Iškeldinimas iš savivaldybės būsto: sąlygos ir tvarka

Metų metus nesulaukiantieji socialinio būsto jau prarado viltį. O Seime tik dabar atsirado iniciatyva bausti savivaldybių suteiktą pastogę pernuomojančius asmenis. Mat net našlaičiai žadėtą būstą mato kaip savo ausis, nes jį užėmę spekuliantai.

Lietuvoje šiuo metu socialinio būsto laukia 26 000 žmonių. Daugelis jų - jau po keliolika metų. Vien Vilniuje pernai tįso 5,2 tūkst. asmenų eilė, bet tik 152-iems laimingiesiems būstas išnuomotas. Neatmetama to, kad nemaža dalis socialinių būstų dabar užimti žmonių, kurie gauna pakankamas pajamas ar net turi kitus butus. Tad niekieno nebaudžiami iš savivaldybės gautą pastogę skuba pelningai pernuomoti. Mat įstatymai to nedraudžia.

Įstatyminė bazė ir pataisos

Seime pagaliau įregistruota įstatymo pataisa, numatanti draudimą pernuomoti būstą tretiesiems asmenims. Taip pat bus supaprastintas butus pernuomojančių „vargšų“ iškeldinimas paaiškėjus, kad šie bent tris mėnesius savo bute negyvena.

Pasak projekto autorės Agnės Zuokienės, terminas trumpas, tačiau realybėje jis „pailgės“, mat viskas užtruks, kol bus surinkta ir išnagrinėta informacija apie pažeidimą. „Tai yra sveiko proto nuostata, bet jei savivaldybės atsakingai elgtųsi, nereikėtų šių kriterijų įtvirtinti įstatymuose. Visiems aišku, kad iš socialinio būsto negalima pelnytis. Kai kurios savivaldybės sutartyse įrašo, kad pernuomoti negalima, bet daugelis apie tai net neužsimena“, - sakė projekto autorė A.Zuokienė. Anot jos, dėl tokių „uzurpatorių“ dalis tikrai skurstančių žmonių būstų turi laukti ir po 17 metų.

„Negana to, valstybės kontrolė nustatė, kad 70 procentų savivaldybės būstuose gyvenančių žmonių nepraneša apie pasikeitusias savo pajamas, turtą, nors tai daryti privalo. O ir eilė gauti būstą tvirtinama kartą per metus, tad ir ten gali kas nors apsikeisti vietomis“, - sakė ji. Anot jos, teiginiai, kad pinigų socialinio būsto statyboms nėra, keisti. Mat, pavyzdžiui, 35 mln. litų, planuojamus ištaškyti būstų renovacijos reklamai, galima būtų skirti savivaldybės būstų statyboms.

Apie absurdišką situaciją pasakoja ir vilnietė Danutė Petraitienė, kartu su vyru savo name laikinai priglaudusi du pilnamečius našlaičius. Į gyvenimą drąsiai besikabinantys, statybose besidarbuojantys jaunuoliai nustėro, kai buvo pasakyta: būstą gausite po 17 metų. „Jie abu įgiję statybininko specialybę, o mano vyras užsiima statybomis - juos ir įdarbino. Leidome pagyventi sodo namelyje, bet sąlygos - košmariškos. Žiemą net nėra vandens. Jie džiaugėsi, kai savivaldybė pažadėjo skirti butą. Dar kartą nuėjus, jiems buvo pasakyta - viskas stabdoma, teks palaukti. O dabar apskritai nukėlė į eilės galą. Tad tikimybė gauti būstą - nulinė. Nors laukia nuo 18, o vyresniajam - jau 26-eri. Gerai, kad jie kabinasi į gyvenimą, nevartoja alkoholio, nors galimybės prasigerti, kai esi varomas į gatvę - visos“, - sakė D.Petraitienė.

