Planuojant būsimas statybas, natūraliai kyla klausimai dėl statinio statybos rizikos, statybos rangos sutarties sudarymo, statytojo darbo jėgos naudojimo, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo skyrimo. Šių aspektų visuma statybų procese ir statybų teisėje yra vadinama statybų organizavimo būdais, kuriems būdingos atitinkamos savybės. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas nustato tris statybų organizavimo būdus - rangos, ūkio bei mišrų.
Statybos leidimo gavimo procesas namo statybai!
Statybos organizavimo būdai
Pagal Statybos įstatymą statyba gali būti vykdoma trimis būdais:
- Sudarant rangos sutartį;
- Ūkio būdu;
- Mišriu būdu (dalį darbų atliekant rangos, o dalį - ūkio būdu).
Statyba rangos būdu
Statyba rangos būdu - vienas populiariausių statybos darbų organizavimo būdų, kai statytojas (užsakovas) pasirenka rangovą ir sudaro statybų rangos sutartį.
Rangos būdu vykdomos statybos schema
Statyba ūkio būdu
Statyba ūkio būdu - tai statybos organizavimo būdas, kai rangos statybų rangos sutartis nėra sudaroma, yra naudojama tik statytojo (užsakovo) darbo jėga (tokia darbo jėga yra laikoma ir artimų asmenų darbo jėga), o patys statybos darbai ir statinys yra sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika. Šis statybos darbų organizavimo būdas išsiskiria tuo, kad statytojas atlieka tiek statytojo, tiek rangovo pareigas, t. y. statytojas pats tampa rangovu.
Reikia atkreipti dėmesį ir į civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą - priešingai, nei statant statinį rangos būdu, statybos darbų, organizuojamų ūkio būdu, statybų draudimas neprivalomas.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo statybos įstatymo pakeitimai, sugriežtinantys statybos organizavimą ūkio būdu. Šiuo apribojimu yra siekiama padidinti statinių statybos kokybę bei užtikrinti statytojo atsakomybę už pastatytą statinį.
Nuo gegužės 1 d. fiziniai asmenys gali atlikti statinių paprastąjį remontą, taip pat gali statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti minėtą vieną vieno buto iki 300 m2 statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype ūkio ar mišriu būdu.
Statyba mišriu būdu
Statyba mišriu būdu - tai statybos organizavimo būdas, kai dalis darbų atliekama rangos, o dalis ūkio būdu, kitaip tariant, yra derinami šie du statybos būdai. Statybos darbų organizavimas mišriu būdu suteikia galimybę optimizuoti statybų procesą - dalį darbų patikėti specialistams, o kitus darbus atlikti savarankiškai, taip sumažinant išlaidas.
Tokiu atveju svarbu tinkamai valdyti statybos eigą, o tam gali prireikti skirti atsakingus asmenis už atskirų darbų vykdymą.
Pasirenkant tinkamą statybos organizavimo būdą, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinius aspektus, bet ir į atsakomybės pasidalijimą, techninių reikalavimų laikymąsi bei statybos proceso sudėtingumą.
Statybos įstatymo pakeitimai nuo 2023 m. gegužės 1 d.
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti statinių statybos kokybę, procesų skaidrumą, tinkamos kvalifikacijos statybos dalyvių pasirinkimą ir atsakomybę, buvo sugriežtintas statybos organizavimo būdų pasirinkimas.
Jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi Statybos įstatyme nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas bei yra pilnai atsakingas už statinio saugumą, kokybę bei statinio ir statybos darbų atitikį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
Taigi, fizinis asmuo statantis ūkio būdu ne didesnį nei 300 m2 ploto vienbutį gyvenamąjį namą, neprivalo samdyti atestuotų statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo, neturi pildyti statybos žurnalo.
Vienas esminių pakeitimų - kai statinių statyba vykdoma ūkio būdu, statybos darbų žurnalo pildyti nebus privaloma.
Statytojas - juridinis asmuo, statybą organizuoti gali tik rangos būdu. Jis privalo paskirti statybos techninį prižiūrėtoją. Kai statytojas yra juridinis asmuo, neturintis teisės būti rangovu, jis turi sudaryti sutartį su vienu ar keliais rangovais statybos darbams atlikti. Statytojo pasamdytas statybos rangovas privalo paskirti statinio statybos vadovą.
Statybą ūkio ar mišriu būdu turi teisę pasirinkti tik statytojas - fizinis asmuo. Šiuo atveju statytojas (ir juridinis, ir fizinis asmuo) turi samdyti statinio statybos techninį prižiūrėtoją.
Statytojas - fizinis asmuo, mišriu būdu statantis vienbutį gyvenamąjį namą iki 300 m2, turi pasamdyti atestuotą statinio statybos vadovą (jei pats statytojas neturi teisės juo būti), o kiekvienas rangovas turi paskirti pagal rangos sutartį atliekamų statybos darbų vadovą. Statant mišriuoju būdu statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, tad pasamdyti statinio statybos techninį prižiūrėtoją yra statytojo pareiga.
Jei statytojas - fizinis asmuo, vykdo statybą ūkio būdu, jis turi statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti statinio statybos vadovą.
Svarbu nepamiršti pareigos paskirti statybos techninį prižiūrėtoją, jeigu eigoje pasikeičia statinio statybos būdas, pavyzdžiui, iš ūkio būdo į mišrų būdą (kai tam tikriems darbams sudaroma rangos sutartis).
