Pasiruošimas laboratoriniams tyrimams: Kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimai

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių laboratorinių tyrimų tikslumą, yra tinkamas paciento pasiruošimas prieš atliekant tyrimą ir paimant mėginį. Laboratoriniai tyrimai padeda nustatyti tam tikras paciento būkles dar iki pasireiškiant klinikiniams ligos simptomams. Tyrimai taip pat padeda sekti bei įvertinti esamos ligos eigą, dinamiką ir prognozę.

Laboratorinis tyrimas yra medicininė procedūra, kurios metu tikrinama, ar kraujo, šlapimo ir kitų organizmo medžiagų bandiniai atitinka nustatytas normas ir/ar savybes.

Laboratoriniai tyrimai atliekami:

• Profilaktinio patikrinimo metu, kad būtų įvertinti galimi žmogaus sveikatos pakitimai dar prieš atsirandant ligos simptomams.
• Diagnozei nustatyti, suplanuoti gydymą, įvertinti atsaką į paskirtą gydymą ir sekti ligos eigą.

Laboratorinių tyrimų rezultatų reikšmės paprastai yra pateikiamos kaip tam tikras intervalas, rečiau kaip vienas specifinis skaičius, nes normalios reikšmės įvairiems asmenims varijuoja. Kas yra norma vienam žmogui, gali būti ne norma kitam. Daug veiksnių (pvz.: lytis, amžius, rasė, medicininė istorija, bendra sveikatos būklė) gali paveikti tyrimo rezultatus. Kartais tyrimo rezultatus lemia specifiniai maisto produktai, vaistai, paskirti prieš tyrimą, ir tai, ar teisingai jie buvo vartojami. Štai kodėl pacientas gali būti prašomas nevalgyti ar negerti keletą valandų prieš tyrimą. Be to, normos dydžiai gali būti skirtingi skirtingose laboratorijose, nes tyrimai atliekami skirtingais analizatoriais, skirtingomis metodikomis. Sekant tyrimo dinamiką, ypač svarbu atlikti tyrimus toje pačioje laboratorijoje.

Kai kurie laboratoriniai tyrimai (pvz., prostatos specifinis antigenas, cholesterolis) tiksliai, patikimai parodo specifines sveikatos problemas. Kiti suteikia bendros informacijos, leidžiančios gydytojui spręsti apie galimas sveikatos problemas, padeda parinkti kitus tyrimus diagnozei nustatyti. Prieš atliekant instrumentinius tyrimus susipažinkite, kaip tinkamai jiems pasiruošti.

Pasiruošimas kraujo tyrimui

Kraujo tyrimai yra greičiausias ir efektyviausias būdas įvertinti organizmo būklę, organizme vykstančius procesus, kurie atspindi sutrikimus, infekcijas, susirgimus, genetines ligas ir pan. Procedūra atliekama ambulatoriškai ar stacionare, trukmė priklauso nuo paskirtų mėginių kiekio, standartiškai trunka apie 10 min.

Prieš atliekant kraujo tyrimą:

• Prieš atliekant kraujo tyrimus 8-14 val. (priklausomai nuo atliekamų tyrimų rūšies) nevalgykite, negerkite sulčių, arbatos, kavos, ypač su cukrumi. Gerkite tik vandenį.
• Likus 1-2 dienoms iki tyrimo, mažiau valgykite riebaus ir kepto maisto, nevartokite alkoholio. Jei laboratorinio tyrimo atlikimo išvakarėse numatoma šventė, geriau atidėkite tyrimą 1-2 dienoms.
• Valandą iki tyrimo nerūkykite.
• Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus atlikite iki 10 val. ryto.
• Prieš atliekant kraujo tyrimą venkite kaitinimosi saulėje, fizinio krūvio (nesportuokite) ir streso. Prieš tyrimą nusiraminkite ir pailsėkite 10-15 min.
• Jeigu ruošiatės pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikite prieš pradedami juos vartoti arba praėjus 10-14 dienų po gydymosi vaistais. Gydymo efektyvumui nustatyti paprastai kraujas tiriamas praėjus 14-21 dienai po vaisto suvartojimo. Jei jus vartojate vaistus, būtinai įspėkite apie tai savo gydytoją arba laboratorijos darbuotoją.
• Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų, o prieš imant kraują PSA ir LPSA tyrimui, negalima atlikti rektalinio, veloergometrinio tyrimų, biopsijos.
• Moterų hormoninių tyrimų rezultatams įtakos turi fiziologiniai faktoriai, susiję su menstruaciniu ciklu. Todėl, ruošiantis lytinių hormonų tyrimui, reikia nurodyti ciklo fazę ir vadovautis savo gydytojo rekomendacijomis, kurią ciklo dieną reikia atlikti tyrimus.
• Prieš atliekant streso hormonų tyrimą (AKTH, kortizolio, prolaktino ir kt.) būtina nusiraminti, procedūros metu nekreipti dėmesio į pašalinius veiksnius, atsipalaiduoti, nes stresas padidina šių hormonų kiekį kraujyje.
• Tiriantis dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiama tyrimų rezultatą, dar negalima garantuoti, kad infekcijos nėra. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai priverčia Jus abejoti, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai. Geriausia tyrimus dėl infekcinių ligų atlikti praėjus 21 dienai po įtariamo užsikrėtimo, tuomet antikūnų gamyba būna aktyviausia.

Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8 - 12 valandų iki ėminio paėmimo (pavalgius gliukozės, lipidogramos bei kraujo krešėjimo tyrimų rezultatai gali būti netikslūs). Tyrimus geriausia atlikti prieš pradedant vartoti vaistus arba po gydymo praėjus 10 - 14 dienų. Jei jus vartojate vaistus, būtinai įspėkite apie tai savo gydytoją arba laboratorijos darbuotoją. Tiriantis dėl infekcijų, verta atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją bei imuniteto būklę. Abejojant tyrimo rezultatu, tikslinga po 3-5 d. atvykus kraujo paėmimui, reikia bent 10-15 min. nurimti.

Šlapimo tyrimas: pasiruošimas ir surinkimo taisyklės

Atliekant bendrą šlapimo tyrimą patariama 24 val. nevartoti vitamino C preparatų. Prieš renkant šlapimą tyrimams PGR metodu, nesišlapinti 3-4 val. ir neapsiplauti išorinių lytinių organų. Visiems šlapimo tyrimams tinkamiausias yra rytinis šlapimas.

Šlapimo surinkimas bendram šlapimo tyrimui, pasėliui:

• Prieš surenkant šlapimą apsiplaunami išoriniai lytiniai organai (tik vandeniu), moterims nereikia nusišluostyti tarpvietės prieš pasišlapinant.
• Tyrimui renkama 100-200 ml vidurinė švari šlapimo porcija į specialų indelį (įsigyti galima vaistinėse), šlapimo pasėlio - tik į sterilų indelį (sandariame įpakavime).
• Ant indelio užrašoma paciento vardas, pavardė.
• Šlapimo mėginys turi būti ne vėliau kaip per 1-2 valandas pristatomas į laboratoriją (jei pristatomas iš toliau užtikrinti, kad būtų pristatytas +2 - +8 ºC temperatūroje).

Paros šlapimo surinkimas:

• Paros šlapimo surinkimo procedūrą geriausiai atlikti, kai esate visą parą namie.
• Pasirūpinkite viena ar daugiau talpų rinkti ir saugoti šlapimui. Rudos spalvos plastiko konteineris yra tinkamiausias.
• Šlapimo surinkimo konteinerį laikyti tamsioje ir šaltoje vietoje (ant ledo arba šaldytuve) ateinančias 24 val.
• Atsikėlus ryte pirma šlapimo porcija išpilti į tualetą, tai bus atskaitos pradžia paros šlapimui rinkti.
• Po 24 valandų nuo pradžios laiko, baigti šlapimo surinkimo procesą į šlapimo surinkimo konteinerį/konteinerius.
• Jei gydytojas neinformavo kitaip, atžymėti surinkto paros šlapimo kiekį, sumaišyti visą turiną, ir atpylus į atskirą 200 ml konteinerį, ant kurio užrašomi paciento vardas, pavardė, pristatyti į laboratoriją, užtikrinant +2 - +8 ºC temperatūrą.

Šlapimo surinkimas lytiškai plintančių sukėlėjų nustatymui PGR metodu:

• Tinkamiausias tyrimui yra „pirminės porcijos" šlapimas.
• Į sterilų indelį surenkama 50-100 ml šlapimo, pradedant nuo pirmųjų lašu.
• Ant indelio užrašoma paciento vardas, pavardė.
• Mėginys turi būti talpinamas į šaldytuvą ir iki pristatymo į laboratoriją laikomas +2 - +8 ºC temperatūroje.
• Šlapimo mėginys turi būti pristatomas per 24 valandas į laboratoriją.

