Šiame straipsnyje aptarsime išplėstinio turto konfiskavimo sąlygas, remiantis ES direktyva ir Lietuvos teisės aktais. Taip pat panagrinėsime, kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) aiškina ir taiko šias sąlygas savo nutartyse.
Išplėstinis turto konfiskavimas pagal BK 72-3 straipsnį
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę nurodė išplėstinio turto konfiskavimo (BK 72-3 str.) taikymo sąlygas. Išplėstinis turto konfiskavimas yra priemonė, leidžianti valstybei konfiskuoti turtą, kuris viršija asmens teisėtas pajamas, jei yra pagrindo manyti, kad turtas gautas iš nusikalstamos veiklos. Ši priemonė yra svarbi kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, nes leidžia atimti iš nusikaltėlių finansinę naudą.
Pinigų plovimas ir nusikalstamu būdu gautas turtas
Nenustačius turto nusikalstamos kilmės, bet esant pagrindui manyti, kad turtas gautas neteisėtu būdu, turi būti sprendžiama dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 1891 straipsnį. Su pinigų plovimu susiję veiksmai nurodyti BK 189 ir 216 straipsniuose. BK 189 ir 216 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų dalyku laikomas nusikalstamu būdu, t. y. padarant bet kurią iš BK nustatytų nusikalstamų veikų (nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą), arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautas turtas.
Tiek BK 189, tiek 216 straipsnis taikomi neatsižvelgiant į tai, ar asmuo nuteistas už pirminės nusikalstamos veikos, kurią padarius gautas turtas, padarymą (t. y. Nustačius, kad turtas gautas iš Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje padarytos nusikalstamos veikos, laikomos nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pagal BK, nebūtina nustatyti visų su ta nusikalstama veika susijusių faktinių elementų ar aplinkybių, įskaitant ją padariusį asmenį, asmenis ar jų tapatybes.
Ikiteisminio tyrimo metu būtina nustatyti sąsają tarp turto gavimo ir nusikalstamos veikos. Turto nusikalstama prigimtis įrodinėjama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais.
Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, valdymas, naudojimas arba realizavimas (BK 189 straipsnis)
BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo, žinomai nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimu, valdymu, naudojimu arba realizavimu, t. y.:
- nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimo požymį atitinka bet koks atlygintinis ar neatlygintinis sandoris (žodinis, rašytinis, patvirtintas notaro), kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui.
- nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto valdymu laikomas faktinis tokio turto turėjimas (tiek fizinis, tiek turėjimas savo žinioje, taip pat galimybė daryti fizinį, ūkinį ar kt.
- kvalifikuojant veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto realizavimą, svarbus turto perdavimo tretiesiems asmenims faktas, tačiau tai, kaip turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne, reikšmės neturi. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto perdavimas tretiesiems asmenims pašalina galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai, tam tikru civilinės teisės reglamentuotu būdu. Bet kokie veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas.
Turtas laikomas:
- gautas nusikalstamu būdu, t. y.
- gautas dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, t. y.
Turto legalizavimas (BK 216 straipsnis)
BK 216 straipsnio dispozicijoje nurodytos dvi savarankiškos turto legalizavimo nusikalstamos veikos, t. y.:
- finansinių operacijų su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautu turtu atlikimas, t. y.
- sandorių su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautu turtu sudarymas, t. y.
- nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto naudojimas komercinėje, ūkinėje veikloje, t. y.
Atliekant Rekomendacijų 19.1 papunktyje nurodytus veiksmus gautas turtas legalizuojamas jį paverčiant teisėtu civilinės apyvartos objektu.
Turtas laikomas:
- šis turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y.
- turtas gautas dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, t. y.
Jei asmuo neatliko Rekomendacijų 19 punkte nurodytų turto legalizavimo veiksmų, nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautas turtas turėtų būti konfiskuojamas kaip pirminės nusikalstamos veikos rezultatas.
BK 189 ir 216 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, darydamas šias nusikalstamas veikas, suvokia, kad savo veiksmais įgijo, valdo, naudoja ar realizuoja arba legalizuoja nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautą turtą ir nori tai daryti.
Rekomendacijų 19.1 papunktyje nurodytos pinigų plovimo nusikalstamos veikos būtinas subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautą turtą arba padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių.
BK 189 ir 216 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios, t. y. nusikalstamos veikos laikomos baigtomis atlikus bent vieną iš šių straipsnių dispozicijose nurodytų veiksmų. BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinto tikslo pasiekimas (t. y. ar pavyko nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautą turtą ir įteisinti, ir panaikinti jo neteisėtą kilmę, ar asmuo galėjo tokiu turtu disponuoti kaip teisėtai gautu, ar kitas nusikalstamoje veikoje dalyvavęs asmuo išvengė teisinių šios veikos pasekmių) neturi reikšmės nusikaltimo baigtumui nustatyti.
