Vytelių Pynimas Lietuvoje: Tradicijos, Amatai ir Žvejybos Ypatumai

Lietuva nuo seno garsėja savo amatais, o vytelių pynimas užima svarbią vietą tautos kultūroje. Iš vytelių pinami įvairūs gaminiai - nuo buities reikmenų iki baldų. Šiandien apžvelgsime vytelių pynimo tradicijas, gaminius ir jų panaudojimą žvejyboje.

Vytelių Pynimo Tradicijos ir Amatai

Įvairios konstrukcijos ir paskirties gaminių iš vytelių pynimo neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa yra skirta Lietuvoje dirbantiems, įgijusiems išsilavinimą 18-65 m. Vytelių kiekio skaičiavimas kiekvienam gaminiui. Dekoratyvinių dirbinių gamyba iš pluošto kryželiu.

Mokymosi programos trukmė: 54 akad. valandos. Praktinio kontaktinio darbo trukmė: 48 akad. valandos. Teorinio kontaktinio darbo trukmė: 6 akad. valandos. Savarankiško darbo trukmė: 0 akad. valandos.

Vytelių Pynimo Technikos

• Krepšių karkasų formos, konstrukcijos ir krepšių karkasų gamybos eiliškumas.
• Karkasinių krepšių pynimas pilnaisiais pynimo būdais pagal darbo schemas.
• Krepšių be formos pynimas pagrindiniais pynimo būdais pagal darbo schemas.
• Dirbinių užbaigimas pagrindiniais užbaigimo būdais (dviejų, trijų porų vytelių pyne, kasa) pagal darbo schemas.
• Vytelių kiekio skaičiavimas kiekvienam gaminiui.
• Dekoratyvinių dirbinių pynimas pagrindiniais, pilnaisiais pynimo būdais pagal technologinį aprašą.

Populiarūs Gaminiai iš Vytelių

Ieškote kokybiškų ir stilingų lauko baldų? Parduodama kokybiška, sunki ir labai tvirta vaiko lovytė, pagaminta iš natūralaus medžio ir vytelių. Ekologiškų vytelių guolis pagamintas pagal individualų užsakymą. Pintas guolis bus puiki lova gyvūnams namuose ir atostogų metu. HJ LIVING "Stryn" komoda iš rotango vytelių su 1 durelėmis.

Štai keletas populiarių gaminių, kuriuos galima rasti rinkoje:

• Krepšiai: Pinti talpūs krepšiai, skirti daiktų susidėjimui.
• Padėklai: Parduodami 2 pinti iš natūralių vytelių padėklai.
• Baldai: Ieškote kokybiškų ir stilingų lauko baldų? Pinti lauko baldai iš sintetinių vytelių.
• Dekoracijos: Parduodu iš vytelių pintus krepšelius, kaip namų dekoras, virtuvės ir t.t.
• Lempos: Sieniniai šviestuvai nauji pinti iš vytelių gryno medžio tiktų interjerui.

Galima rasti įvairių dydžių ir paskirčių krepšių, kurie puikiai tinka tiek buityje, tiek kaip interjero detalės. Taip pat populiarūs pinti baldai, suteikiantys jaukumo ir natūralumo įspūdį.

Žvejybos Ypatumai Naudojant Pintus Bučius

Žvejyba - vienas seniausių žmonijos amatų, tačiau Lietuvoje šios profesijos atstovų nėra daug, kaip ir pačios žuvies. Tačiau atsiranda entuziastų, kurie iš to sugeba pragyventi.

Žvejai, neįsigilinę į žūklės taisykles, kartais vis dar neatskiria, kokiais būdais galima meškerioti, naudojant kai kuriuos įrankius, pavyzdžiui, bučius. Per šiuos metus Panevėžio aplinkosaugininkams teko nubausti 10 draudžiamų žūklės įrankių savininkų. Reidų metu iš viso konfiskuoti 30 statomų tinklų, 2 neleistino dydžio bučiai.

Bučius: kas tai? Bùčius - žuvų gaudyklė su piltuvo formos gerkle. Lietuvoje iš seno daryta iš lazdyno karkaso, apipinto karklo ar žilvičio vytelėmis, aptraukto kanapiniu ar lininiu, nuo 20 a. 7 dešimtmečio ir kaproniniu tinkleliu. Skersmuo 30-80 cm, ilgis 0,8-2,2 m. Būdavo įvairių formų ir paskirties.

Bučius gerkle pasroviui statydavo upeliukuose ir grioviuose, kai į pievas plaukdavo neršti lydekos. Pavasarį bučius statė į angas upelių užtvarose ir gaudė lydekas, ešerius, raudes, žiemą - vėgėles. Bučius įmesdavo į upelių duobes, ežerų žoles, tvenkinius, dėl svorio įdėję akmenį, dėl kvapo - skrudintos duonos (viliojo lynus, karosus, ešerius) ar mėsos (unguriams, vėgėlėms). Statė vakare, kratė rytą. Bučiukais su 2 gerklėmis priešinguose šonuose gaudė vėžius.

Žvejybos Būdai ir Įrankiai Upėse

Žvejyba srauniose ir mažose upėse, sekliuose upeliuose, lėtai tekančiuose vandenyse turi savų ypatumų, reikalaujančių tam tikrų įgūdžių, atitinkamos įrangos. Atskira spendžiamosios žvejybos atmaina yra sekliuose upeliuose statomi nėginiai bučiukai ir vartos (prakolai) su didesniais bučiais. Upines nėges gaudydavo iš vytelių pintais bučiais, kuriuos rišdavo po keletą prie vienos virvės į nėginį pantų junginį. Bučius statė nuošalesnėse vietose, grioviuose prie upių vagos, ar pakraščio, anga prieš srovę.

