Istorinių Gyvenamųjų Namų Išsaugojimo Gairės: Svarba, Iššūkiai ir Perspektyvos

Kultūros paveldas ir jo problematika - daugeliui tolima ir sunkiai suprantama sritis. Siekiant šį atstumą mažinti, šį pavasarį išleista metodinių leidinių serija, kviečianti naujai pažvelgti į savo gyvenamąją aplinką ir geriau suprasti jos vertę. Juose patraukliai pateikiama praktinio pobūdžio informacija.

Kultūros paveldui priskirtinų architektūros ir istorinių memorialinių objektų interjeras yra svarbi paveldo apsaugos sritis. Kultūros paveldo objektų interjerai pasižymi savita architektūra ir dekoru, atsižvelgiant į architektūros ir dailės istorijos laikotarpius. Apie istorinius interjerus, jų saugojimą Lietuvoje rašo Jonas Rimantas Glemža knygoje „Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: istorija, tvarkyba, vertinimas“, kurią 2015 m. išleido.

Leidinyje, pagal pasirinktus charakteringus istoriniam laikotarpiui objektus, apžvelgiama ir vertinama 117 - os Lietuvos architektūros paveldo objektų interjero raidisa - nuo gotikos iki istorizmo laikotarpio. Knygoje aptariamos įvairiais istoriniais laikotarpiai.

Vilniaus Misionierių Vienuolyno Ansamblio Išsaugojimo Iššūkiai

Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą dėl daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybų šalia Vilniaus misionierių vienuolyno ansamblio. Kreipimesi ypatingas dėmesys skiriamas Kultūros paveldo departamento organizuotam Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialiajam paveldosaugos planui, kuris ir sudarė sąlygas vystyti prieštaringai vertinamas statybas šioje itin jautrioje Vilniaus istorinio centro - UNESCO Pasaulio paveldo vietovės - teritorijoje.

Specialiuoju planu ansamblio teritorija buvo sumažinta beveik du kartus. Suformuotos atskiros Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos su buvusio sodo vieta ir Misionierių vienuolyno su bažnyčia teritorijos. Abejonių kelia istorinių duomenų, kuriais remiantis buvo atskirtos šios vertybės, pagrįstumas.

Iki šiol galiojančiame 2012 m. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte įvardinta, kad prie vienuolyno veikė Vaikelio Jėzaus prieglauda, įkurta 1788-1791 m. Jie buvo susiję funkciniais ryšiais ir veikė kaip vientisas ansamblis.

Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą, specialistai įvardijo, kad buvusioje sodo vietoje galimas tik želdynų restauravimas-regeneravimas. Pastebėtina, kad specialiaisiais paveldosaugos planais turėtų būti nustatomos naudojimo sąlygos, išsaugančios kultūros paveldo objektus. Lieka neaišku, kokiu būdu, organizuojant naujų gyvenamųjų namų statybas, turėtų būti išsaugotas kultūros paveldas, ypač supančio kultūrinio kraštovaizdžio ir Vilniaus Misionierių vienuolyno statinių ansamblio autentiškumas.

Pastarasis yra vienas svarbiausių architektūrinių dominančių, siejamų su Vilniaus istorinio centro kultūriniu identitetu. Viešinant specialųjį planą informacinėje erdvėje buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. 2014 m. planavimo organizatoriaus pranešime įvardintas tikslas išsaugoti ansamblį ir jo teritoriją bei įteisinti jam skirtus paveldosaugos reikalavimus.

Valstybinė kultūros paveldo komisija dar pernai nepritarė buvusios Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorijoje statomų daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine automobilių stovėjimo aikštele projektiniams pasiūlymams.

Lazdynų Tvarkymo Gairės

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su kultūros paveldo specialistais rengia Lazdynų tvarkymo gaires, numatančias rajono plėtros ir tvarkymo galimybes bei kryptis. „Daugelis Lazdynų pastatų sparčiai sensta, todėl renovacijos ir atnaujinimo procesai yra neišvengiami. Gairės rengiamos remiantis išsamia ekspertų analize ir Lazdynų gyventojų įžvalgomis, kurias atskleidė šių metų pavasarį vykdyta apklausa.

Rajono gyventojams rūpi išsaugoti Lazdynų unikalumą, pasižymintį gausiais želdynais, patogiu judėjimu pėsčiomis, estetine architektūros derme. „Ekspertinis darbas įtraukiant vietos bendruomenę vyksta jau nuo balandžio mėnesio.