BK 189 ir 216 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų subjektas gali būti pakaltinamas, jei yra 16 metų amžiaus sulaukęs fizinis asmuo. Asmuo pagal BK 216 straipsnį atsako ne tik už savo, bet ir už kitų asmenų nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto legalizavimą arba tikrosios nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto kilmės slėpimą.
Už BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 216 straipsnyje nustatytus veiksmus (nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto įgijimą, valdymą, naudojimą, realizavimą, legalizavimą bei tikrosios nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauto turto kilmės slėpimą) atsako ir juridinis asmuo.
Tarptautiniai ir ES teisės aktai
Kadangi pinigų plovimo nusikalstamos veikos dažnai vykdomos tarptautiniu mastu, priemonės, kurių imamasi tik nacionaliniu lygmeniu, neatsižvelgiant į tarptautinį veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą, turi labai ribotą poveikį, todėl rengiant Rekomendacijas atsižvelgta ir į kovą su pinigų plovimu reglamentuojančius tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus.
Svarbiausi tarptautiniai ir ES teisės aktai, reglamentuojantys kovą su pinigų plovimu ir turto konfiskavimu:
- 1988 m. gruodžio 19 d.
- 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (toliau - Strasbūro konvencija) - skirtingai nuo Vienos konvencijos Strasbūro konvencija neapsiribojo vien turtu, kuris gautas iš narkotikų prekybos. Strasbūro konvencija ne tik įpareigojo valstybes, šios konvencijos šalis, kriminalizuoti pinigų plovimą, bet ir sudaryti platų pirminių nusikalstamų veikų sąrašą.
- 2000 m. gruodžio 13 d.
- 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencija dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo (toliau - Varšuvos konvencija), su išlygomis ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“ (įsigaliojo nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.). Tai vienas pagrindinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimui užkardymo ir prevencijos instrumentų.
- 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (toliau - Direktyva (ES) 2015/849) - siekiama kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, neleidžiant naudoti finansų rinkų šiems tikslams, taip pat siekiama sugriežtinti Europos Sąjungos taisykles ir užtikrinti jų nuoseklų suderinimą su visuotiniais standartais, nustatytais Finansinių veiksmų darbo grupės (angl.
- 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės.
- 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (toliau - Direktyva (ES) 2018/1673).
- FVDG 2012 m. vasario mėn. patvirtinti Tarptautiniai kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartai.
Šie teisės aktai nustato minimalius standartus, kuriuos valstybės narės turi įgyvendinti savo nacionalinėje teisėje. Jie apima tokias sritis kaip kliento pažinimo principas, įtartinų sandorių pranešimas, turto areštas ir konfiskavimas.
Kliento pažinimo principas (KYC)
PPTFPĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams nustatyta pareiga imtis prevencijos priemonių, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, kad būtų tinkamai nustatoma kliento ir galutinio naudos gavėjo (angl. beneficial ownership) tapatybė ir įgyvendinamas naujų ir esamų klientų pažinimo principas. Tai reiškia, kad finansų įstaigos turi surinkti pakankamai informacijos, kad galėtų suprasti, kas yra jų klientas, kokia veikla jis užsiima, ir užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos sritį ir apimtį. PPTFPĮ neišskiria kliento tapatybės identifikavimo (angl. identification), patikrinimo (angl. verification) ar pažinimo (angl. know your customer) kaip atskirų procesų - visa tai vadinama kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu.
Jeigu asmuo rengiasi atlikti turto legalizavimo veiksmus su nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautomis lėšomis, atliekant finansines operacijas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje surinkta kliento pažinimo (KYC) informacija gali būti ypač svarbi įrodinėjant nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuosius požymius (veiką padariusio asmens kaltę, taip pat jo tikslą įteisinti ar slėpti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gautą turtą). Į FNTT PPPV tikslinga kreiptis, kai ikiteisminio tyrimo metu atsiranda poreikis gauti finansinę ar finansinės analizės informaciją apie tiriamo asmens pinigines operacijas ir sandorius.
Išvados
Išplėstinis turto konfiskavimas yra veiksminga priemonė kovoje su nusikalstamumu. Tačiau, norint ją sėkmingai taikyti, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi visų įstatymų reikalavimų ir gerbiamos asmens teisės. Svarbu, kad teismai atidžiai vertintų kiekvieną atvejį ir priimtų pagrįstus sprendimus, remiantis įrodymais ir teismų praktika.
tags: #isplestinio #turto #konfiskavimo #salygos #es #direktyva