Išvestinės finansinės priemonės: Trumpalaikis ar Ilgalaikis Turtas ir Apskaita

Apskaita teikia visas finansines ataskaitas taip pat kitą informaciją apie tai koks turtas priklauso įmonei, kokia yra to turto būklė. Plačiąja prasme apskaitą galime suprasti kaip tam tikros įmonės ar kito pasirinkto finansinio objekto vykdomų finansinių operacijų registravimą bei klasifikavimą.

Bendrieji apskaitos principai yra nustatyti tam tikrų autoritetingų organizacijų priimtais principais. Šie principai yra nuostatos kuriomis remiasi apskaitos vydymo taisyklės:

• Įmonės principas.
• Veiklos tęstinumo principas.
• Periodiškumo principas.
• Pastovumo principas.
• Atsargumo pricipas.
• Piniginio įkainojimo principas.
• Kaupimo principas.
• Palyginimo principas.
• Neutralumo principas.
• Turinio svarbos principas.

Finansinėms priemonėms priskiriamos tiek pirminės priemonės (pavyzdžiui, gautinos sumos, mokėtinos sumos ir nuosavybės vertybiniai popieriai), tiek išvestinės priemonės (pavyzdžiui, finansiniai pasirinkimo sandoriai, būsimieji sandoriai, išankstiniai sandoriai, palūkanų normų pasikeitimo sandoriai).

Apsidraudžiant nuo neigiamų galimų pokyčių įtakos, naudojama išvestinė finansinė priemonė. Finansinės priemonės vertė gali keistis priklausomai nuo prekių kainos, palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, užsienio valiutos kurso ir pan.

Ilgalaikis finansinis turtas nėra nudėvimas ar amortizuojamas. Jis gali būti perkainojamas. Tai atliekama tada, kai reali finansinio turto rinkos vertė ilgą laiką neatitinka jo įsigijimo savikainos, t.y. gerokai viršija arba yra mažesnė.

Ilgalaikiam finansiniam turtui pinigai priskiriami tik tais atvejais, kai sutartinė teisė gauti pinigų arba finansinę priemonę iš kitos įmonės, taip pat sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galioja ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Tačiau ne kiekviena sutartinė teisė yra finansinio turto prielaida. Ilgalaikio materialiojo (pastatai, įrengiai ir kt.) ir nematerialiojo turto (patentai, licencijos ir kt.) kontrolė nos ir sukuria galimybę generuoti pinigų ar kito turto įplaukas, tačiau dėl to neatsiranda teisį gauti pinigų ar kitą finansinę priemonę.

Vadinasi, finansinės priemonės požiūriu, viena įmonė įgyja finansinį turtą, o kitai tenka finansinis įsipareigojimas arba nuosaybės priemonė. Pastarajai prisikiriama sutartis, kuri įrodo likutinį dalyvavimą įmonės turte, atėmus visus jos įsipareigojimus.

Palūkanos, dividendai, pelnas (nuostoliai), susiję su finansine priemone ar jos sudedamąja dalimi, priskiriami finansiniams įsipareigojimams, turėtų būti apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip sąnaudos ar pajamos. Finansinių priemonių klasifikavimas balanse priklauso nuo to, kaip palūkanos, dividendai, pelnas (nuostoliai), susiję su tomis priemonėmis.

Pateikti finansinį turtą ir finansinį įsipareigojimą grynąja verte reikia tada, kai tai atspindi įmonės planuojamus pinigų srautus iš vienos ar daugiau atskirų finansinių priemonių padengimo. Ilgalaikio finansinio turto apskaitos tikslas - pateikti informaciją, kuri išplėstų supratimą apie balansinių ir nebalansinių finansinių priemonių svarbą imonės finansinei būklei, rezultatams ir pinigų srautams.

Apskaitoje atskleidžiama informacija teikia gailimybių finansinės atskaitomybės vartotojams įvertinti rizikos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, laipsnį ir mastą. Be to, finansinės atskaitomybės vartotojams būtina pateikti visą informaciją, iš kurios jie galėtų suprasti, kuo remiantis buvo vertinamas finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai.

Informacija apie finansinių priemonių apimtį ir pobūdį tampa naudingesnė tada, kai apibūdina visus konkrečių priemonių santykius, kurie gali daryti įtaką būsimųjų įmonės pinigų srautų dydžiui, grafikui ar apibrėžtumui. O informacija apie faktiškas palūkanų normas demonstruoja lygius, pagal kuriuos šios normos apibrėžiamos.

Minėtosios informacijos atskleidimas teikia finansinės atskaitomybės vartotojams galimybę įvertinti palūkanų normos kainos riziką, nuo kurios įmonė neapsaugota, ir kartu - pelno ar nuostolių atsiradimą. Piniginių finansinių priemonių faktiška palūkanų norma (faktiškos pajamos), - tai norma, kurią naudojant dabartinės vertės apskaičiavimui gaunama finansinės priemonės suma.