SVARBU: Šlapimas tyrimui turi būti surenkamas tik į tam skirtą vienkartinį plastikinį indelį. Prieš šlapimo tyrimą būtina nusiplauti rankas su tualetiniu muilu ir vandeniu, lytinius organus - tik su vandeniu (moterims reikia praskirti lytines lūpas, vyrams - atitraukti apyvarpę) ir sausai nušluostyti. Į šlapimo indelį surenkama vidurinė šlapimo porcija, t.y. pirmoji šlapimo čiurkšlė nuleidžiama į tualetą, po to 10 - 50 ml. Naujagimių ir kūdikių šlapimą rekomenduojama rinkti į pediatrinį šlapimo surinkimo maišelį. Surinkimo maišelis turėtų būti laikomas ne ilgiau kaip valandą, nes vėliau padidėja ėminio užterštumo rizika. Po surinkimo, šlapimo ėminiai kuo skubiau, bet ne ilgiau kaip per valandą, laikant ir gabenant 18 - 25 °C temperatūroje, turi būti pristatyti į laboratoriją.

Šlapimas renkamas į specialų sterilų vienkartinį indą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Vienkartinio šlapimo indelio nereikia plauti ar paruošti kitu būdu. Tyrimas neatliekamas, jeigu pristatomas mėginys pateikiamas ne steriliame inde t.y. 24 valandas iki šlapimo mėginio paėmimo rekomenduojama vengti lytinių santykių. Vengti tirti šlapimą menstruacinio kraujavimo metu ir 2-3 dienas prieš ir po menstruacijų. Esant būtinybei, šias aplinkybes reikia dokumentuoti. Mažiems vaikams šlapimo ėminį gali padėti surinkti juos prižiūrintys suaugusieji. Vyresni vaikai (jiems paaiškinus) šlapimo ėminį gali surinkti patys. Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Prieš surenkant šlapimą, švariu vandeniu būtina apsiplauti išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt. Tyrimui pristatyti šlapimo indelyje surinktą „vidurinę porciją“ šlapimo, t.y. pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, vidurinę - į indelį (20-50 ml) ir baigti šlapintis į tualetą. Naujagimių ir kūdikių šlapimas renkamas naudojant specialius maišelius (minimalus šlapimo kiekis tyrimui - 10 ml). Geriausias būdas surinkti šlapimą mikrobiologiniam pasėliui yra suprapubinė punkcija ir šlapimo pūslės kateterizavimas, tačiau tai galima atlikti tik gydymo įstaigoje. Vyresniems vaikams, galintiems kontroliuoti šlapinimąsi, tinkamas „vidurinės srovės“ šlapimas. Pageidautina prieš renkant šlapimą nesišlapinti 4 - 6 val. ir mažiausiai 48 val. Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Į šlapimo indelį surinkti šlapimo „vidurinę porciją“, t.y. pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, vidurinę - į indelį (20-30 ml) ir baigti šlapintis į tualetą. Paros šlapimas renkamas norint žinoti tikslų tiriamosios medžiagos kiekį, išsiskyrusį su šlapimu per fiksuotą laiko tarpą (paprastai per 24 valandas). SVARBU! Į indą su konservantu tiesiai šlapintis negalima. Šlapinimuisi turi būti paskirtas kitas indas ar vaikiškas tualetinis puodukas. Tiksliai po 24 valandų procedūra baigiama.

Išmatų tyrimas: pasiruošimas ir surinkimo taisyklės

Tinkamas pasiruošimas išmatų tyrimui yra itin svarbus, nes padeda gauti tikslius ir patikimus rezultatus. Nors šis tyrimas paprastai nereikalauja sudėtingų procedūrų ar specifinių dietų, vis dėlto egzistuoja keletas svarbių taisyklių, kurių būtina laikytis.

