remontuose. Naujas namas pats geriausias pasirinkimas.“ „Tik jau nepirkite tų naujų dėžučių, pastatytų vidury laukų, kurios subyrės po pirmos žiemos. Jeigu ne pats statai, nieko gero nebus - jau geriau senas ir tvirtai suręstas namas!“ Tokie ir panašūs pasvarstymai girdėti kiekvienam, tad apžvelgsime abi puses ir patirtis - ką reiškia statyti naują namą ir ką - gyventi pamažu jį renovuojant.
Ieva Anelauskaitė-Motiejauskė, gyvenanti Prienų rajone, pasakoja, kad penkerius metus gyveno sename rąstiniame name ir tvirtai žinojo - jo šeima nerestauruos dėl to, kad jis per daug senas ir restauracijos neatlaikys. Dabar, persikėlusi į naują, rąstinį namą, pastatytą vyro rankomis, ji tiesiog negali tuo atsidžiaugti. Tiesa, priduria, renkantis naują ar seną namą, viskas priklauso nuo šeimos poreikių.
„Manau, jeigu būtume radę bent perpus mūsų lūkesčius atitinkančią sodybą su rąstiniu namu, tikrai nebūtume statę naujo namo. Bet paieškos buvo ilgos - tam skyrėme metus laiko ir vis tiek neradome to, kas mums tiktų. Dar noriu pasakyti, kad man intuicija buvo vienas iš kriterijų renkantis - kai atvažiavome į šią vietą, viskas buvo žalia, gyva, o išlipę iš automobilio pajautėme, kaip čia gera. Tą jausmą aš užfiksavau savo viduje, ir rudenį mes tą sodybą įsigijome. Vyrui pasakiau, kad nei viena sodyba nesukėlė tokio jausmo, kad ateini į svetimą vietą, bet jauti, kad čia tavo namai“, - pasakoja Ieva.
Ieva sako, kad jos vyras svajojo pastatyti rąstinį namą. „Kai ieškojome sodybos, ji turėjo atitikti daug kriterijų, tad pačių sodybų išžiūrėjome labai daug. Visų pirma, buvo svarbi vieta - norėjosi nenutolti nuo tėvų, kad netoliese būtų vaikų darželis, mokykla, taip pat, kad iki oro uosto tektų važiuoti ne ilgiau kaip valandą, kadangi mano vyras dažnai skraido. Kai pradėjome ieškoti sodybų, rasdavome užleistus šabakštynus, nepravažiuojamus kelius, tad tokios iškart atkrisdavo. Labai sunkiai, bet galiausiai radome norimą ir, ten pagyvenę supratome, kad vis dėl to statysime naują namą.“
Ieva prisimena, kad į išsirinktą sodybą šeima atsikraustė gruodžio mėnesį ir joje turėjo gyventi čia ir dabar. Ten nebuvo vandens ir kanalizacijos, o ir šildymo sistema buvo senovinė - krosnis. „Kai įsikėlėme į tą namuką, tikrai turėjome mintį: o gal visgi restauruoti? Juk turi biudžetą ir vertini savo galimybes. Kvadratūra lyg ir tiko - apačioje buvo 70 kv. m, o namuką iškėlus ploto būtų dvigubai daugiau.“
„Smagybės prasidėjo tuomet, kai pradėjome jį remontuoti, kad galėtume gyventi komfortiškiau. Užteko išlupti dailylentes - ir pabiro spaliai, rąstai... Jeigu pabandai ką nors įkalti į sieną, rąstas trupa, nes yra sutrūnijęs. Pats namas mums pasakė, kad tik iš bėdos jį galėtume restauruoti“, - prisimena Ieva. Ji prideda, kad nusprendus restauruoti senąjį namuką, būtų tekę tai daryti šeimai gyvenant jame ir atlikti tokius sudėtingus darbus kaip, pavyzdžiui, pamatų, stogo, sienų atnaujinimas. Pats namas mums pasakė, kad tik iš bėdos jį galėtume restauruoti.