Lazdynuose ypač svarbūs tinkami spalviniai sprendimai. Siūloma išlaikyti esamą šviesią spalvinę gamą, vengiant tamsių pilkų atspalvių. Šalia spalvinių sprendimų būtina išsaugoti ir pastatų fasadų vientisumą, nekeičiant pastatų fasadų skaidymo ir apdailos struktūros, išsaugant originalų architektūrinį ritmą ir proporcijas.

Lazdynų langai ir balkonai taip pat turi jiems būdingą spalvinį sprendimą ir dalinimą, kurį reikia išlaikyti renovacijos metu, tad keičiant langus ir stiklinant balkonus rekomenduojama rinktis juodą rėmų spalvą. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad Lazdynams būdingi elementai - balkonų formos jų apdaila, bei smulkios architektūrinės detalės - yra šio rajono tapatybės dalis.

Lazdynų atnaujinimo procese žadama derinti gyventojų poreikius, paveldosaugos reikalavimus ir finansines galimybes. Planuojama, kad gairės bus parengtos iki 2026 m.

Lazdynų atnaujinimo projektas. Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė

UREHERIT Projektas: Masinių Sovietinių Daugiabučių Atnaujinimas

Rugsėjo 12-13 dienomis Vilniuje, Lietuvos architektų sąjungoje, vyko UREHERIT projekto darbo grupės susitikimas, kurio esminė tema - masinių sovietinių daugiabučių atnaujinimas po karo, paveldosauginė jų vertė, holistinė moderniosios statybos renovacija Ukrainoje. Lietuvos architektų sąjungos inicijuotas tarptautinis architektūrinis projektas (koordinatorė Rūta Leitanaitė) susideda iš daug veiklų ir projektų ir bendrai jungia 11 architektūrinių organizacijų iš Ukrainos (Ukrainos nacionalinė architektų sąjunga, NVO „ro3kvit“, Charkivo architektūros mokykla) ir Europos: Lietuvos architektų sąjunga (Lietuva), Švedijos architektų sąjunga, Austrijos architektų ir inžinierių rūmai, Karališkoji Danijos akademija, Rumunijos architektų rūmai, Nacionalinė Italijos architektų, planuotojų, kraštovaizdžio ir paveldosaugininkų taryba, Vokietijos architektų rūmai, Estijos architektų sąjunga, asocijuotas partneris - asocijuota Europos architektų tarybos narė).

Norint prisidėti prie meninio lauko, konkrečiau, architektūros kaip kultūros išraiškos atkūrimo, inicijuotos bendradarbiavimo formos veiklos, kviečiant Ukrainos architektus (ypač paveldo apsaugos specialistus), bendradarbiaujant su Europos architektais ir dalijantis patirtimi bei kartu ieškant naujos, Ukrainai pritaikytos metodikos ir būdų, kaip išsaugoti ir atkurti šios šalies urbanistinį ir architektūrinį paveldą tvariu bei įtraukiu būdu.

Šio susitikimo metu Vilniuje dėmesys buvo sutelktas į architektūrinę ir kultūrinę sovietmečio masinių gyvenamųjų namų vertę. Pranešimus skaitė modernios, betoninės architektūros tyrėja, architektė dr. Aušra Černauskienė, olandų architektas, projekto dalyvis Johanas De Wachteris (architektų biuras „Woon Werk“), bei ukrainietė Svitlana Biriuk. Darbo grupės susitikimas, koordinuotas Martyno Marozo, kuriame taip pat dalyvavo dr. Martynas Mankus, Gintarė Kapočiūtė, Mykhailo Schevchenka (Ukraina), Andrejus Shcherbina (Ukraina / Belgija), P. Tomaszas Wilkas (Šveicarija).

J. De Wachteris savo pranešime kėlė architektūros paveldo ir transformacijos klausimus: kiek galima pridėti naujo prie esamo objekto, kokius to pastato laiko aspektus reikia parodyti, ar svarbu, kaip tas objektas atrodė anksčiau, kas jame vyko, ar būtina fiziniu pavidalu reprezentuoti, ar politinės sanklodos koduotas naratyvas yra svarbus. Taip pat pabrėžta ir nematerialių verčių svarba: kas atsiranda, nutinka keičiant pastato funkciją. Kėlė klausimą - juk modernizacija vyko visais laikais, pastatai buvo transformuojami, keičiami visais laikotarpiais. Tad, kiek daug gali būti sunaikinta ar nugriauta, kad vis dar būtų galima pastatą laikyti paveldu.

