Šiame straipsnyje nagrinėjama žodžio samprata įvairiais aspektais, apimant vedantos filosofiją, kalbos filosofiją ir psichologiją. Straipsnis siekia atskleisti žodžio reikšmę žmogaus būčiai, jo santykį su tikrove, mąstymu ir pasaulio suvokimu.
Kalbos šeimų evoliucija
Vedanta ir žodis
Pagrindinė Vedantos tema yra Brahmanas, kuris randasi visur ir visame kame. Brahmanas yra sphota-šabda („išsiplečianti“, „sprogstanti“ kalbėsena). Bet sphota reiškia ir „apsireikšti“, „matytis“.
Vedanta teigia, kad Brahmane randasi visa masė ir energija, taigi jis užtikrina jų tvermės dėsnius. Kadangi Visatoje viskas kinta, operatoriai sutinkami visur, visame kame.
Anot vedantos viskas egzistuoja vibracijoje. Bangos, putos, burbuliukai - visa tai realu. Tačiau tai tebėra tas pats vanduo.
Pagrindinė naujovė - žodžio ir sąmonės; žodžio ir būties neatskiriama sąsaja. Suvokiantis subjektas ir suvokimo būsena susilieja ketvirtojoje „aukščiausioje“ kalbos rūšyje (paraa vaak). Vedų žodis, kuris kaskart kuria naują pasaulį (sugriovus ankstesnįjį).
Kalbos filosofija
Žodis yra ne tik kalbanti, bet ir mąstanti būtybė. Ar gali jaustukas būti žodžio pradmeniu? Istoriniu tad atžvilgiu kalbos kilmės atsekti nėra galima.
Kalba, kaip tai nusakė tas pats Humboldtas, kinta bei išsivysto. Pats pirštas, pasisakydamas vaikui esąs pirštas, o ne kas kita (ranka ar galva). Vaikui atrodo, kad tas pats daiktas turėtų turėti ir tą patį vardą.
Atveriame visatą tik ją ištardami. Būtis atvyksta pas mus žodžiu. Nušvinta žodyje. Be mūsojo žodžio visata liktų amžinai uždara savo nebylume.
Žodis yra dvisluoksnis padaras. Žodis yra pasaulis, kuriame žmogus buvoja: kalbos problema yra todėl ir žmogaus būsenos pasaulyje problema. Mes jame buvojame.
Žodis ir daiktas
Galimas daiktas, gamtinis garsas kaip jų pagrindas visur yra toks pat. Tačiau regimą iš tam tikro kampo.
Santykiai. Klausimai/atsakymai. 20260201
Štai keletas pavyzdžių. Iš naminių gyvulių lietuviui šuo yra rudas. Karvė yra žala, o tos pačios spalvos arklys yra sartas. Genys gi margas.
Objektu; tai šis apsprendžia spalvos vardą, anaiptol nekeisdamas jos esmės. Apmąsto įvairiai. Tačiau ji niekad neneigia Įsikūnijusiajam žodžio esmės.
Psichologija ir žodis
Socialinė psichologija siekia suprasti, kaip socialinė aplinka veikia mūsų mintis, jausmus ir elgesį, ir yra ypač koncentruota į tai, kaip socialinė grupė lemia žmogaus patirtį ir elgesį.
Socialinė psichologija yra taikomosios psichologijos šaka, kuri sistemingai tiria visuomeninį žmogų. Ši disciplina nagrinėja socialinę elgseną ir psichinius reiškinius, kurie atsiranda žmonėms bendraujant ir sąveikaujant įvairiose grupėse.
Tai, kaip mus veikia TV, spauda, kaimynai, bendradarbiai, kodėl mes su vienais žmonėmis elgiamės kitaip, nei su kitais žmonėm - visa tai yra socialinės psichologijos objektas.
Biblioterapija: gydymas žodžiu
Psichologo darbe pagalba dažniausiai prasideda nuo išklausymo, nuo „gyvos tylos“. Tačiau dažniausiai- ne: jam reikia išgirsti tai, kas ramintų, patartų. Tada ir gali padėti biblioterapija.
Jeigu grupė įvairių žmonių įvardytų po vieną knygą, kuri yra turėjusi gydančią galią, dauguma tikriausiai įvardintų skirtingas knygas. Biblija yra Knyga, kurioje tos tiesos galima atrasti daugiausiai.
Daugelyje evangelijos vietų kalbama apie Jėzaus stebuklus. Pvz., nerimaujančiam dėl ateities galima rekomenduoti paskaityti Mato evangeliją, 6-ą skyrių, 25-34 eilutes.
Šventajame rašte taip pat randame paskatinimą keisti savo požiūrį ne tik į turtą, bet ir gyvenimo išbandymus, ligas. Psichikos ligoje visada galima atrasti ir kažką teigiamo, netgi gyvenimo džiaugsmą.
Jeigu žmogus pripažįsta esąs sužeistas, sergantis, biblioterapija jį gydys. Ir pirmiausiai gydymas pasireikš tuo, kad jis supras, jog savo kančioje yra ne vienas. Biblijoje jis pirmiausiai atras kenčiantį Kristų, jo motiną ir daugelį vargstančių, kurių pusėje stovi Kristus.
Biblioterapija gali turėti ir specifinį poveikį atskirų problemų, simptomų gydymui. Dvasinę tamsą išgyvenančiam žmogui galima paskaityti Jobo raudą (Job 3,2-6,20-26).