Tokių atvejų, kai žmonės ilgai stovėjo eilėje ir gavo butus, bet jiems jų nebereikia - labai daug. Tada jie juos išnuomoja, taip užsidirbdami. Ir taip yra kiekviename mieste, ne tik Vilniuje. O kitiems laukti reikia ir po 20 metų.

Tačiau kontrolė yra gana sudėtinga, nes nuomininkui pasakoma: jei kas klaus, tu - giminaitis, atvažiavęs į svečius. Kol įstatymas nenumato supaprastintos procedūros, įrodinėti, kad jis nesinaudoja tuo butu, tenka teismo tvarka. O toks darbas, pagal egzistuojančią teisinę bazę, eina perniek, nes aiškių reikalavimų tikrai nėra.

Praktiniai atvejai ir problemos

Pastaraisiais metais Kauno miesto savivaldybė ėmėsi griežčiau kontroliuoti, kaip socialinių būstų nuomininkai naudojasi jiems suteiktu gyventi nekilnojamuoju turtu. Juolab, kad jų kaimynai praneša savivaldybei apie nežinia kam pernuomotus arba ištisai stovinčius tuščius socialinius būstus, kurių teisėti nuomininkai būna išvykę į užsienį.

Įrodžius, kad teisės į savivaldybės paramą socialiniu būstu nuomininkas nebeturi, nuomos sutartis su juo nutraukiama. Taip nutiko vienai kaunietei, kurios šeimai, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, toks būstas buvo išnuomotas daugiau nei prieš dešimtmetį.

Sudarius svivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, socialinis butas buvo išnuomotas L. B. - K. ir jos šeimos nariams: sutuoktiniui T. K. bei dukrai E. B. (buvusi E. Nuomininkė įsipareigojo: išnuomotą butą naudoti pagal paskirtį, taip pat teikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas kas treji metai iki gegužės 1 d. Įsipareigota laiku mokėti buto nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčius Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka.

Tačiau per daugiau nei dešimtį metų nuomininkės gyvenime įvyko reikšmingų pokyčių, tad esminių sutarties punktų ne visada buvo paisoma. Ji iš esmės tik patvirtinto praėjusių metų pabaigoje priimtą žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Byloje, kurioje savivaldybė buvo ieškovė, o socialinio būsto nuomininkė - atsakovė, nustatyta, kad pastaroji nuo 2016 metų išvyksta dirbti į užsienį. „Atsakovė įrodinėjo, kad grįžusi į Lietuvą, gyvena bute po tris mėnesius ir ilgiau ir vėl išvyksta į užsienį. Atsakovės duktė L. B. su nepilnamečiais vaikais 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo metu negyveno išnuomotame socialiniame būste. Atsakovės dukters L. B. sutuoktiniui priklauso gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas ir kitas turtas.

UAB „Kauno butų ūkis“ 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. rugsėjo 23 d., 2022 m. vasario 9 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. apžiūros aktai ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. birželio 17 d. raštas patvirtina, kad atsakovė ir jos dukra L. B. 2022 m. vasario 9 d. ginčo patalpų apžiūros akte nurodoma, kad UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojai buvo nuvykę į ginčo patalpas ir jose nerado nuomininkų, uždėjo plombą.

2022 m. rugsėjo 12 d. ginčo patalpų apžiūros akte nurodoma, kad UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojai buvo nuvykę į ginčo patalpas ir jose nerado nuomininkų, 2022 m. vasario 9 d. uždėta plomba nepažeista. Tai neginčijamai rodo, kad bute nebuvo gyvenama 7 mėnesius. Taip pat byloje pateikti UAB „Ignitis“, UAB „Kauno vandenys“ duomenys patvirtina, kad elektros, dujų, vandens ištekliai buvo naudojami minimaliai.

Lygiai taip pat gali nutikti, jeigu nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. „… už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę - būsto netekimą - teismas taiko individualiai, turėdamas diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (citata iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d.