Statinio garantinis terminas
Svarbu atkreipti dėmesį į statinio garantinį terminą, kuris negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Rangovas privalo pateikti dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius.
Statybos techninė priežiūra
Statybos įstatymo 35 straipsnyje nurodoma, kad statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.
Jeigu statinio projekto tipas nepatenka tarp nurodytųjų, statinio statybos techninė priežiūra nėra būtina. Pavyzdžiui, paskirti statinio statybos techninį prižiūrėtoją nebūtina, jeigu naujas statinys statomas pagal supaprastintą statybos projektą, pavyzdžiui, statant naują gyvenamąjį namą, priskiriamą nesudėtingiems statiniams (gyvenamieji pastatai iki 50 kv. m.), pagalbinio ūkio pastatą (iki 80 kv. m.) ir kt.
Statybos techninis prižiūrėtojas turi būti paskirtas ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos darbų pradžios. Prieš statybos darbų pradžią, būtinas atitinkamas viešas pranešimas, per Infostatyba interneto tinklalapį www.planuojustatau.lt. Pildant šį pranešimą, pateikiama informacija ir apie statybos techninį prižiūrėtoją.
Statybos įstatymo 57 straipsnyje numatyta bauda juridiniam asmeniui už pranešimo apie statybos pradžią nepateikimą siekia nuo 600 iki 10 000 Eur, o juridiniam asmeniui pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl statinio statybos techninės priežiūros skiriama bauda nuo 600 iki 14 000 Eur (baudos dydžiai taikomi, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 05 01). Fiziniam asmeniui baudos mažesnės, bet pagal Administracinių nusižengimų kodekso 357 ir 361 straipsnius vis tiek gali siekti kelis šimtus eurų.
Kitos neigiamos pasekmės nepaskyrus statybos techninio prižiūrėtojo - problemos statybos užbaigimo procedūrose. Statybos užbaigimą įforminant statybos užbaigimo aktu ar deklaracija apie statybos užbaigimą, aktas neišduodamas, o deklaracija netvirtinama (kai yra reikalingas jos tvirtinimas), jei statytojas nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų. Prie užbaigimo procedūrose tikrinimui teikiamų priedų teikiami ir tokie dokumentai, kaip statybos techninio prižiūrėtojo draudimo polisas, tad jo nepateikus (nes techninio prižiūrėtojo nėra), tai gali būti kliūtis statinio užbaigimo procedūroms įvykdyti.
Galiausiai, statybos techninės priežiūros neorganizavimas gali sukelti problemų ginče su statybos rangovu, jeigu būtų nustatyti darbų trukumai, kiltų žala ir panašiai. Šios pareigos nevykdymas visiškai nepašalina rangovo atsakomybės, bet sprendžiant tokį ginčą teisme, atsakomybė būtų paskirstyta abiem - tiek rangovui, tiek ir pačiam užsakovui.
Skaidriai dirbančiojo ID
Advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė atkreipia dėmesį į skaidriai dirbančiojo ID svarbą. Skaidriai dirbančiojo ID - tai unikalus QR kodas, kuriame užšifruoti duomenys apie darbuotojo, savarankiškai dirbančio asmens arba į Lietuvą komandiruoto asmens statusą.
Užimtumo įstatymo 56(1) straipsnis numato, kad statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys skaidriai dirbančiojo ID, kai privalu jį turėti, laikomi nelegaliu darbu. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu, kuriam nustačius pažeidimą skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė perspėja: „Būkite atidūs - net jeigu esate fizinis asmuo, samdantis kitą fizinį asmenį smulkiems statybos darbams (pvz., takelio klojimui trinkelėmis savo sodo sklype), įsitikinkite, kad jūsų samdytas statybininkas turi skaidriai dirbančiojo ID. Tuo neįsitikinus, galite sulaukti baudos, kuri gerokai viršys planuotų statybos darbų kainą.
Įmonės nesunkiai sutikrina savo darbuotojų skaidriai dirbančiųjų ID, tačiau dideliuose objektuose įprastai dirba ne tik rangovo, bet dar ir kelių ar keliolikos subrangovų samdyti asmenys. Norint sumažinti riziką, bene efektyviausia priemonė - patekimo į statybvietę kontrolė. Sudėtingesnis atvejis, kai statybos darbai vykdomi vietoje, kuri negali būti aptverta (pvz., kelio ruože). Taigi jeigu esate rangovai, atsakingi už objektą, kuriame dirba ne vienas subrangovas - būkite budrūs, nuolat tikrinkite ne tik savo, bet ir subrangovų siunčiamų asmenų skaidriai dirbančiojo ID. Sankcija už nelegalų darbą atliekant statybos darbus įmonei neapsiriboja vien pinigine bauda, o apima gerokai platesnį spektrą Užimtumo įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytų baustai įmonei taikomų ribojimų bei draudimų.
Apibendrinant, prieš pradedant statybas, svarbu atidžiai išanalizuoti visus galimus statybos organizavimo būdus, įvertinti rizikas ir pasirinkti tinkamiausią variantą, atsižvelgiant į individualius poreikius ir galimybes.
tags: #isipareigojo #pastatyti #ant #rangovui #priklausanciame #sklype