Net ir tie, kurie nedaug ką turi bendro su statybų procesu, puikiai žino, kad statybų sritis yra ypač plati bei apimanti daug įvairių akcentų. Vienas svarbiausių dalykų, kurio reikėtų nepamiršti, kalbant apie statybas, yra šios srities sąvokos.
Norint teisingai suprasti statybos procesą reiktų atkreipti dėmesį ir į Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas ir apibrėžimus. Vienas pagrindinių aspektų įgyvendinant statybos projektus (nepriklausomai nuo jo dydžio) - teisingas statybos objekto suvokimas, t.y. reikia tiksliai suvokti kokį objektą planuojame statyti, norėdami pasirinkti kvalifikuotus specialistus ir įmones, suvokti procesus ir procedūras.
Verta akcentuoti, kad labai svarbu pažinti svarbiausias sąvokas tam, kad statybų procesą organizuoti būtų lengviau ir, kad pavyktų sumažinti klaidų tikimybę. Viena svarbių statybos sričių sąvokų yra ir inžinerinis statinys. Tačiau ir tai - dar ne viskas: taip pat svarbu akcentuoti, kad inžineriniai statiniai yra skirstomi į tam tikras kategorijas.
Šiandien mūsų visų gyvenimas jau tiesiog nebeįsivaizduojamas be įvairių kategorijų inžinerinių statinių. Na, ir, žinoma, svarbu akcentuoti, kad statybos inžinerija yra ypač įdomi bei daug įvairių sprendimų apimanti, o taip pat ir nuolat besikeičianti sritis.
Taigi kiekvienas objektas pagal nurodytus požymius priskiriamas nekilnojamiesiems daiktams (statiniams) arba kilnojamiesiems daiktams.
Pagrindinės sąvokos: statinys, pastatas ir patalpa
Statybos įstatymas (aktuali redakcija) sako, kad:
- Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
- Inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
- Pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
- Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.
Šios pagrindinės sąvokos leis teisingai suprasti Statinių Klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Tokiu būdu turėsite galimybę nustatyti planuojamo statyti/rekonstruoti/remontuoti statinio - Rūšį, Grupę, Pogrupį.
Remiantis statinių klasifikavimu (aprašyta Statybos techniniame reglamente) bei taip kaip jie skaidomi į rūšis, grupes ir pogrūpius galime nustatyti ar atitinkamas statybos specialistas ir įmonė turi teisę vykdyti numatomus statybos darbus bei turi atitinkamus Kvalifikacijos Atestatus.
Viena jų yra inžineriniai tinklai, kuriem priskiriami vandens, dujų, nuotekų, šilumos ir t.t. tinklai. Kita kategorija yra susisiekimo komunikacijos, kurioms yra priskiriamos gatvės, keliai ir t.t.
Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams.
Statinių skirstymas į kategorijas
Statiniai, pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį skirstomi į kategorijas. Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra:
- Nesudėtingi statiniai
- Neypatingi statiniai
- Ypatingi statiniai
Pastatai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.
Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų.
STR 1.01.03:2017, 2 lentelė. Apie Inžinerinius statinius žr.
Teisės aktuose nurodoma, kad statiniai, nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams, yra neypatingi statiniai. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.
Ypatingasis statinys ir jo parametrai yra aprašyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.
STR 1.01.03:2017, 1 lentelė. Apie susisiekimo komunikacijas, Inžinerinius tinklus, Hidrotechnikos statinius ir kitus inžinerinius statinius žr.
Klientai neretai klausia, ar planuojant nesudėtingos paskirties statinį, reikalingas statybos leidimas. Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.
Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas. Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.
Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams.
Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.
Neypatingas statinys - tai toks statinys, kuris, pagal techninius sprendimus, yra didesnis nei nesudėtingas statinys ir neatitinka nė vieno ypatingo statinio požymių. Ypatingas statinys - tai pagal Statybos techninį reglamentą 1.01.03:2017 apibrėžtas statinys, atitinkantis konkrečius požymius.
Civiliniame kodekse numatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).
Lietuvos aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, ir pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui).
Objektas praranda savo naudojimo paskirtį, kai daiktas yra išardomas į atskiras dalis. Tokiu atveju privalu vertinti, ar perkeliamas daiktas praranda savo vertę. Vertinama, ar išardyto objekto montavimas kitoje vietoje reikalauja didelių papildomų sąnaudų, ar objekto konstrukcinės dalys tampa mažesnės vertės nei pats objektas.
Taip pat šiuo aspektu vertinama, ar objektą surinkti kitoje vietoje pakaktų išardytų, panaudotų medžiagų, konstrukcinių elementų ir pan., ar objektą montuoti ar išmontuoti reikėtų didelių kitų sąnaudų (pvz., specialios darbo jėgos, įrangos, technikos ir pan.).
Apibendrinant teigtina, kad metalinis garažas laikytinas statiniu tuo atveju, jeigu jis atitinka visas tris pirmiau nurodytas sąlygas.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius statinių kategorijų skirtumus:
| Kategorija | Apibrėžimas | Svarbiausi požymiai |
|---|---|---|
| Nesudėtingi statiniai | Paprastos konstrukcijos statiniai | Aukštis iki 8,5 m, plotas iki 80 kv. m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų iki 6 m |
| Neypatingi statiniai | Statiniai, neatitinkantys nesudėtingų ir ypatingų statinių požymių | Bendras plotas didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m |
| Ypatingi statiniai | Sudėtingos konstrukcijos statiniai | Bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m, aukštis viršija 20 m, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, aukštybiniai daugiabučiai |
Susidomėjote Borga plieniniais angarais ar metalo konstrukcijų statiniais?
tags: #inzinerinis #statinys #angl