Siekdama išsaugoti galimybę per pertraukas tarp darbų užsienyje grįžusi į gimtinę, turėti „savą pastogę“, moteris teisme aiškino, kad būstas, dėl kurio ginčijasi su savivaldybe, jai buvo suteiktas kaip našlaitei. Ir kad ji bent keletą kartų norėjo pasinaudoti teise „valdišką“ butą privatizuoti, kaip ir kiti Lietuvos piliečiai tai padarė anksčiau galėdami pasinaudoti investiciniais čekiais. Ji būtų mokėjusi už būstą pinigus, bet savivaldybė nesutiko.

Nors įstatymai neleidžia socialinio buto privatizuoti, tačiau kitą savivaldybės NT pirkti galima. Teisme priminta, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais).

Ir todėl teisme nuskambėjo tokie argumentai: „kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (Civilinio Kodekso 6.501 straipsnio 2 dalis).

…dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo, - nutraukė nuomos sutartį ir iškeldino atsakovę iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nustatė, kad atsakovė L.B.-K. ir jos šeimos narys duktė E. B. nemokėjo nuomos mokesčio daugiau nei už tris mėnesius; neteikė turto, įskaitant gautas pajamas, deklaracijų; nuo 2016 m.

Tačiau nuomininkė (dabar - jau buvusi) apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui nurodė, kad niekada nebuvo skolinga, nes visą laiką savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. Moteris netgi į bylą pateikė mokėjimo nurodymus UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno butų ūkis“, 211-ajai Butų savininkų bendrijai, AB „Kauno energijai“ 2020 m. gruodžio 31 d. - 2022 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu, taip pat Kauno miesto paslaugų centro, UAB, išrašytą sąskaitą už 2023 m. birželio mėn.

Bet „Kauno butų ūkio“ Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinė už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. patvirtino, kad nuomos mokestis nebuvo mokamas 2015 m. vasario-rugpjūčio mėnesiais, 2015 m. spalio - 2016 m. gegužės mėnesiais, 2018 m. vasario mėnesį, 2019 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, 2020 m. sausio mėnesį, 2021 m. sausio - gegužės mėnesiais, 2021 m. rugpjūčio mėnesį, 2022 m.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (teisėjai Simona Dementavičienė, Anita Sereikienė ir Agnė Vyliaudaitė) nutarė Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Išdeklaravimas iš būsto: procedūra ir svarbūs aspektai

Nekilnojamojo turto valdymas - tai ne tik džiaugsmas turint nuosavą kampą, bet ir nemaža atsakomybė. Viena iš situacijų, su kuria anksčiau ar vėliau gali susidurti daugelis savininkų, yra poreikis išdeklaruoti asmenį iš jums priklausančio būsto, kai šis ne tik jame nebegyvena, bet ir nesutinka ar tiesiog negali pats atlikti šio veiksmo.

Galbūt tai buvęs nuomininkas, seniai išvykęs giminatis ar tiesiog nepageidaujamas asmuo, kurio deklaruota gyvenamoji vieta jūsų nuosavybėje kelia nepatogumų ir teisinių neaiškumų. Tokiais atvejais apima jausmas, lyg būtumėte praradę dalį savo turto kontrolės.

Tačiau nusiminti nereikėtų - Lietuvos įstatymai numato aiškią procedūrą, kaip savininkas gali apginti savo teises ir panaikinti deklaravimo duomenis asmeniui be jo sutikimo. Šiame išsamiame gide žingsnis po žingsnio paaiškinsime visą procesą, aptarsime galimus iššūkius ir paneigsime populiarius mitus.

Gyvenamosios vietos deklaravimas: ką svarbu suprasti?

Prieš gilinantis į išdeklaravimo procedūrą, būtina aiškiai suprasti, ką iš tikrųjų reiškia gyvenamosios vietos deklaravimas. Daugelis klaidingai mano, kad asmens deklaracija tam tikru adresu suteikia jam kokių nors teisių į patį nekilnojamąjį turtą. Tai - vienas didžiausių mitų.