„Kai tu matai, kad rąstinis namas senas, apatinis vainikas supuvęs, galima kelti sienojus ir keisti vainiką. Tačiau tam procesui turi būti bent jau sutvirtinti pamatai. Dar mus labai slėgė tai, kad namelio lubos buvo labai žemos. Žmonės gi statydavo žemus namus, kad reikėtų mažiau kūrenti. Supratome, kad remontas būtų labai sudėtingas, labai brangus ir galiausiai - nenorėjome gyventi remonte. Visgi per keturis mėnesius vyras suremontavo tą namuką taip puikiai, kad mes laikinai jame išgyvenome penkerius metus“, - sako Ieva.
Ji prisimena ir tai, jog senajame namuke buvo labai šalta, kadangi šis buvo neapšiltintas, o krosnis - prastai sumūryta. „Jeigu renkiesi restauruoti seną trobą, reikia įvertinti ir šiuos kaštus. Būna senovinės krosnys taip gerai sumūrytos, kad tarnauja labai daug metų, puikiai apšildo namus. Tačiau jeigu reikia kardinaliai keisti šildymo sistemą - tai yra labai brangu. Mūsų namas buvo kiauras kaip rėtis, rąstai sutrūniję, tačiau dabar jau galime pasijuokti iš to, kad gulėdavome prie sienos ir jausdavome, kaip vėjas pučia. Pirmus metus iškentėjome, nors krosnis pradėjo byrėti tikrąja to žodžio prasme, ir kitą žiemą šildėmės „buržuika“, kuri padėjo apšildyti visus namus“, - savo patirtimi dalinasi pašnekovė.
Persikraustymo į naujus namus Ieva ir jos šeima labai laukė, juolab, kad gyvenant sename namuke gimė ir ketvirtas vaikas. „Jau pirmą vasarą buvo išlieti pamatai ir sudėtos rąstinės sienos, uždengtas stogas, bet tuomet laukėme kelerius metus. Kodėl? Tam buvo priežasčių - rąstinis namas turi susėsti ir tam reikia laiko. Vyras per tuos metus nudirbo ir kitus darbus - įsirengė dirbtuves, pastatė naują rūsį ir vištų namelį, padarė kelią sodyboje ir aikštelę automobiliams kieme, o šiuo metu pluša prie dar vienos svajonės - stato pirtį“, - sako pašnekovė. Pasirinkimą, statyti naują namą ar restauruoti seną, lemia paties namo būklė.
Jos nuomone, pasirinkimą, statyti naują namą ar restauruoti seną, lemia paties namo būklė. Jeigu trūksta vandentiekio ir elektros instaliacijos, tai nėra problema, jeigu tinka, tarkime, namo aukštis, išplanavimas ir kiti dalykai. „Dabartiniame naujame name siekėme, kad lubos būtų aukštos - tai namams suteikia erdvės, tu jautiesi visai kitaip. Turint omenyje, kad aš dirbu iš namų ir daug laiko leidžiu namuose, man, psichologine prasme, tai yra tikras malonumas, tikra šventė.
Siūlyčiau įvertinti ir tai, kaip namuose krenta šviesa. Senuose namuose dažnai būna nedaug langų, kurie yra per maži, todėl šviesos pritrūksta, o kadangi tamsusis periodas tęsiasi ilgai, tai nuotaikos nepakelia. Pastebėjau, kad labai sunku surasti namą, kuris atitiktų visos šeimos poreikius. Pavyzdžiui, mes turime keturis vaikus, o jeigu dar atvažiuoja pailsėti artimieji, draugai, giminaičiai, tėvai, kuriems reikia atskiro kambario, tai turi labai gerai apgalvoti erdves namuose. Viską komplikuoja, kai perki namą su išplanavimu, kuris pritaikytas, tarkime, keturių asmenų šeimai. Viską komplikuoja, kai perki namą su išplanavimu, kuris pritaikytas, tarkime, keturių asmenų šeimai. Daugelis sako, kad renovuoti brangiau nei statyti naują. Ar tam pritarčiau? Sunku pasakyti vienareikšmiai, nes naują namą statyti taip pat labai brangu - reikia įvertinti daug dalykų. Pavyzdžiui, karkasinis namas gerokai pigesnis nei rąstinis, bet tokia buvo mano vyro svajonė, o aš jį, kuris įgyvendina savo gyvenimo projektą, palaikiau visa širdimi“, - mano Ieva.
