Šiame straipsnyje aptarsime, kokie įrodymai yra laikomi pakankamais, siekiant įrodyti nekilnojamojo turto pagerinimą skyrybų ar sugyvenimo atveju. Ar užtenka gyvenimo kartu fakto, kad būtų priteista skyrybų atveju dalis turto ar kompensacija pinigais už jį?
Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu kartu gyvenantys nesusituokę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių.
Sprendžiant ginčą dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia. Tai reiškia, kad reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.
Taigi vien pats gyvenimo kartu ir ūkio tvarkymo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise, t.y. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl konkrečios kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.
Svarbu atsiminti, kad asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas nesusituokusių asmenų turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.
Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl buto, kuris įgytas notarinės formos sandoriu, sumokant nustatytą kainą. Nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio.
Butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas.
Labai smulkių ūkių plėtra. Ar įsigytas turtas privalo būti naudojamas ir pareiškėjo, ir partnerio?
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti bendrąja daline nuosavybe butą, kurį, šalims gyvenant kartu, sumokėjusi pradinį įnašą asmeninėmis lėšomis ir viena pasiėmusi banko paskolą, įsigijo atsakovė. Šioje byloje ieškovas savo reikalavimo pripažinti ginčo butą bendrąja daline šalių nuosavybe negrindė faktinėmis aplinkybėmis, kad jis prisidėjo prie šio turto įgijimo ar jo išlaikymo (pvz., mokėtų dalį pradinio įnašo, paskolos, turto draudimo įmokų ir pan.) ar butas atsakovės vardu įregistruotas tik formaliai, tačiau įrodinėjo, kad ginčo butas buvo įrengtas (iš esmės pagerintas) ne tik atsakovės, bet ir jo asmeninėmis lėšomis, jo ir jo giminaičių, draugų darbu.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai ieškovas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe grindžia esminiu turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogiją taikytina panašius teisinius santykius - turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe - reglamentuojanti CK 3.90 str. 1 d. norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės:
- pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės;
- antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu;
- trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.
Šioje byloje kasacinis teismas vertino, kad teismams nekonkretizavus konkrečių šalių įnašų į nesusituokusių asmenų turto pagerinimą vertės, taip pat bendro ginčo turto vertės padidėjimo, atitinkamai nepagrindus, jog atliktas pagerinimas buvo esminis, išvada dėl nesusituokusių asmenų turto bendrosios dalinės nuosavybės laikytina teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai taikė lygių partnerių įnašų prezumpciją.
Šalys į bylą teikė konkrečius įrodymus, kurie leistų teismui atskirti kiekvienos iš jų įnašą į turto pagerinimą, dėl to prezumpcijos taikymas šiuo atveju paneigė rungimosi principą civiliniame procese.
Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neatlygintino naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 straipsnis, 6.629 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. Daikto pagerinimo išlaidas civilinėje teisėje apibūdina trys požymiai:
- realumas;
- būtinumas;
- protingumas.
Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Kita iš būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, - tokių pagerinimų atlikimas turint panaudos davėjo leidimą. Įstatymas šiam leidimui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo -kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Svarbiausi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
- Susitarimas: Būtina įrodyti, kad buvo susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
- Įnašas: Reikia įrodyti kiekvieno iš narių įnašo dydį įsigyjant ar pagerinant turtą.
- Esminis pagerinimas: Jei turtas buvo pagerintas, būtina įrodyti, kad pagerinimas buvo esminis ir atliktas santuokos ar sugyvenimo metu bendromis lėšomis ar darbu.
- Leidimas: Jei turtas buvo nuomojamas ar naudojamas pagal panaudos sutartį, reikia įrodyti, kad buvo gautas savininko leidimas atlikti pagerinimus.
Šie įrodymai padės užtikrinti, kad teismas priims teisingą sprendimą dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe ir kompensacijos už pagerinimus priteisimo.
Teismų Praktikos Pavyzdžiai
Pavyzdžiui, vienoje byloje teismas atmetė ieškinį dėl kompensacijos už namo rekonstrukciją, nes ieškovė (buvusi sugyventinė) neįrodė, kad turėjo susitarimą su klientu (sugyventiniu) įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, nebuvo įrodyta, kad ji realiai sumokėjo lėšas už rekonstrukciją.
Kitoje byloje, kurioje atstovavau klientą ir jo tėvus, teismas atmetė ieškinį dėl kompensacijos už namo rekonstrukciją, nes ieškovė neįrodė, kad turėjo susitarimą su klientu (sugyventiniu) įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nors teismas pripažino, kad tarp ieškovės ir sugyventinio buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, tačiau to nepakanka.
Žinote, kas įdomiausia? Kai teismas paskelbė sprendimą, į kontorą atėjo kitas klientas su panašia situacija, tik priešingoje įrodinėjimo pusėje, tad vėl jausmas lyg dirbčiau toje pačioje byloje, tik proceso dalyviai ir aplinkybės pasikeitė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 3K-3-259-378/2015 (S) Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00019-2012-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 114.11
Remiantis teismų praktika ir įstatymų nuostatomis, norint sėkmingai įrodyti nekilnojamojo turto pagerinimą ir pretenduoti į kompensaciją ar turto dalį, būtina surinkti svarius įrodymus, patvirtinančius susitarimą, įnašą ir esminį pagerinimą.
Turto Pagerinimo Įrodymų Apibendrinimas
Apibendrinant, norint įrodyti nekilnojamojo turto pagerinimą skyrybų ar sugyvenimo atveju, būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius:
- Šalių susitarimą dėl turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
- Kiekvieno iš narių įnašo dydį įsigyjant ar pagerinant turtą.
- Kad pagerinimas buvo esminis ir atliktas santuokos ar sugyvenimo metu bendromis lėšomis ar darbu.
- Jei turtas buvo nuomojamas ar naudojamas pagal panaudos sutartį, būtina įrodyti, kad buvo gautas savininko leidimas atlikti pagerinimus.
Šie įrodymai yra būtini, siekiant užtikrinti teisingą turto padalijimą ir kompensacijos priteisimą teisme.
| Aspektas | Būtini įrodymai |
|---|---|
| Susitarimas | Rašytiniai susitarimai, liudytojų parodymai, notariniai aktai |
| Įnašas | Banko išrašai, mokėjimo kvitai, sąskaitos faktūros, paskolų sutartys |
| Esminis pagerinimas | Ekspertų išvados, statybos leidimai, rangos sutartys, nuotraukos prieš ir po pagerinimo |
| Leidimas (jei taikoma) | Rašytinis savininko leidimas, panaudos sutartis su atitinkamomis sąlygomis |
tags: #irodymai #nekilnojamojo #turto #pagerinimas #is #esmes