Iš tiesų, gyvenamosios vietos deklaravimas tėra administracinis veiksmas, kuriuo asmuo informuoja valstybės institucijas (šiuo atveju - deklaravimo įstaigą, dažniausiai seniūniją) apie savo gyvenamąją vietą. Šie duomenys yra kaupiami Gyventojų registre ir naudojami įvairiems tikslams: oficialios korespondencijos siuntimui, socialinių išmokų mokėjimui, rinkėjų sąrašų sudarymui, mokyklų ar darželių priskyrimui ir t.t.

Svarbiausia, ką reikia įsiminti: deklaravimas yra fakto konstatavimas, o ne teisių įgijimas. Asmuo, deklaruotas jūsų bute ar name, neįgyja nuosavybės teisės, teisės naudotis turtu ar jame gyventi, jei tam neturi teisinio pagrindo, pavyzdžiui, galiojančios nuomos sutarties, panaudos sutarties ar savininko leidimo. Būtent šiuo principu ir remiasi galimybė panaikinti deklaravimo duomenis, kai asmuo faktiškai nustojo gyventi nurodytu adresu.

Kas ir kada gali inicijuoti išdeklaravimą?

Iniciatyvos teisę panaikinti duomenis apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą turi išskirtinai patalpų ar pastato savininkas (arba bendraturtis). Jei turtas priklauso keliems savininkams, prašymą gali teikti vienas iš jų, tačiau geriausia būtų gauti kitų bendraturčių sutikimą, kad ateityje nekiltų nesusipratimų. Nuomininkai, panaudos gavėjai ar kiti asmenys, neturintys nuosavybės teisės į būstą, tokios teisės neturi.

Kreiptis dėl išdeklaravimo galite tada, kai tenkinamos dvi pagrindinės sąlygos:

• Asmuo faktiškai nebegyvena jūsų būste.
• Asmuo neturi teisinio pagrindo gyventi jūsų būste (pvz., pasibaigė nuomos sutartis, buvo atšauktas leidimas gyventi ir pan.).

Jei asmuo vis dar fiziškai yra jūsų patalpose, tačiau jūs norite, kad jis išsikraustytų, išdeklaravimo procesas nėra tinkamas įrankis. Tokiu atveju kalbama apie iškeldinimą, kuris yra atskiras ir kur kas sudėtingesnis teisinis procesas, dažnai reikalaujantis teismo sprendimo.

Žingsnis po žingsnio: išdeklaravimo procedūra

Pats procesas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja atidumo ir kantrybės. Jį galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus.

1. Pasiruošimas ir dokumentų surinkimas

Prieš teikdami prašymą, įsitikinkite, kad turite visus reikiamus dokumentus. Jums reikės:

• Asmens tapatybės dokumento. Tai gali būti pasas arba asmens tapatybės kortelė.
• Nuosavybės teisę įrodančio dokumento. Dažniausiai tai yra išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kurį galite gauti prisijungę prie Registrų centro savitarnos sistemos arba nuvykę į artimiausią jų klientų aptarnavimo padalinį. Išrašas neturi būti senesnis nei 30 dienų.

Nors tai nėra privaloma, pravartu turėti ir papildomų įrodymų, kad asmuo būste nebegyvena. Tai gali būti, pavyzdžiui, nutraukta nuomos sutartis, susirašinėjimas su buvusiu nuomininku, kuriame jis patvirtina išsikraustymą, ar liudytojų (pvz., kaimynų) kontaktiniai duomenys.