Aušra Černauskienė, pateikdama Vilniaus mikrorajono Lazdynų pavyzdį, siekė atskleisti pastato vertės aspektus. Būtent šis rajonas yra nekilnojamųjų vertybių registre ir 1993 m. ten buvo perkeltas automatiškai, tačiau kaip ir visi paveldo objektai pasižymi vertingosiomis savybėmis, kurios bendrai buvo aptartos, kartu kiek apskritai nugąstaujant, kad derėtų turėti ir bendrus renovacijos proceso valdymo planus, aiškinantis, kokios iš tiesų transformacijos šiems pastatams reikia (nes keletas aukštybinių jau yra renovuotų), jiems esant pripažintiems kultūros paveldo vertybėmis, kaip turėtume elgtis su svarbiomis tų pastatų detalėmis. Taip pat tyrėja pristatė apibendrintus, šešių žingsnių betoninės architektūros apsaugos principus, pridėdama savąjį - populiarinti ir švęsti, džiaugtis šia architektūra, bei primindama, kad vertė yra nuolat kintanti laike, todėl nuolat peržiūrima ir ją suteikia žmonės. Vertei nustatyti išskirti urbanistinės, estetinės, socialinės, technologinės ir istorinės vertės aspektai. Taip pat - unikalumas, stilius, poveikis, retumas, autentiškumas, kultūrinis kodas.

Na, o Svitlana Biriuk, reaguodama į ankstesnius pranešimus, trumpai užsiminė, kad masinė statyba Ukrainoje nėra paveldo objektų sąrašuose ir šalies gyventojai negalvoja, kad sovietiniai pastatai gali būti paveldo objektai, saugomi. Bendrai kalbant, urbanistinis planavimas nėra suvokiamas kaip paveldo objektas, tad kyla klausimas, kaip tokį kitonišką požiūrį gali priimti Ukrainos visuomenė. Diskutuojant, kaip įvertinti šį faktorių, kai vis dar vyksta karas ir okupantai dar šalyje, kilo vietos identiteto ir atminties klausimų.

Kaip atrasti balansą tarp galimos masinės sovietinės gyvenamosios architektūros vertės ir joje užkoduoto tuomečio ideologinio palikimo, ieškant tinkamiausio sprendimo, kokiu keliu vertėtų eiti ir kiek šie objektai svarbūs, kad būtų pagrindas juos sugriuvus atkurti. Kartu tai itin jautrus klausimas. Juk tai gyvenamoji architektūra. Tad natūraliai kyla klausimas, ar atstatę sąmoningai atkursime ir propagandinę programą, turinį, slypėjusį statant pastatus anksčiau.

Sovietinė architektūra, kaip ir kita tuometė moderni architektūra, buvo lemta diktatūrinių sprendimų, todėl ar iš esmės įmanoma atskirti ir vertinti šio laikotarpio pastatus, nustatyti vertę ignoruojant to sociopolitinį sluoksnį. Iš kitos pusės, gyvenimas masinės statybos daugiabučių rajonuose yra stipriai pasikeitęs, o ir ekonominės sąlygos diktuoja tendenciją tokių pastatų nenaikinti, todėl, matyt, tarp jų nėra vieno vienintelio kelio, tokio kaip saugojimas, nugriovimas, pritaikymas. Modernizmas jau koduoja idealizmą.

Pasirinkta holistinė modernios architektūros renovacijos prieiga, kuria siekiama ne tik energijos efektyvumo, inžinerinių sistemų pastatuose atnaujinimo, bet ir urbanistinio integralumo, struktūrinės logikos, vientisumo, rajono urbanistinio funkcionalumo. Po Antrojo pasaulinio karo pastatyti masinės gyvenamosios paskirties pastatai turi tikrai didelį potencialą užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką ir tai gali būti vienu iš pagrindinių įperkamo būsto šaltinių. Architektūra gali būti įrankiu, į kurią diegiamos energiją tausojančios technologijos, taip pat ir erdvių dizaine, kad galutinis rezultatas taptų patrauklus, patogus gyventojams.