Pirmiausia, jei artimiausiu metu planuojate atlikti išmatų tyrimą, turėtumėte vengti antibiotikų vartojimo bent 1-2 savaites prieš mėginio paėmimą. Antra, būtina atsisakyti stiprių vidurius laisvinančių vaistų likus kelioms dienoms iki tyrimo. Jeigu gydytojas prieš tyrimą paskyrė specialią dietą, pavyzdžiui, siekiant įvertinti fermentų veiklą, gliuteno ar laktozės netoleravimą ar ieškant slapto kraujo išmatose - labai svarbu jos laikytis. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama mėginio surinkimui talpa. Išmatų mėginiui būtina naudoti specialų sterilų plastikinį indelį su dangteliu ir šaukšteliu. Nors procesas gali pasirodyti ne itin malonus - jis visai nesudėtingas ir atliekamas namų sąlygomis.

Kai kuriems išmatų tyrimams (pvz., dėl kirminų ar kraujo pėdsakų) gali prireikti surikti mėginius kelias dienas iš eilės. Išmatų tyrimo rezultatų laukimo trukmė priklauso nuo to - koks konkretus tyrimas buvo paskirtas. Paprastesni tyrimai, tokie kaip bendras koprologinis įvertinimas ar slapto kraujo tyrimas, dažniausiai atliekami greitai, jų rezultatai būna pateikiami per 1-2 darbo dienas. Kai gausite tyrimo atsakymus - juose dažnai pamatysite tokias standartines formuluotes kaip „aptikta“, „neaptikta“, „norma“, „padidėjęs“, „trūkumas“ ar panašius medicininius terminus.

Nors dažniausiai išmatų tyrimas atliekamas jau atsiradus simptomams - jis taip pat svarbus profilaktikai, ypač vaikams, senjorams ar žmonėms, kurie dirba maisto gamybos pramonėje. Išmatų tyrimas - tai nebrangus, greitas ir patikimas būdas įvertinti virškinimo sistemos būklę ir išsiaiškinti galimas sveikatos problemas. Išmatų tyrimas gali būti paskirtas labai įvairiais atvejais. Kraujo pėdsakus.

Išmatų mėginio paėmimas:

• Išmatų mėginiai turi būti paimti iš keleto skirtingų vietų, juose neturi būti šlapimo priemaišų.
• Ištyrimui paprastai užtenka nedidelio išmatų kiekio (apie 10 g.).
• Koprologiniam tyrimui netinka išmatos po klizmos procedūrų, žvakučių, laisvinamųjų ir kitų vaistų, turinčių įtakos išmatų formavimuisi, vartojimo.

Bendram, taip vadinamam koprologiniam, išmatų tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia. Jei tyrimas atliekamas dėl kirminų ištyrimo, mėginio paėmimas išlieka toks pats, tačiau išmatose esant išsiskyrusių kirminų, juos reikia pristatyti į laboratoriją kartu su išmatų mėginiu. Tiriant išmatas dėl spalinių kirminų kiaušinėlių, mėginį paima bendrosios praktikos slaugytojas.

Išmatų surinkimas koprologiniam tyrimui:

• Išmatos imamos į specialų indelį (konteinerį) arba išplautą stiklinį ar plastikinį indelį.
• Ant indelio užrašoma paciento vardas, pavardė.
• Indelis tuoj pat turi būti talpinamas į šaldytuvą ir iki pristatymo į laboratoriją laikomas +2 - +8 ºC temperatūroje.
• Išmatų mėginys turi būti per 24 valandas pristatomas į laboratoriją.

Išmatų surinkimas pirmuonių cistoms tirti:

• Išmatos imamos į specialų indelį (konteinerį) arba išplautą stiklinį ar plastikinį indelį.
• Ant indelio užrašoma paciento vardas, pavardė.
• Išmatų mėginys (kambario temperatūroje) turi būti ne vėliau kaip per 1-2 valandas pristatomas į laboratoriją.
• Specialų konteinerį išmatų surinkimui galima įsigyti vaistinėse.

Išmatų mėginio paėmimas slapto kraujavimo iš žarnyno nustatymui:

• Svarbu, kad mėginiai nebūtų imami menstruacijų metu ar kraujuojant iš hemorojinių mazgų.
• Naudojimasis išmatų mėginio surinkėjais yra rekomenduojamas tam, kad būtų išvengta šlapimo, kraujo ir tualeto vandens priemaišų.

PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI PACIENTUI, BESIRUOŠIANČIAM IŠMATŲ TYRIMAMS:

• Išmatos tyrimui renkamos į specialius išmatų surinkimo indelius, kuriuos galite įsigyti vasitinėse.
• Tyrmui netinka išmatos po klizmos procedūrų, žvakučių, laisvinamųjų ir kitų vaistų, turinčių įtakos išmatų formavimuisi, vartojimo. Taip užtikrinama, kad į surinktas išmatas nepateks kitos medžiagos, kurios gali keisti tyrimo rezultatus. Laboratorijos darbuotojams bus lengviau surinktą mėginį panaudoti tyrimui.
• Indelyje esančiu šaukšteliu iš 3-4 vietų paimamos išmatos ir įdedamos į plastikinį indelį. Turi būti užtikrinamas reikiamas mėginio kiekis.
• Ant indelio užklijuojama etikete, kurioje užrašomas vardas, pavardė, mėginio paėmimo data ir laikas. Tiriami tik tinkamai pažymėti mėginiai.
• Išmatų mėginys parazitų (kirminų, spalinių kiaušinėlių ir kt.) tyrimui į laboratoriją turi būti pristatytas nedelsiant (per 2 valandas). geriausia, kai išmatos dar šiltos. Laiku pristatyto mėginio rezultatai bus tikslesni.
• Išmatų mėginys koprologiniam ir slapto kraujavimo tyrimams į laboratoriją gali būti pristatytas per 24 valandas. Laiku pristatyto mėginio rezultatai bus tikslesni.
• 3-4 dienas prieš slapto kraujavimo tyrimą nevalgykite termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių, kurių sudėtyje yra peroksidazės (krienų, žiedinių kopūstų, šparaginių pupelių, obuolių, apelsinų), kelias dienas nenaudokite aspirino, kitų skrandį dirginančių nesteroidinių ir steroidinių priešuždegiminių vaistų, geležies preparatų, negerkite alkoholio.

Mažiausiai 48 val. Išmatų ėminius reikia paimti iš 2 - 3 skirtingų vietų, juose neturi būti šlapimo ar vandens priemaišų. Jei tyrimui skirta medžiaga įkrenta į klozetą, tyrimui ji nebetinkama. Renkant išmatas parazitologiniam tyrimui, reikia ypatingai atkreipti dėmesį į gleives, kraujo gumuliukus ar pasišalinusius helmintus, jų narelius išmatose. Išmatų ėminiai skirti slapto kraujo tyrimui su buteliuko dangtelyje esančiu aplikatoriumi paimami iš 2-3 skirtingų vietų ir dedami į FOB buferį. Išmatose neturi būti šlapimo ar vandens priemaišų. Jei tyrimui skirta medžiaga įkrenta į klozetą, tyrimui ji nebetinkama. Po surinkimo išmatų ėminys koprologiniam tyrimui į laboratoriją turi būti pristatytas per 24 val. Išmatų ėminys FOB tyrimui po surinkimo į laboratoriją turi būti pristatytas per 6 val. laikant ir gabenant 18 - 25 °C temperatūroje.

Ant tualetinio puoduko ar klozeto užtiesiama švari polietileno plėvelė taip, kad vaikas galėtų netrukdomai pasituštinti. Tokiu būdu galima laisvai nuo plėvelės paimti ėminį. Ėminio surinkimui galima naudoti basoną. Pasituštinus išmatos imamos iš kelių skirtingų vietų, ypač jeigu yra gleivių, kraujo, kitų neįprastų išskyrų. SVARBU! Norint nustatyti pirmuonių vegetatyvines formas, Clostridium difficile GDH ir toksinus, išmatas tyrėjams reikia pristatyti nedelsiant. Kitiems išmatų tyrimams - ne vėliau kaip 1-2 val.

Ką dar svarbu žinoti?

Injekcinius medikamentus visada skiria gydantis gydytojas atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę. Injekcijos suleidimo vieta parenkama pagal procedūros tikslą. Todėl pacientas visada turi laikytis gydytojo pateiktų nurodymų ir užduoti visus rūpimus klausimus, kad įsitikintų, jog visiškai supranta procedūrą, jos galimą riziką bei naudą. Pacientas privalo įspėti gydytoją ar slaugytoją apie organizmo alergines ar kitas reakcijas į bet kokį medikamentą bei nurodyti ligas ar būsenas, galinčias turėti įtakos procedūrai. Procedūros trukmė priklauso nuo paskirtų medikamentų.

tags: #ismatu #tyrimas #turi #buti #tos #pacios