Įvažiavimas į sklypą: kategorija ir reikalavimai

Planuojant įsirengti įvažiavimą į savo sklypą, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi šiam procesui Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį planuojant įvažiavimą į sklypą, želdinių sodinimą, statybos leidimus ir reljefo keitimą. Tai padės išvengti nesklandumų ir užtikrins, kad įrengtas keliukas būtų saugus ir atitiktų visus norminius dokumentus.

Įvažiavimo vieta ir leidimai

Įsirengiant įvažiavimą į sklypą, svarbu žinoti galiojančius reikalavimus ir apribojimus. Įvažiavimas į sklypą turėtų būti iš tos gatvės, kurios gatvės adresas yra suteiktas sklypui - taip Jus lengvai ras tiek kurjeriai, tiek paštininkas, tiek visi kiti. Neleidžiama įsirengti įvažiavimo iš kitos gatvės, nei yra priskirtas jūsų sklypas.

Jeigu savo valdoje tvarkotės keliuką, ramiai galite darytis, jeigu valstybinėje ar privačioje kito savininko, reikės kreiptis pas architektą ir su projektėliu keliauti pas savininką. Jei planuojate įvažiavimą iš kelio, kuris yra Regioninis - tai gana sunku. O taip - reikia daryti projekto, kuriuo suformuotas sklypas pakeitimą. Visų pirma reikėtų analizuoti teritorijų planavimo dokumentus ir išsiaiškinti, ar toks keitimas konkrečiame sklype būtų galimas. Jei galima pakeisti įvažiavimo vietą, tai statytojas (užsakovas) turėtų gauti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas (toliau - prisijungimo sąlygos). Atsižvelgdami į pirmiau nurodytą, jeigu norite prisijungti prie susisiekimo komunikacijų (įrengti įvažiavimą nuo kelio (gatvės) į žemės sklypą kitoje vietoje), turėtumėte kreiptis į to kelio (gatvės) valdytoją dėl prisijungimo sąlygų išdavimo.

Leidimai ir sutikimai

Norint įsirengti nuovažą į valstybinės reikšmės kelią, būtina gauti leidimą (sutikimą) iš kelio valdytojo - VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (Kelių direkcija). Savivaldybės, gyventojai ir juridiniai asmenys gali įrengti nuovažas savo lėšomis, tačiau tik turėdami Kelių direkcijos leidimą.

Norint gauti leidimą, reikia atlikti šiuos veiksmus:

• Pateikti Kelių direkcijai laisvos formos prašymą el. paštu kartu su žemės nuosavybės dokumentais ir žemės sklypo planu (su pažymėta norimo įvažiavimo vieta).
• Kelių direkcija patikrina, ar toje vietoje nuovažą įrengti galima pagal techninius reglamentus ir, jei taip, išduoda prisijungimo sąlygas.
• Užpildyti prašymo formą Kelių direkcijos puslapyje.

Pažymėtina, kad nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių įrengimas ar remontas galimas tik gavus iš kelio savininko prisijungimo sąlygas, pasirašius prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį ir įgyvendinus sutartyje numatytas nuostatas. Norėdamas įsirengti arba remontuoti nuovažą, sklypo savininkas turi kelis kartus kreiptis į AB „Via Lietuva”.

Įrengtos nuovažos turi atitikti norminių dokumentų ir saugumo reikalavimus. Draudžiama rengti nuovažas iš statybinių atliekų, senų padangų, akmenų, paprasčiausio grunto ar tik smėlio, be pralaidų ir t. t.

Vykdant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus, nuovažos rengiamos esamų, legaliai įrengtų ir registruotų nuovažų vietose arba nežymiai koreguojant jų vietą, atsižvelgiant į matomumo ir saugumo užtikrinimo sąlygas. Kitais atvejais, jei nuovaža nėra numatyta naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose, prašymai įrengti nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelių į gyventojams priklausančius žemės sklypus tenkinami, kai tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintam Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ XI skyriaus II skirsnio reikalavimams.