Žmonėms, nenorintiems skaityti biblijos, galima rekomenduoti kitos grožinės ar mokslinės literatūros. Nusivylusiems, depresija sergantiems rekomenduoju paskaityti Arkos bendruomenės įkūrėjo Jean Vanier knygutę „Žvilgsnis anapus depresijos“.
Žodžio galia
Siūlau atlikti eksperimentą vaizduotėje: prisiminkime savo gyvenimo momentą, kai buvome sužaloti fiziškai. Po to prisiminkime didžiausią dvasinį skausmą. Kada labiau kentėjome?… Panašų vaizduotės eksperimentą galima atlikti kalbant apie gydymą: kas labiau yra padėjęs- tabletė ar žodis ištartas reikiamo žmogaus reikiamu metu.
Akivaizdu, kad išklausymas savaime ramina, guodžia. Kartais žmogui to pakanka- išsikalbėti, būti suprastu, išklausytu.
Biblioterapija
Aristotelio ir Tomo Akviniečio dorybių teorijos
Aristotelio etika yra socialinė, o jo politika etinė. Individas Aristoteliui - visų pirma bendruomenės narys. Aristotelis teigė, kad negali būti absoliučios gėrio idėjos, nes gėris visada pasireiškia per atskirybę.
Aristotelis dorybes suskirsto į dianoetines (teorines) ir etines (praktines) dorybes. Anot Aristotelio, žmogus, neturintis draugų, negali būti laimingas. Tiesioginis santykis su kitais turi išlaikyti racionalų atstumą.
Tomas Akvinietis, pasiremdamas krikščioniškosios moralės normomis, naujai interpretavo Aristotelio etiką, sujungdamas jo ir Platono dorybių teorijų idėjas su krikščioniška tradicija. Tomas Akvinietis, kaip ir Aristotelis,dorybes suskirsto į teologines ir kardinalines.
Kardinalinės dorybės apibrėžiamos kaip galimai geriausias prigimtinių galių sutvarkymas. Protą atitinka išmintis bei protingumas, kuris yra svarbiausia praktinio proto dorybė, teisingumas, kuriame kalbama apie santykį su kitais, svarbiausia valios dorybė, siekimą - narsumas, o troškimą - santūrumas.
Holistinis požiūris į žmogų
Holistinis požiūris nepripažįsta vieno konkretaus intrapsichinio aspekto, kuris lemtų visą elgesį, bet vadovaujasi principu, jog visi psichikos dėmenys organizuojasi į bendrą sistemą, kuri, kaip visuma, lemia tikslingą jos veikimą.
Vienas iš holizmo akcentų yra tai, jog žmogus, kaip visuma, save kuria ir kūrybiškai asimiliuoja aplinkos įtakas bei veikia tikslingai. Holistinė perspektyva siekia ir leidžia priartėti prie subjektyvaus individo pasaulio.
Gyvenimo stilius - tai dinamiškas, į tikslą orientuotas veikimo būdas, kuris visą individo gyvenimą išlieka stabilus.
Remdamasis holistine perspektyva, Adleris teigia, kad konfliktas turi būti suprantamas, kaip kylantis tarp individo ir aplinkinio pasaulio, kadangi pats žmogus visuomet yra nuoseklus.
Socialiniai vaidmenys ir bendravimas
Tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje žmogus ką nors veikia, kuo nors būna, elgiasi kaip kurios nors grupės narys, t.y. atlieka kokį nors socialinį vaidmenį. Vaidmens atlikimas - nebūtinai veikla. Vaidmens sąvoka naudojama ir ryšiams su kitais žmonėmis apibūdinti (draugas, bendradarbis, viršininkas).
Socialinis vaidmuo gyvuoja ilgiau nei jo atlikėjai (tėvo, motinos, sesers). Tačiau kiekvienas žmogus tą vaidmenį atlieka savitai, jį kuo nors praturtindamas.
Nors visuomenėje egzistuoja tam tikri vaidmenų modeliai, ką turėtų daryti ir koks turėtų būti tam tikro vaidmens atlikėjas, žmogus juos supranta pakankamai individualiai dėl įvairių priežasčių: socializacijos ypatumų, vertybių, bendravimo patirties. Skirtingas vaidmens supratimas yra konflikto prielaida.
Emocinis sutikimas su tuo, kad esi kokio nors vaidmens atlikėjas, vadinamas vaidmens priėmimu. Priešingybė - vaidmens atmetimas.
Visos ankstesnės vaidmens atlikimo pakopos turi įtakos baigiamajai - vaidmens atlikimui, išreiškiant siekį suteikti prioritetus atliekamiems vaidmenims. Atlikdamas vaidmenis, žmogus išreiškia aspiracijas - savotišką meistriškumo orientyrą.
Ką vaidmens atlikėjas iš tikrųjų privalo daryti, kas sudaro vaidmens turinį? Jei vaidmuo - oficialus, t.y. jei jo atlikimą lemia oficialūs, formalūs žmonių santykiai, jų turinys apibrėžiamas oficialiai ir paprastai įforminamas darbo taisyklėmis. Tačiau net ir tada vaidmens turinys interpretuojamas įvairiai. Atlikėjas gali nesutikti su kai kuriais jo vaidmeniui keliamais reikalavimais.
tags: #istartas #zodis #turi #buti #brangesnis