2. Prašymo pateikimas

Užpildytą nustatytos formos prašymą panaikinti duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą galite pateikti dviem pagrindiniais būdais:

a) Elektroniniu būdu per „Elektroninius valdžios vartus“

Tai pats patogiausias ir greičiausias būdas. Procesas atrodo maždaug taip:

1. Prisijunkite prie portalo www.epaslaugos.lt naudodami elektroninę bankininkystę, mobilųjį parašą arba asmens tapatybės kortelę su skaitytuvu.
2. Paieškos laukelyje įveskite paslaugos pavadinimą, pavyzdžiui, „Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimas, keitimas ar taisymas patalpos savininko (bendraturčio) prašymu“.
3. Pasirinkite paslaugą ir užpildykite elektroninę prašymo formą. Jums reikės nurodyti savo duomenis, informaciją apie nekilnojamąjį turtą (unikalus numeris, adresas) ir duomenis apie asmenį, kurį norite išdeklaruoti (vardas, pavardė, asmens kodas, jei žinomas).
4. Svarbiausia dalis - laukelis, kuriame turite nurodyti prašymo priežastį. Čia aiškiai ir konkrečiai parašykite, kad nurodytas asmuo jūsų būste nebegyvena, nurodykite (jei žinote), nuo kada jis nebegyvena, ir patvirtinkite, kad jis neturi jokio teisinio pagrindo ten gyventi.
5. Prisekite reikiamus dokumentus (paprastai pakanka nuosavybės teisę įrodančio dokumento, kurį sistema gali patikrinti ir automatiškai).
6. Pasirašykite prašymą elektroniniu parašu ir pateikite.

b) Fiziškai atvykus į deklaravimo įstaigą

Jei neturite galimybės naudotis elektroninėmis paslaugomis, prašymą galite pateikti nuvykę į savo miesto ar rajono savivaldybės deklaravimo skyrių arba seniūniją pagal būsto buvimo vietą. Su savimi turėkite asmens tapatybės dokumentą ir nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Darbuotojas vietoje padės užpildyti popierinį prašymą, kurį reikės pasirašyti.

Kas vyksta po prašymo pateikimo? Savivaldybės vaidmuo

Pateikus prašymą, procesas dar tik prasideda. Savivaldybė ar seniūnija nepuola iškart naikinti deklaravimo duomenų. Ji privalo įsitikinti, kad jūsų prašymas yra pagrįstas. Tam pradedamas faktinių aplinkybių patikrinimas.

Dažniausiai yra sudaroma speciali komisija, kuri atlieka tyrimą. Šis tyrimas gali apimti:

• Patikrinimą vietoje. Komisijos nariai gali atvykti nurodytu adresu ir patikrinti, ar asmuo ten iš tiesų negyvena. Jie gali ieškoti asmens daiktų, patikrinti pašto dėžutę.
• Kaimynų apklausą. Gali būti apklausiami artimiausi kaimynai, siekiant išsiaiškinti, ar jie matė asmenį, kada paskutinį kartą jį matė ir ar žino, kur jis galėtų gyventi dabar.
• Susisiekimą su išdeklaruojamu asmeniu. Deklaravimo įstaiga privalo bandyti susisiekti su asmeniu, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti. Jam siunčiamas pranešimas registruotu laišku deklaruotu adresu (t. y., jūsų adresu) ir prašoma per nustatytą terminą pateikti paaiškinimus. Jei asmuo neatsako arba laiškas grįžta kaip neįteiktas, tai tampa papildomu įrodymu, kad jis ten negyvena.

Visas šis patikrinimo procesas gali užtrukti. Įstatymas numato, kad sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo, tačiau dėl būtinybės atlikti patikrinimą šis terminas gali būti pratęstas. Praktikoje visas procesas nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo dažniausiai trunka nuo vieno iki kelių mėnesių. Būkite tam pasiruošę.

Atlikus patikrinimą, deklaravimo įstaiga priima sprendimą - tenkinti jūsų prašymą ir panaikinti duomenis arba prašymą atmesti. Apie priimtą sprendimą būsite informuoti prašyme nurodytu būdu.

Ypatingas atvejis: nepilnamečio vaiko išdeklaravimas

Reikia atskirai aptarti situaciją, kai iš būsto norima išdeklaruoti nepilnametį vaiką. Tai yra gerokai jautresnis ir sudėtingesnis klausimas, kadangi valstybė visada gina geriausius vaiko interesus.