Jei kelias yra lauko, bet jam suteiktas gatvės pavadinimas, norint gauti statybos leidimą, kelio projektas būtinas. Jei kelio sklypas buvo suprojektuotas dalinant sklypus teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu arba sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu), tai norint įsirengti kelią, būtina rengti kelio projektą atitinkamai numatytai kelio kategorijai. Teritorijų planavimo dokumentas nėra lygus kelio projektui ir nesuteikia teisės įrengti kelio statinį.

Jei nėra kelio projekto arba kelias (kaip statinys) nėra registruotas Registrų centre, tuomet nėra užtikrinta, jog jūsų privažiavimas atitinka reikalavimus.

Kelio servitutas

Žemės sklypui nustatytas kelio servitutas tarnaujančio žemės sklypo savininkui kelia nemažai nepatogumų, nes per nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą važiuoja transporto priemonės/vaikšto žmonės, žemės sklypo savininkas nėra laisvas valdyti bei disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu savo nuožiūra, pavyzdžiui, negali įrengti vartų norimoje vietoje ar pastatyti statinio ar priestato, sodinti augalų toje vietoje, kur nustatytas servitutas, nes tai trukdys asmenims, kurių naudai nustatytas kelio servitutas, pažeis jų teises.

Parduoti žemės sklypą, kuriam nustatytas servitutas, taip pat yra sunkiau, negu žemės sklypą, nesuvaržytą servitutu. Tokio žemės sklypo vertė gali būti mažesnė nei žemės sklypų, neapsunkintų servitutu. Deja, servitutas yra daiktinė teisė, susijusi būtent su daiktu, tad disponuojant daiktu, kuriam nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), jį parduodant, nuomojant, perkant, servitutas seka paskui tą daiktą ir galioja naujiems daikto įgijėjams, kas ne visada yra teigiamas dalykas. Ar yra galimybės žemės sklypo savininkui panaikinti per jo žemės sklypo einantį servitutą ir tokiu būdu palengvinti savo padėtį? Tokios galimybės tikrai yra.

Želdinių sodinimo reikalavimai

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Sodinant želdinius, svarbu laikytis atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, nurodytų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr.

• Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
• Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
• Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus. Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Statybos leidimai ir reikalavimai

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas. Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.

Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).

Sklypo reljefo keitimo reikalavimai

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.

Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Tvorų statyba

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

• 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc.
• 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

Klaidų, renkantis sklypą, sąrašas

Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą. Tačiau pirmiausia, norint patarti, reikia žinoti, kur žmonės dažniausiai klysta.

Dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas. Dažnai žmonės pagalvoja apie tai, kad svarbu įsivertinti įvažiavimą į sklypą, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos. Bet dažnu atveju nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui. Ir tų klaidų galbūt galima išvengti pasikonsultavus su architektu ar kitu ekspertu ir peržiūrėjus NT išrašą, įvertinus, ar tame sklype yra apsaugos zonų, jau galima išvengti nepatogumų projektuojant namą.

Apsaugos zonos

• Inžineriniams tinklams (elektros, vandentiekio, nuotekų)
• Kelio apsaugos zona (ypač vietinės reikšmės keliams)
• Gaisriniai reikalavimai (atstumas iki hidranto ar vandens telkinio)
• Pakrančių apsaugos zonos (šalia vandens telkinių)

Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio. Pirkėjai patys sunkiai gali įsivertinti gaisrinius reikalavimus, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų. Labai svarbu tai žinoti, nes, pavyzdžiui, jei kaimynas pasistatė namą 3 metrai iki savo sklypo ribos, pirmasis gavo tokiam projektui statybos leidimą, jis išlaiko reikalavimus, nes šalia esantis sklypas šalia buvo dar tuščias. Tarkime, kad namas yra mūrinis, tai jo gaisrinės saugos klasė bus antra ir mums, kitame sklype norint statyti kitą pastatą, iki šito kaimyno namo reikėtų išlaikyti 8 metrus.

Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys.

Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių. Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 50 metrų statyba yra negalima. Yra atvejų, kai žmogus nusipirko sklypą labai gražioje vietoje, prie upės, mes įvertinome šlaitą, apsaugos juostą, apsaugos zoną dėl gatvės ir liko užstatymui tik apie 30 kv. m. Žmogus tikėjosi pasistatyti gyvenamąjį namą, bet to padaryti buvo neįmanoma. Tam, kad žmonės tokių klaidų išvengtų, būtų logiška prieš perkant sklypą įsivertinti ir pasišnekėti su ekspertais dar prieš perkant sklypą.

Taip pat, prieš perkant sklypą reikia atkreipto dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. Tai reikėtų pirmiausia pardavėjo klausti, ar iki sklypo ateina komunikacijos ir kur eina. Nes vėlgi, jos turi savo apsaugos zonas. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti.

Dar vienas niuansas dėl įvažiavimų į sklypą. Įsivaizduokime, kad turime sklypą, kuris, atrodo, kad galėtų turėti įvažiavimą iš dviejų pusių. Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, tau mes griežtai turime vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas.

Kokio dydžio sklypą pirkti geriausia?

Įsigiję sklypą, naujakuriai ima braižyti savo svajonių namo projektą. Tačiau, ne visada yra galimybė suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, nes jam tiesiog netinka įsigyto sklypo forma. Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais. Tai vėlgi, net jei sklypas yra didesnis, užstatymo tankumas jame gali būti mažesnis. Tai pirkėjams yra sunku išsiaiškinti, reikia gana daug pasidomėti prieš perkant sklypą.

Net jeigu sklype nėra apsaugos zonų, gali būti, kad vis tiek nepavyks pastatyti visko, ko žmogus nori. Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 a. sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai.

Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo. Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.

Patarimai, kaip nepadaryti klaidų:

• Pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis.
• Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų.
• Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.
• Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.

Kelio tiesimas į sklypą

Jeigu jus domina įvažiavimo į sklypą įrengimas, drąsiai rekomenduojame rinktis UAB „Gilmera”. Kelio tiesimas iki sodybos - sparčiai ir kokybiškai atliekamas darbas, kurį galime įgyvendinti būtent taip, kaip jūs norite. Jau apie dešimtmetį sėkmingai įgyvendiname projektus tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, todėl turime reikiamą techniką, komandą ir patirtį, kad galėtume nutiesti įvažiavimą.

Savo klientams siūlome ir dar didesnę naudą. Mes galime pasirūpinti ir visais administraciniais iššūkiais, kurie gali kilti projekto eigoje. Gauname suderinimo aktus, pasirūpiname visais reikalingais dokumentais, kurių reikalauja institucijos.

Taip pat paruošiame vietą darbui, padedame pagrindus.

Visų pirma reikėtų analizuoti teritorijų planavimo dokumentus ir išsiaiškinti, ar toks keitimas konkrečiame sklype būtų galimas. Jei galima pakeisti įvažiavimo vietą, tai statytojas (užsakovas) turėtų gauti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas (toliau - prisijungimo sąlygos). Atsižvelgdami į pirmiau nurodytą, jeigu norite prisijungti prie susisiekimo komunikacijų (įrengti įvažiavimą nuo kelio (gatvės) į žemės sklypą kitoje vietoje), turėtumėte kreiptis į to kelio (gatvės) valdytoją dėl prisijungimo sąlygų išdavimo.

Vykdant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus, nuovažos rengiamos esamų, legaliai įrengtų ir registruotų nuovažų vietose arba nežymiai koreguojant jų vietą, atsižvelgiant į matomumo ir saugumo užtikrinimo sąlygas. Kitais atvejais, jei nuovaža nėra numatyta naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose, prašymai įrengti nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelių į gyventojams priklausančius žemės sklypus tenkinami, kai tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintam Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ XI skyriaus II skirsnio reikalavimams.

tags: #ivaziavimas #i #sklypa #kategorija