Ar Privaloma Pjauti Žolę Savo Sklype Lietuvoje?

Savo namų aplinką puoselėjantiems šeimininkams toks klausimas net nekyla - kas tie keli metrai už tvoros, kai savo sklype nušienauji keliolika arų. Tačiau vienur žaliuoja sodri, nuolat pjaunama, per karščius netgi palaistoma veja, o kitur keroja piktžolės, nes „valdišką“ žemę privatininkui nepriklauso tvarkyti!

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami žolės aukščiui, kokios baudos gresia už jų nesilaikymą ir kaip pranešti apie netvarkingą sklypą savivaldybei.

Ar turėčiau dabar nupjauti žolę?

Nors galima išskirti faktorius, kurie yra svarbūs žolės pjovimo dažnumo įtakai - karštis, drėgmė ir dirvos derlingumas, kurie daro įtaką žolės augimo greičiui. Atsakymas - tai priklauso. Daug ekspertų pataria savo mintyse kiek pakeisti požiūrį ir vietoje to, kad galvotumėte „Kaip dažnai man pjauti žolę?“, mintis rėdyti taip

Dar vienas aktualus niuansas yra susijęs su pirmuoju pjovimu kalendoriniuose metuose. Pirmą kartą kalendoriniuose metuose žolę pjauname atšilus orams. Tai, bent jau Lietuvoje, dažniausiai yra kovo - balandžio mėnesiai.

Vejos priežiūra

Kas liečia laistymą, tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, susijusių su sveika ir gerai atrodančių vejų priežiūra. Geriausia - automatizuotas ir reguliarus laistymas. Jokiu būdu negalima leisti žolei išsausėti ir ypatingą dėmesį laistymui skirti vėjuotomis dienomis ir kai drėgmė ore būna žema. Patariame veją laistyti pirmoje dienos pusėje, kad drėgmė spėtų įsigerti į dirvą iki kol ją išdžiovins saulė. Kuo žolė aukštesnė, tuo mažiau laistymo jai reikia. Net, jeigu dirva ir gana smėlinga, svarbu žolę drėkinti bet neperlaistyti, nes tokiu atveju geriau augmenijai tikrai nebus.

Na, o tręšimas turi būti individualus, priklausomai nuo to, ką auginate, kokio rezultato siekiate ir kokias konkrečiai trąšas naudojate. Dažniausiai pirmojo tręšimo metu panaudotų medžiagų užtenka <2 mėnesių laikotarpiui.

Pradėkime nuo piktžolių. Jeigu jos susikaupė tik mažame plotelyje - pašalinkite išravėdami su šaknimis. Daug kas galvoja, jog geriausias būdas yra jas šalinti rankomis - ravint. Tačiau to net neverta pradėti ten, kur sklypas yra didelis. Tuomet reikia kompleksinių sprendimų, tokių kaip specialios trąšos ir cheminiai substratai, skirti piktžolių naikinimui.

Kokio aukščio žolė yra leidžiama?

Reikalavimai žolės aukščiui skiriasi priklausomai nuo savivaldybės. Štai keletas pavyzdžių:

• Klaipėda: Nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. žolės aukštis turi būti ne didesnis kaip 12 cm. Reprezentaciniuose žaliuosiuose plotuose - ne didesnis kaip 10 cm.
• Kaunas: Nuo birželio iki spalio mėnesio (imtinai) žolės aukštis negali būti didesnis nei 12 cm.
• Panevėžys: Nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. žolė privačiuose sklypuose neturėtų būti aukštesnė nei 25 cm.
• Šiauliai: Žolė turi būti nupjauta, bet konkretus jos aukštis - nereglamentuotas. Baudos gali būti skiriamos nustačius, kad žolė nenupjauta po gegužės 31 d. ir liepos 31 d.
• Vilnius: Reikalavimų žolės aukščiui nėra. Tačiau sklypai turi būti tvarkomi reguliariai, kad nebūtų šiukšlių, atliekų, menkaverčių krūmų, sąvartynų, statybinių ar teršiančių aplinką medžiagų.

Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad, pagal Tvarkymo ir švaros taisykles, yra privaloma šienauti pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė, piktžolės ar invazinės rūšies augalai.

Pasak savivaldybės atstovų, tinkamas žolės aukštis ar šienavimo dažnis nėra apibrėžti, taigi šienavimas privačiuose sklypuose gali būti atliekamas savo nuožiūra. Vis tik jie pabrėžė, kad tai nesuteikia teisės apleisti sklypą ir visiškai nepjauti žolės.

Kokios baudos gresia už nenupjautą žolę?

Už neprižiūrėtą sklypą gali būti skiriamos baudos, kurių dydis priklauso nuo savivaldybės ir pažeidimo pobūdžio.

• Klaipėdoje už taisyklių pažeidimus galima gauti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. O nusižengimą padarius pakartotinai grėstų 140-600 eurų bauda.
• Kaune, viršijus nustatytą žolės aukštį, seniūnijos gali skirti įspėjimus arba administracines baudas už sklypo nepriežiūrą.
• Vilniuje, jeigu nustatoma pažeidimų, gali būti skirta bauda iki 140 eurų. Jei pažeidimai kartojasi - iki 600 eurų.

Tačiau, kaip pažymi savivaldybių atstovai, pirmiausia yra bandoma situaciją išspręsti taikiai - apleisto sklypo savininkas yra raštu įpareigojamas susitvarkyti aplinką per dvi savaites.

Kaip pranešti apie netvarkingą sklypą?

Jei pastebėjote apleistą sklypą, galite apie tai pranešti savo savivaldybei. Tai galite padaryti keliais būdais:

• Raštu: Parašykite skundą ir nusiųskite jį savivaldybei paštu arba el. paštu.
• Žodžiu: Paskambinkite į savivaldybę ir praneškite apie problemą telefonu.
• Elektroniniu būdu: Daugelis savivaldybių turi internetines platformas, per kurias galima pranešti apie įvairius pažeidimus, įskaitant ir netvarkingus sklypus.

Svarbu nurodyti tikslų sklypo adresą ir apibūdinti situaciją (pvz., aukšta žolė, šiukšlės ir pan.).

Statistika apie nenušienautus sklypus

Kai kurių savivaldybių atstovai pateikė statistiką apie nustatytus pažeidimus dėl nešienavimo:

Ši statistika rodo, kad problema aktuali ir gyventojai vis aktyviau praneša apie netvarkingus sklypus.

Žolės pjovimo įrankių kainos

Nenorint mokėti baudų už nenupjautą žolę, gyventojai gali patys imtis kiemų tvarkymo. Pigiausia vejapjovė elektroninėje parduotuvėje „Pigu.lt“ yra elektrinė nesavaeigė ir kainuoja vos 51,4 euro. Savaeigė benzininė vejapjovė jau gali atsieiti ir virš 300 eurų. Brangiausių akumuliatorinių savaeigių vejapjovių kaina gali siekti ir 1,3 tūkst., ir 1,9 tūkst. eurų. Vejos pjovimo robotai atsieina ir 899 eurus, ir net 1 tūkst. eurų daugiau - 1899 eurus.

Nepamirškite, kad tvarkinga aplinka - tai ne tik estetika, bet ir saugumas bei pagarba kaimynams.

tags: #ipareigoja #pjauti #zole #savo #sklype