Išėjimas iš darbo yra svarbus sprendimas, todėl darbuotojas turi laikytis tam tikrų teisinių reikalavimų bei procedūrų (įskaitant darbo sutarties nutraukimą). Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa pasakojo, kad šiuo metu ketina keisti darbą.
„Tačiau kada senajame darbe turiu pranešti, kad išeinu ir kiek man savaičių dar teks atidirbti? Norėčiau išeiti be jokių atidirbimo laikotarpių, tačiau darbdavys su tokia sąlyga greičiausiai nesutiks. Galbūt atidirbimo laikotarpiu galėčiau pasiimti atostogas ir per jas jau dirbi naujame darbe“, - svarstė moteris.
Rasa svarstė ir apie galimybę tiesiog nepasirodyti sename darbe. „Juk vis tiek ketinu ten nebedirbti, nieko nenutiks, jeigu neateisiu, o darbdavys galės iš karto mane atleisti“, - sakė moteris.
Įspėjimo Terminas Ir Jo Svarba
Kai darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį, jis privalo iš anksto apie tai įspėti darbdavį. Advokatė Evelina Kiznė komentavo, kad įspėjimo terminas dažnai vadinamas „atidirbimo“ laikotarpiu, kai darbuotojas, pranešęs apie savo išėjimą, tęsia darbą iki įspėjimo termino pabaigos. Darbo kodeksas numato skirtingus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus, tad darbuotojai, atsižvelgdami į savo situaciją ir teisinį pagrindą, kuriuo remiantis praneša apie darbo sutarties nutraukimą, turi dirbti skirtingos trukmės laikotarpius. Laikotarpis priklauso ir nuo to, ar darbdavys sutinka jį trumpinti.
Anot E. Kiznės, pareiškimas nutraukti darbo sutartį nesant svarbių priežasčių turi būti pateiktas darbdaviui ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar visai jo netaikyti.
Jei planuojate nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, be svarbių priežasčių, turite raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Tačiau yra situacijų, kai įspėjimo terminas gali būti trumpesnis:
- Bandomasis laikotarpis. Jei dirbate bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos.
- Svarbios priežastys. Jei yra svarbių priežasčių, tokių kaip darbdavio įsipareigojimų nevykdymas (pvz., atlyginimo nemokėjimas), įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos.
Atkreipkite dėmesį, kad įspėjimo laikotarpis nėra pratęsiamas dėl laikino nedarbingumo ar atostogų. Darbo sutartis pasibaigia pasibaigus įspėjimo terminui, net jei tuo metu esate nedarbingas ar atostogaujate.
Svarbu, kad darbuotojas turėtų įrodymą, jog darbdavys gavo jo pareiškimą išeiti iš darbo. Tai gali būti, pavyzdžiui, registruotas laiškas, pašto kvitas arba raštiškas patvirtinimas iš darbdavio. Tai padeda išvengti situacijų, kai darbdavys gali teigti, kad pareiškimas nebuvo gautas.
Darbuotojas paprastai turi informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų apie savo ketinimą išeiti iš darbo. Šis laikotarpis suteikia darbdaviui galimybę rasti pakeitimą arba organizuoti darbo procesus, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl trumpesnio laikotarpio.
Darbuotojas gali išeiti iš darbo anksčiau nei numatyta, jei darbdavys jį atleidžia, tačiau, kaip jau minėta, tai gali būti susiję su rekomendacijų gavimu ar kitomis sąlygomis ir tai turi būti suderinta su darbdaviu. Darbdavys gali turėti tam tikrų reikalavimų, kuriuos darbuotojas turi atitikti.
Jei po pareiškimo pateikimo darbuotojas persigalvojo ir darbo sutarties nutraukti nepageidauja, tokiu atveju darbuotojas gali atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo darbdaviui dienos. Vėliau pareiškimas gali būti atšauktas tik su darbdavio sutikimu. Jei darbo sutartis jau nutraukta, įspėjimo atšaukimas yra negalimas.
Pasak jos, jei darbuotojas turi svarbią priežastį nutraukti darbo sutartį, jis privalo raštu įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
„Dažna klaida, kai manoma, kad bet kokios darbuotojui reikšmingos priežastys pagal teisės normas yra laikomos svarbiomis. Iš tiesų, svarbiomis priežastimis laikomos tik tos priežastys, kurios išvardintos Darbo kodekse, pavyzdžiui, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, ar darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo ir kt.“ - vardijo E. Kiznė.
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės.
Svarbios priežastys gali apimti: Darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą). Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.
Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, prieš planuojamą išeitį. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.
Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.
Darbo Sutarties Nutraukimas Šalių Susitarimu
Dar, anot advokatės, darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Tokiu atveju darbdaviui yra teikiamas rašytinis pasiūlymas, kuriame išdėstomos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, įskaitant darbo sutarties nutraukimo datą. Jeigu darbdavys per 5 darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Inicijavus darbo sutarties nutraukimą pagal susitarimą, darbuotojas turi dirbti tokį laikotarpį, kokį sutaria su darbdaviu; toks laikotarpis įprastai svyruoja nuo vienos dienos iki kelių mėnesių.
