Nekilnojamojo Turto Mokesčio Įstatymas Lietuvoje: Kas Naujo?

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) Lietuvoje yra aktualus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausantį turtą. Šis mokestis reglamentuojamas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu (NTMĮ) ir turi įtakos valstybės biudžetui bei gyventojų finansams.

Pagrindiniai Aspektai ir Mokesčio Tarifai

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šį mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus:

• Nekilnojamojo turto paskirtį
• Naudojimą
• Teisinį statusą
• Technines savybes
• Priežiūros būklę
• Apleistumą
• Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį)
• Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Jeigu savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai Fiziniams Asmenims:

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių bendrai mokestinei vertei taikomi tokie tarifai:

• Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų) viršijančiai, tačiau ne daugiau nei 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, taikomi tokie tarifai:

• Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Mokestinis Laikotarpis ir Lengvatos

Mokestinis laikotarpis - Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas:

• Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
• NT, naudojamas švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai.
• Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, NT, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
• NT, esantis kapinių teritorijoje.
• Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų.

Taip pat neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Deklaravimas ir Sumokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų turtą turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį.

Finansų Ministerijos Siūlymai ir Potencialūs Pakeitimai

Finansų ministerijos paruoštoje pirminėje mokesčių pertvarkoje paskaičiuota, kad nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtra valstybės biudžetui atneštų 54 mln. Eur pajamų. Neapmokestinamasis dydis būtų mažinamas nuo 150 000 Eur iki 20 000 Eur ir kiekvienam gyventojui (bendraturčiui) būtų taikomas atskirai. Papildomais mokesčių mokėtojais taptų apie 760 tūkst. asmenų.

Pateikiami trys NT mokesčio pavyzdžiai, iliustruojantys naujus siūlymus:

• 60,6 tūkst. Eur (Vilniaus m. sav. mediana) - dabar už tai nemoka, tačiau mokėtų 81 Eur per metus (sutuoktinių atveju bendrai 41 Eur per metus).
• 112 tūkst. Eur (Neringos sav. mediana) - dabar nemoka, bet mokėtų atitinkamai 184 Eur ir 144 Eur.
• 550 tūkst. Eur (daug NT objektų) - dabar moka 3,8 tūkst. ir atitinkamai 1,3 tūkst. Eur, o mokėtų 4 tūkst. Eur ir atitinkamai 1,8 tūkst. Eur.

Be to, siūlomas ir tikslinis NT mokesčio tarifas visiems komercinės paskirties turto savininkams. Šio tarifo dydis siektų 0,2 proc. Toks apmokestinimas gynybos finansavimui generuotų 28 mln. eurų.

Tačiau Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė pažymėjo, kad paskutinį kartą mokestinis NT vertinimas buvo atliktas 2021 metais, o atlikus naują vertinimą, būsto vertės gali smarkiai išaugti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas komentavo, kad 20 tūkst. eurų NT riba būtų pernelyg žema. Anot socialdemokrato, šios NT apmokestinimo grindys yra pasirinktos remiantis pasenusia informacija, neatsižvelgiant į tai, jog nuo 2021 m. būstų kainos ženkliai brango.

Premjeras Gintautas Paluckas komentavo, kad šiuo metu Finansų ministerijos pateiktas siūlymas apmokestinamo NT kartelę mažinti iki 20 tūkst. eurų vertės po diskusijų koalicijoje bus koreguojamas, nustatant aukštesnę ribą.

Ekonomistų Nuomonės

Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino teigiamai vertinantis NT mokesčio „visuotinumą“, tačiau mato poreikį toliau diskutuoti apie tarifų dydžius, kurių poveikis gali kelti nuomos kainas.

Tuo metu „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pridūrė pasigendanti aiškesnių didesnio biudžeto surinkimo iš NT apmokestinimo sąsajų su Valstybės gynybos fondo pildymu.

VMI mokėjimų duomenys:

Įmokų kodai Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos

Ši informacija yra aktuali visiems, susijusiems su nekilnojamuoju turtu Lietuvoje, ir padeda suprasti esamą teisinę bazę bei galimus ateities pokyčius.

Pavyzdžiai, kaip keistųsi NT mokestis pagal naujus siūlymus

tags: #nekilnojamas #turtas #mokescio #istatymas