Moteris siūlo pagalvoti apie vietą, kuri kartais vaidina pagrindinį vaidmenį renkantis namus, ugdymo įstaigas, darbus, kelius, kuriais teks važiuoti, nes dardėti keliolika kilometrų kaimo keliukais, vežant vaikus į darželį, menkas malonumas. Dar vienas kriterijus, statant naują namą ir restauruojant seną, įvertinti, kiek darbų galėsite pasidaryti patys ir kokiems darbams teks samdyti specialistus. Taip pat įvertinkite, kur artimiausias jūsų statybinių medžiagų tiekėjas, nes mažesniuose miestuose galite nerasti, ko jums reikia, o logistika irgi kainuoja.
„Kitas niuansas - renkantis seną namą, reikėtų įsivardinti savo šeimos poreikius, kiek jis juos atitinka? Ar reikės daug ką keisti, pertvarkyti erdves, statyti sienas ar pertvaras? Ar reikės apšiltinti namą papildomai? Įvertinę šiuos niuansus turite pagalvoti, kiek tai gali kainuoti. Apie mūsų seną namą vyras pasakė taip - jį restauruoti kainuos daugiau laiko, nervų ir net ne pinigai vaidins pagrindinį vaidmenį. Tad šiandien mūsų šeimos istorija kuriama kartu naujame name, - šypsosi Ieva. - Beje, mūsų naujuose namuose yra labai daug senų daiktų - labai mėgstame sendaikčius, daugelį daiktų restauruojame, pritaikome. Mums patinka daiktai, kurie pasakoja savo istorijas“.
Neringa Urbanė iš Kauno rajono rinkosi seną namą ir turi savo priežasčių, kodėl šis sprendimas jų šeimai toks svarbus. Moteris pasakoja, kad vis daugiau galvoja apie tvarumą, tad pasirinkimas statyti naują ar pirkti seną namą ir jį restauruoti, buvo gerai apgalvotas. Didelį vaidmenį suvaidino vieta, kurioje stovi namas, ir žaluma aplink jį.
„Esu baigusi architektūros studijas, tačiau studijuodama supratau, kad projektavimas nėra skirtas man. Menas, kultūra, architektūra mane labai domina ir traukia, tačiau pasirinkau dirbti šioje srityje daugiau iš komunikacijos pusės, kultūrinių renginių organizavimo, tad visada esu šalia architektūros, tik „nebraižau“. Žvelgiant iš vienos pusės, artimas ryšys su architektūra turi privalumų - žinau pagrindinius patalpų planavimo principus, turiu supratimą, kas yra estetiška ar ilgalaikiška, o kas - kičas ir vienadienė mada. Taip pat iš studijų laikų turiu draugų, į kuriuos esant reikalui galiu kreiptis patarimo. Tiesa, kai pradėjome galvoti apie name planuojamus atnaujinimus, labai abejojau daugeliu savo sprendimų. Juk į svečius atvažiuos draugai, kurie yra architektai, interjero dizaineriai, kaip jie vertins mano sprendimus? Bet vėliau permąsčiau, kad čia yra tik mūsų namai, taigi mes ir priimame sprendimus, kurie geriausi mums, o ne kažkam kitam“, - sako Neringa.
tags: #investicija #i #senos #statybos #nama