Atostogos Ar Nedarbingumas Įspėjimo Laikotarpiu
E. Kiznės teigimu, pasitaiko, kad darbuotojas, pateikęs pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, įspėjimo laikotarpiu tampa laikinai nedarbingas, arba išeina iš anksto suplanuotų atostogų.
„Gali kilti klausimas, ar tokiu atveju laikotarpis, kurį darbuotojas privalo dirbti, yra pratęsiamas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, laikotarpis, kurį darbuotojas privalo dirbti po įspėjimo ar šalių susitarimo sudarymo, nėra pratęsiamas tais atvejais, kai darbuotojas faktiškai nedirba dėl suteiktų atostogų ar laikino nedarbingumo. Darbo sutartis pagal darbuotojo pareiškimą ar šalių susitarimą turi būti nutraukta atostogų ar laikinojo nedarbingumo metu, pasibaigus įspėjimo terminui. Taip pat pažymėtina, kad darbuotojas gali įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą jau būdamas laikinai nedarbingas ar išėjęs jam suteiktų atostogų. Tokiu atveju įspėjimo laikotarpiu darbuotojas taip pat nedirba“, - kalbėjo advokatė.
Neatvykimas Į Darbą Įspėjimo Laikotarpiu
Anot jos, jeigu darbuotojas neatvyks į darbą įspėjimo laikotarpiu ir neturės tam svarbių priežasčių, darbuotojas gali būti atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - pravaikštas.
„Toks atleidimas už šiurkštų darbo pažeidimą gali turėti neigiamos įtakos darbuotojo bedarbio išmokos gavimo sąlygoms, taip pat nepriekaištingai reputacijai, kuri dažniausiai aktuali siekiant dirbti valstybiniame sektoriuje. Be to, neatvykimas į darbą tam tikrais atvejais gali būti susijęs su žalos darbdaviui padarymu, tad tokią žalą patyręs darbdavys, esant visoms darbuotojo atsakomybės sąlygoms, galėtų jos reikalauti iš darbo pareigų pažeidimą padariusio darbuotojo“, - įspėjo E. Kiznė.
Jei darbuotojas nusprendžia nedirbti įspėjimo laikotarpiu ir neatvykti į darbą - jo pravaikštos bus žymimos. Tai gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, galėtų paveikti darbuotojo darbo užmokestį ar net jo teises gauti rekomendacijas ateityje. Tokiu atveju, būtina įvertinti visas rizikas.
Jeigu dirbti nebenori - atleidžia Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad darbuotojus norinčius išeiti dirbti kitur, darbdaviai atleidžia kuo greičiau. „Nebus jokios naudos, jeigu darbuotojas dirbs atbulomis rankomis. Toks darbuotojas dar ir žalos gali padaryti, todėl juos stengiamasi atleisti kuo greičiau“, - tikino darbdavių atstovas.
Anot jo, darbdavių iniciatyva darbuotojai būna atleidžiami, jeigu dirba nekokybiškai. „Būna atvejų, kai žmonės išsisemia, ypač jeigu tai yra kūrybinis darbas. Pasaulinė praktika rodo, kad 5-7 metai yra optimalus laikotarpis, kuomet tam tikrų sričių darbuotojai išsisemia ir su jais reikia atsisveikinti. Ateityje nebeturėsime tarybinių laikų pavyzdžių, kuomet žmogus dirbdavo vienoje darbovietėje iki pensijos. Dabar iš tokių darbuotojų mažai naudos, klausimas, kodėl jie neturėjo ambicijų ir norų dirbti ir siekti karjeros kitur“, - komentavo D. Arlauskas.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami įspėjimo terminai pagal skirtingas situacijas:
| Situacija | Įspėjimo Terminas |
|---|---|
| Darbo sutarties nutraukimas be svarbių priežasčių | 20 kalendorinių dienų |
| Bandomasis laikotarpis | 3 darbo dienos |
| Svarbios priežastys (pvz., atlyginimo nemokėjimas) | 5 darbo dienos |
Nusprendus išeiti iš darbo savo noru be svarbių priežasčių reikėtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja, kad neterminuota darbo sutartis arba terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Atkreiptinas dėmesys, jog prašymas gali būti pateiktas atostogų, ligos metu. Galima kartu pateikti ir prašymą išleisti kasmetinių atostogų. Suėjus terminui darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį, o darbuotojas nutraukia darbą įmonėje.
Įstatymas numato 20 kalendorinių dienų, todėl yra skaičiuojama kalendorinės dienos, o ne grafike numatytos darbo dienos (konkretaus darbuotojo).
Svarbu: visi prašymai ir susitarimai turėtų būti pateikti rašytine forma. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti. Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.
Darbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.