Jei kartu su suaugusiu asmeniu norite išdeklaruoti ir jo nepilnametį vaiką, procedūra bus kur kas atidesnė. Į procesą privalomai įtraukiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Jos specialistai vertins, ar panaikinus vaiko gyvenamosios vietos deklaraciją nebus pažeistos jo teisės ir ar jis neliks be jokios deklaruotos gyvenamosios vietos.

Jei vaikas neturi kitos vietos, kur galėtų būti deklaruotas (pavyzdžiui, pas kitą iš tėvų), prašymas greičiausiai bus atmestas. Paprastai vaiko deklaracija naikinama tik tada, kai jis kartu su vienu iš tėvų deklaruojamas kitu adresu.

Dažniausi mitai ir klaidingi įsitikinimai

Aplink išdeklaravimo procesą sklando nemažai mitų. Paneikime kelis populiariausius:

Mitas: Išdeklaravimas yra tas pats, kas iškeldinimas.

Faktas: Ne. Kaip minėjome, išdeklaravimas yra administracinė procedūra, susijusi su duomenimis Gyventojų registre. Iškeldinimas yra fizinis asmens pašalinimas iš patalpų, kuriam dažniausiai reikalingas teismo sprendimas. Jei asmuo, kurį išdeklaravote, vis dar gyvena jūsų būste ir atsisako išsikraustyti, jums teks kreiptis į teismą dėl jo iškeldinimo.

Mitas: Negaliu parduoti buto, jei jame kažkas deklaruotas.

Faktas: Galite. Nuosavybės teisei tai įtakos neturi. Tačiau praktikoje pirkėjai labai vengia pirkti turtą, kuriame deklaruoti посторонние asmenys. Tai sukuria papildomų rūpesčių naujam savininkui, kuris turės pats vykdyti išdeklaravimo procedūrą. Todėl norint sėkmingai ir greitai parduoti turtą, primygtinai rekomenduojama šį klausimą išspręsti iš anksto.

Mitas: Jei žmogus moka komunalinius mokesčius, jo negalima išdeklaruoti.

Faktas: Komunalinių mokesčių mokėjimas gali būti laikomas įrodymu, kad asmuo naudojasi būstu, tačiau tai nesuteikia jam teisinio pagrindo jame gyventi, jei nėra sutarties. Jei nuomos sutartis pasibaigusi, o asmuo tiesiog perveda pinigus už komunalines paslaugas, tai nesustabdys išdeklaravimo proceso, jei įrodysite, kad jis faktiškai būste nebegyvena.

Apibendrinimas ir patarimai

Asmens išdeklaravimas iš būsto be jo sutikimo yra teisėta ir įgyvendinama procedūra, skirta apsaugoti nekilnojamojo turto savininkų teises. Nors ji reikalauja laiko ir kantrybės, nuosekliai laikantis nustatytos tvarkos, tikslą pasieksite.

Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia atsiminti:

• Būkite proaktyvūs: sudarydami nuomos sutartis, aiškiai aptarkite nuomininko pareigą išsideklaruoti sutarčiai pasibaigus.
• Rinkite įrodymus: saugokite susirašinėjimą, sutartis ir kitus dokumentus, kurie gali praversti.
• Naudokitės elektroninėmis paslaugomis: tai greičiausias ir patogiausias būdas pateikti prašymą.
• Būkite kantrūs: supraskite, kad patikrinimo procesas užtrunka. Nesitikėkite rezultato per kelias dienas.
• Atskirkite išdeklaravimą nuo iškeldinimo: tai du skirtingi procesai skirtingiems tikslams pasiekti.

Atsikratę nereikalingo galvos skausmo dėl jūsų nuosavybėje „kabančių“ asmenų, galėsite ramiau valdyti savo turtą ir išvengsite galimų nesklandumų ateityje, pavyzdžiui, parduodant, įkeičiant ar paveldint būstą.

tags: #iskeldinimas #is #savivladybes #busto #kai #negyvena