Šiame straipsnyje aptariami įsiterpusių žemės sklypų įsigijimo klausimai Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir teismų praktika. Nagrinėjami Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimai, susiję su žemės sklypų formavimo projektais, taip pat apeliacinių skundų nagrinėjimo ypatumai.
Įstatyminė bazė ir įsigijimo tvarka
Nuo 2020 m. sausio 1 d. Seimas pakeitė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnį. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad privačių žemės sklypų savininkai be aukciono gali pirkti iš valstybės iki 3 ha įsiterpusius tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus.
Įsigaliojus minėtam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimui, asmenys, turintys teisę pirkti iš valstybės tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, gali teikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniams skyriams pagal žemės buvimo vietą dėl tokių žemės plotų įsigijimo nuosavybėn.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad suprojektuoto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto kadastro duomenų byla NŽT teritoriniam skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.
Teismų praktika: administracinės bylos apžvalga
Panagrinėkime administracinę bylą Nr., kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų V. P. ir R. P. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. Šioje byloje pareiškėjai ginčijo NŽT sprendimus dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėjų reikalavimai ir argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami:
- Panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 48SD-4336-(14.48.136E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“;
- Panaikinti NŽT 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-1184-(8.5) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“;
- Įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu.
Pareiškėjai nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. NŽT Vilniaus skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį apie 320 kv. m ploto žemės sklypą ir jį sujungti su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu 2204 kv. m. ploto žemės sklypu. Jie teigė, kad laisvos valstybinės žemės plote nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypo, o pageidaujamas formuoti laisvos valstybinės žemės plotas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nustatytus kriterijus.
NŽT Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu atsisakė organizuoti projektą, nurodydamas, kad pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytų reikalavimų. NŽT 2018 m. birželio 15 d. sprendime nurodė, kad sklypas atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytus reikalavimus, tačiau nagrinėjamoje teritorijoje yra pageidaujančių atsikurti nuosavybės teises į žemę, grąžinant natūra.
Atsakovo pozicija
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų prašomas suformuoti kaip įsiterpęs 0,03 ha ploto laisvos žemės plotas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo teritoriją, kurioje nėra baigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiems savininkams grąžinant ją natūra turėtoje vietoje. Pažymėjo, kad Tvarkos 1061 punkte nėra numatyto grąžintino sklypo dydžio apribojimo, todėl Specialiajame plane nurodyti sklypų dydžiai neriboja grąžintinų sklypų dydžio.
Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. atmetė pareiškėjų skundą.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 48SD-4336-(14.48.136E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“, NŽT 2018 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 1SS-1184-(8.5) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu.
Teismas įvertino, kad byloje nėra ginčo, jog prašomas suformuoti kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės 0,03 ha sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo teritoriją, kurioje nėra baigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiems savininkams grąžinant ją natūra turėtoje vietoje.
Teismas, vadovaujantis Taisyklių 1061 punktu, nustatė, kad suprojektuotas sklypas gali būti grąžintinas natūra, jei jis pripažįstamas tinkamu naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.
Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog prašomas suformuoti žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje pusėse ribojasi su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Teismas atsižvelgė į tai, kad sklypas ribojasi su dar nesuformuotu valstybinės žemės sklypu ir 0,03 ha sklypas, kuris bus suformuotas grąžinti natūra, bus formuojamas ji sujungiant su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, o tai reiškia, kad grąžintino natūra sklypo plotas keisis (gali didėti).
Teismas priėjo išvadą, kad atsakovui, ketinančiam prašomą suformuoti 0,03 ha žemės sklypą sujungti su šiaurinėje ir pietinėje pusėse besiribojančiu laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, ginčo sklypas padidės ir galimai atitiks grąžintiną natūra sklypą Taisyklių 1061 punkto nuostatos prasme.
Pareiškėjų ginčijami NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 48SD-4336-(14.48.136E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir NŽT 2018 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 1SS-1184-(8.5) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ pripažintini teisėtais, todėl, kaip nurodė teismas, jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamus sprendimus pripažinus teisėtais nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Apeliacinis skundas
Pareiškėjai R. P. ir V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjai teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Nurodo, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu, o pagal šią nuostatą atkuriamos nuosavybės teises į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Pirmosios instancijos teismas taikė Tvarkos 1061 punktą nenustatęs, kad teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo priskiriamas miesto teritorijoms.
Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad „atsakovei <..>, ketinančiai prašomą suformuoti 0,03 ha žemės sklypą sujungti su šiaurinėje ir pietinėje pusėse besiribojančiu laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, ginčo sklypas padidės ir galimai atitiks grąžintiną natūra sklypą Taisyklių 1061 punkto nuostatos prasme“, reiškia, kad šioje byloje dėl pareiškėjų skundo nepagrįstumo buvo nuspręsta vadovaujantis spėjimais ir prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą grindė spėjimais ir prielaidomis, todėl šis teismo sprendimas negali būti laikomas motyvuotu. Pareiškėjai nurodo, kad tik padidėjus 0,03 ha ginčo valstybinės žemės plotui (kurį pageidauja įsigyti pareiškėjai), jis atitiks grąžintinam natūra žemės sklypui keliamus reikalavimus. Teigia, kad jokioje nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančioje teisės normoje nėra nustatytas minimalus natūra grąžinamo žemės klypo dydis, t. y. nėra jokių dydžio apribojimų formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus.
Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad „šis sklypas galimai atitiks žemės sklypo paskirties ir būdo reikalavimus, numatytus savivaldybės bendrajame plane“. Atsakovo nuomone, teismas nurodė, kad suformavus didesnį sklypą nei 0,03 ha, bus galima spręsti dėl tokio sklypo atitikties savivaldybės bendrojo plano reikalavimams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypo klausimas negali būti išspręstas nenustačius tokio sklypo galimybės būti grąžintam natūra.
Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų, kad prie ginčo žemės sklypo yra privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje pusėse ribojasi su laisvais nesuformuotais valstybinės žemės plotais. Atsižvelgiant į tai, privažiavimo klausimas bus išspręstas planuojamo grąžinti žemės sklypo projektavimo metu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka ir priėmė nutartį, kuria atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą. Teismas pripažino pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2020 m. sausio 1 d., suteikė galimybę privačių žemės sklypų savininkams įsigyti įsiterpusius žemės plotus be aukciono. Tai supaprastino žemės įsigijimo procesą ir sudarė sąlygas racionaliau naudoti žemės išteklius.
NŽT atkreipia dėmesį, kad asmenys, norintys įsigyti įsiterpusius žemės plotus, turi kreiptis į NŽT teritorinius skyrius ir pateikti reikiamus dokumentus. Svarbu atkreipti dėmesį į terminus, per kuriuos turi būti pateikta kadastro duomenų byla.
Apibendrinant, įsiterpusių žemės sklypų įsigijimas yra reglamentuojamas įstatymais ir teismų praktika. Asmenys, norintys įsigyti tokius sklypus, turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir laikytis nustatytos tvarkos.
| Teisės aktas | Nuostata |
|---|---|
| Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas | Privatūs savininkai gali pirkti iki 3 ha įsiterpusius žemės plotus be aukciono |
| Vyriausybės nutarimas Nr. 692 | Nustatyti kriterijai pageidaujamam formuoti laisvos valstybinės žemės plotui |
| Taisyklių 1061 punktas | Suprojektuotas sklypas gali būti grąžintinas natūra, jei tinkamas naudoti pagal paskirtį ir turi privažiavimą |
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Konkrečiu atveju rekomenduojama kreiptis į teisininką.