Žvejojamos žuvys upėse: Pavasarį Nemuno žemupyje ir intakuose žvejotos didstintės, upinės nėgės; išsiliejus upėms pakrantėse buvo gaudomos lydekos, nerštiniai karšiai, starkiai ir kita. Vasarą upėse gaudytos daugiausia gėlavandenės žuvys: karšiai, kuojos, plakiai, lynai, lydekos, šamai, unguriai ir kitos. Rudenį - lašišos, šlakiai, upėtakiai. Žiemą - vėgėlės.

Nėgių Žvejyba

Artėjant nėgių nerštui piktadariai puikiai žino vietas, kur jų bus itin daug, mat šios ypatingos žuvys pavasarį sustoja ir susitelkia prie užtvankų, negalėdamos judėti toliau. Iki R. Staponkaus atradimo Lietuvoje buvo žinomos trys nėgių rūšys - dažniausiai pasitaikanti upinė, retesnė mažoji ir labai reta jūrinė.

Upines nėges žvejai verslininkai gaudo Nemuno žemupyje, Šventosios upėje ir Kuršių mariose, naudodami nėgines gaudykles, bučiukus. Leidžiamų sužvejoti nėgių kiekis ribojamas, nėges draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki rugsėjo 15 d. Žvejai mėgėjai nėges gali gaudyti tik turėdami žvejo mėgėjo kortelę ir laikydamiesi limituotos žvejybos sąlygų: žvejyba leidžiama tinkliniu samčiu iki 1 m skersmens arba 5 bučiukais. Žvejoti leidžiama tik nuo balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. ir nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti 50 vnt. upinių nėgių.

Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai savo namuose ar sodybose neleistinai laiko tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius, žeberklus, ūdas ar verslinėje žvejyboje naudojamus įrankius. Pažymėtina, kad šiuo metu labai mėgstama žvejyba bučiais yra skirta tik vėžiams gaudyti, o ne žuvims. Sugavus žuvis, jas būtina nedelsiant paleisti atgal į tą patį vandens telkinį. Priešingu atveju bus skaičiuojama žala gyvūnijai ir skiriama administracinė nuobauda. Bučiukas vėžiams gaudyti turi būti ne ilgesnis kaip 100 cm ir ne platesnis kaip 50 cm.

Primename, kad griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.

Žvejyba Rusnėje

Žvejų rojumi vadinamoje Rusnėje nuo pat ankstaus ryto netyla motorų garsai. Vos prašvitus vietiniai žvejai plaukia į Kuršių marias tikrinti gaudyklių. Dešimtmečiais daliai rusniškių tai buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tačiau vienas seniausių žmonijos amatų saloje nyksta.

Dalius Kuzma yra dviejų žvejybos įmonių „Storasis ungurys“ ir „Uostadvaris“ Rusnėje savininkas. Jis atvirauja, kad žvejoja kone visą gyvenimą. Pasak Daliaus, žvejybos sezonas prasideda nuo rugsėjo pirmosios. Keliamės kiekvieną ankstyvą rudens rytą ir plaukiame į marias. Nors įprastai žmonės į darbą iškeliauja apie 8 valandą ryto, žvejys purto galvą ir sako, kad jo darbo diena prasideda daug anksčiau: tenka keltis apie 4 valandą ryto, susikrauti įrangą ir plaukti į marias.

Dalius pasakoja, kad žvejo profesija sunki, darbo labai daug ir kartais vos suspėja suktis. Rusniškis atvirauja, kad, norint pragyventi iš žvejybos, reikia „ne žvejoti, o dirbti“. Jis pastebi, kad jei pučia palankus vėjas, iš marių galima parsivežti apie pusę tonos žuvies. Dalius prasitaria, kad karšio ir ešerio kilogramą jis parduoda už 1,5 euro, starkio - už 5-6 eurus, šamo - už 8-10 eurų, o lydekos - už 2,5-3 eurus.

Jis svarsto, kad ateityje galėtų pagautą žuvį ir pats rūkyti, ne dabar ji atiduodama perdirbėjams, tačiau neskuba: „Reikia tvarkingai, kad nerūkytume kažkur patvoryje. Tačiau kol kas neturiu tam laiko. Dalius žvejoja naudodamas tinklus, todėl pagrindinis jo darbo įrankis - laivas. Tai yra bene didžiausia investicija, norint pradėti žvejoti pramoniniu būdu. Dalius turi du laivus.

Džiaugiasi, kad teko ištraukti šamą, svėrusį daugiau nei 40 kilogramų. Yra tekę ir lydeką 18 kilogramų pagauti. Žuvys pagautos su tinklais. „Su meškere beveik nežvejoju. Gal ir smagu būtų, bet tam laiko neturiu.

Pasakodamas apie žvejybos nutikimus, Dalius mini atvejį, kai jam į pirštą įkando lydeka. „Būna įsikanda į pirštą ar ranką ir nepaleidžia. Jei trauksite, liks didžiulis randas. Daugiau incidentų nėra pasitaikę. Galbūt jų būdavo anksčiau, kai žvejai plaukiodavo girti. Jie plaukdavo giliai į Rusiją, tai negalėjo negerti. Kitaip laikas labai lėtai slinkdavo.

tags: #is #vyteliu #pintais #buciukais