Diskusijos metu išsikelti ir pagrindiniai tikslai: įvertinti dabartinę socialistinio laikotarpio būsto būklę Ukrainoje ir nustatyti pagrindinius klausimus ir iššūkius, susijusius su technine jų kokybe, socialiniu poveikiu, aplinkos tvarumu ir galiausiai parengti visapusiškos renovacijos rekomendacijų rinkinį, atitinkantį DGNB (angl. German Sustainable Building Council; liet. Pradedant formuoti bendras rekomendacijas modernių gyvenamųjų pastatų renovacijai reikalinga ir konkrečios vietos analizė: kokia yra žalos apimtis, poreikis, erdvinė kokybė (paveldinė vertė), socialinis poveikis, proceso kokybė, ekonominis poveikis, techninė kokybė, poveikis aplinkai.

Bendras apgadintų ar sunaikintų būstų plotas viršija 83 mln. m2, o tai sudaro 8,2 proc. viso Ukrainos būsto fondo. Labiausiai pažeisti Donecko, Charkivo, Luhansko, Kyjivo regionai ir Mykolajivo sritis. Tiriant konkrečios vietos objektus, turėtų būti atliktos kultūros paveldo vertės analizė, išskiriant skirtingais aspektais: socialinę, istorinę, urbanistinę, estetinę, technologinę ypatybes.

Darbo grupės susitikime užgimusi plati diskusija dėl istorinių šių masinių gyvenamųjų pastatų istorinių verčių. Išskirtos teigiamos istorinės vertės (didžiausia modernizmo idėjų ir idealų laboratorija; įspūdinga valstybinio būsto programa; projektiniai sprendiniai / dizainas atspindi visuomenės pokyčius) ir negatyvios (egalitarinės visuomenės kūrimas; turto nacionalizavimas; ideologinė diktatūrinė žinia; nekontekstualumas; nerūpi kokybė, tik ataskaita už atliktus darbus; asimiliacija ir rusifikacija; represijos; nevalingas gyventojų perkėlimas). Socialinės vertės teigiamomis savybėmis išskirtos socialinės paslaugos ir infrastruktūra (pakopinė viešųjų paslaugų sistema); mišrus socialinis audinys; nauja populiacija mieste, miesto kultūros atsiradimas).

Nustatant architektūros objektų vertes, svarios ir estetinės jos savybės, šiuo atveju buvo išskirtos kaip teigiamos - ansambliškumas; holistinis projektavimas / dizainas; minimalistinė estetika (konkrečiau: tekstūros, kompozicija, dėžutės efektas, ornamentai, detalės, siluetai, ritmas). Tačiau šiuo aspektu įvardytos ir negatyvios (jokios galimos transformacijos; masinis pasikartojimas; standartinė architektūra; plačioji visuomenė nemato šiuose pastatuose vertės; renovacija - talentingiems architektams nėra rinkos; viena architektūrinė koncepcija visam rajonui; renovacija - „iš blogo į blogiau“).

Masinės daugiabučių statybos vertė neatsiejama nuo technologinių jos statybos aspektų - susirinkime išskirtų kaip pozityvių (surenkamų konstrukcijų; atitinka keliamus iššūkius; inovatyvios idėjos ir principai, tačiau iš čia kilę ir neigiamų šių technologijų naudojimo aspektų: ekonomikos planavimas; statybų greitis - prioritetas; bloga priežiūra; labai neefektyvu ir švaistu; statybos kokybė dėl įgūdžių; korupcija; suprojektuota naudoti ilgam laikui; pigi ir greita statyba - ar tai gerai?; nelankstus - visos sienos laikančiosios; prasta realizacija). Na, o žvelgiant į platesnį mastelį, urbanistinės vertės aspektu buvo išskirta, kad šie gyvenamieji rajonai turėjo didžiulį poveikį miesto planavimui (mobilumo tinklas; vietoženkliai; unikalus pastatų grupinis modelis; viešųjų pastatų erdvinė sistema; daug erdvės ir žalumos); naujas mąstymo tipas (neutralus), gana išsamūs planai „popieriuje“, didelis užstatymo tankis.

Susidarius šias gaires, rekomendacijas, taip pat jas dar detalizuojant ir atliekant jau konkrečių Ukrainos miestų bei jų rajonų analizę, bus galima objektyviau daryti bendrus sprendimus, siekiant gerinti šių gyvenamųjų namų bei visos rajono, aplinkos kokybę.

Sovietinių daugiabučių vertės

Sovietiniai daugiabučiai Lazdynuose. Šaltinis: Wikipedia

Apibendrinant darbo grupės susitikime išsakytas mintis, galima sudaryti lentelę, kurioje atsispindi teigiamos ir neigiamos sovietinių daugiabučių vertės įvairiais aspektais:

tags: #istoriniai #gyvenamieji #namai