Ilgalaikiam finansiniam turtui priskiriamos investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones ir šioms įmonėms suteiktos paskolos, gautinos sumos (prekybos skolos, išankstiniai apmokėjimai, lizingo skolinikai) ir kitas finansinis turtas (kitos investicijos, ilgalaikės investicijos laikomos iki išpirkimo). Suprantama, ilgalaikis finansinis turtas per jo naudojimo laikotarpį nėra nudėvimas ar amortizuojamas.

Investicijoms priskiriamos kitų įmonių išleistos privilegijuotosios ir paprastosios akcijos bei obligacijos, kiti vertybiniai popieriai, kuriuos įsigijo įmonė. Taip įmonė įgauna tam tikrų teisių šiuos popierius išleidusių ūkio subjektų atžvilgiu. Atkrepkite dėmesį: ji ne tik disponuoja ilgalaikiu finansiniu turtu, bet šis turtas jai priklauso nuosavybės teise.

Dukterine laikoma ta įmonė, kurios turimų akcijų užtenka jos vieklai kontroliuoti. Daugelis svarbiausių su įmonės veikla susijusių sprendimų priimami balsų dauguma. Todėl įsigijus daugiau negu pusę kitos įmonės išleistų akcijų, pastaroji tampa dukterine įmone. Tai suprantama, nes tokiu atveju akcijas įsigijusi įmonė daug ką gali spręsti vienvaldiškai. Jai nereikalingas kitų akcininkų pritarimas.

Jeigu įmonė turi mažiau negu pusę kitos šįmonės akcijų, vienvaldiškai kontroliuoti pastarosios veiklą dažniausiai ji jau negalės. Tačiau ir nekontroliuodama kitos įmonės, ji gali daryti riekšmingą įtaką jos veiklai. Įmonės, kurių turimų akcijų neužtenka joms kontroliuoti, bet jų veiklai galima daryti reikšmingą įtaką, iškiriamos iš kitų ir vadinamos asocijjuotomis įmonėmis.

Kaip minėjome, ilgalaikio finansinio turto straipsnyje parodomos tik tos akcijos, kurias įmonė įsigyja siekdama uždirbti dividendų pajamas. Tokios akcijos negali būti pripažįstamos ilgalaikiu turtu, nes ilgalaikiam turtui priskiraimas tik jas perparduoti, pajamos gautos per vienerius metus - per tuos, kuriais jos bus parduotos.

Investavimo tikslais įsigytos kitų įmonių akcijos apskaitoje registruojamos suma, lygia jų įsigijimo savikainai, neatsižvelgiant į tų akcijų monimalią vertę. Akcijų noinalioji vertė nurodma ant akcijos sertifikato, o jeigu jis neišrašomas (vadinamosios nematerialios akcijos) - specialiose pažymose ar kituose dokumentuose.

Dukterinių ir asocijuotų įmonių akcijos apskaitomos vaidnamuoju nuosavybės metodu. Šio metodo atsiradimą lėmė tai, kad jeigu tokias akcijas apskaitytume įsigijimo savikaina, ilgainiui ji visiškai neatspindėtų realios tų akcijų vertės.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai skirtumai tarp ilgalaikio ir trumpalaikio finansinio turto:

Bendrasis žurnalas - tai pagrindinis programos modulis, į kurį patenka operacijos iš visų meniu punktų. Bendrajame žurnale pateikiama išsami informacija apie įrašą: operacijos ir jos įvedimo datos, sąskaitų korespondencija, suma, valiuta, kursas, iš kokio modulio operacija perkelta, kas operaciją įvedė, įvedimo laikas ir t.t. Jei naudojami apyvartų raktai, balansinių sąskaitų apyvartos kaupiamos atskirai pagal kiekvieną raktą.

Standartinių operacijų sąskaitų korespondencijos aprašomos įvedimo šablonuose. Pasirinkus šabloną, sąskaitų korespondencijos bendrajame žurnale sukuriamos automatiškai. Sukurtas dienos žurnalas. Vartotojas gali pats susikurti pirkimų, pardavimų, kasos ir kitus žurnalus. Tokie žurnalai gali būti sukurti bet kuriai sąskaitai.

Įmonė privalo atskleisti informaciją apie tikrąją finansinio turto vertę. Infromacija apie minėtąją vertę plačiai naudojama verslo tikslams, nustatant bendrą įmonės finansinę būklę ir priimant sprendimus dėl konkrečių finansinių priemonių. Ji taip pat labai svarbi daugeliui sprendimų, kuriuos priima finansinių atskaitomybių vartotojai. Todėl, kad daugeliu atvejų turto tikroji vertė atspindi finansinių rinkų nuostatą dėl būsimųjų pinigų, susijusių su priemone, dabartinės vertės.

tags: #isvestines #finansines #priemones #trumpalaikis #ar #ilgalaikis