Tarnybinių Gyvenamųjų Patalpų Statusas Lietuvoje

Tarnybiniai butai Lietuvoje - aktuali tema, liečianti įvairių sričių specialistus ir kelianti klausimus dėl jų skyrimo, privatizavimo ir poreikio.

Šiame straipsnyje aptarsime tarnybinių patalpų privatizavimo sąlygas, atsižvelgiant į įvairių institucijų požiūrį ir teisinį reglamentavimą.

Esama Situacija ir Skaičiai

Valstybės institucijos ir įstaigos šiuo metu valdo 2444 tarnybinius butus, nors jau prieš dvejus metus svarstyta, kad šių patalpų iš viso reikėtų atsisakyti.

Kaip BNS sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamente, iki pirmosios 2009 metų dienos specialistai buvo surinkę informaciją ne tik apie 1261 tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą turintį butą, bet ir dar apie 1183 šio statuso nebeturinčias, tačiau institucijų tebevaldomas patalpas.

"Iš praktikos išsiaiškinome, kad institucijos valdo ir tas patalpas, kurios neturi tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso - kurios anksčiau buvo išnuomotos kaip tarnybinės, bet kai nutrūko darbo santykiai ar žmogus išėjo į pensiją, tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutartis nebuvo nutraukta", - BNS aiškino departamente dirbantis Ramūnas Šveikauskas.

Anot jo, taip atsitiko todėl, kad prieš dvejus metus pagal tuomet galiojusį Civilinį kodeksą nebuvo reikalaujama nutraukti neterminuotų sutarčių. Būtent tokios sutartys buvo sudaromos su tarnybinių butų nuomininkais.

Anot ministerijos darbuotojo, pagal Vyriausybės nutarimą tarnybines patalpas valdančios institucijos pačios turėtų pateikti informaciją apie šias patalpas departamentui, tačiau šis procesas vyksta sunkiai, departamentas turi šių duomenų iš institucijų ir įstaigų reikalauti pats.

"Tokių (kurios pačios pateikia duomenis - BNS) yra labai nedaug, ir mes kreipiamės į įvairias institucijas, prašydami pateikti informaciją. Nežinau, ar tas skaičius teisingas - ar į visas institucijas esame prisibeldę", - kalbėjo jis.

Jo duomenimis, daugiausia tarnybinių butų turi pati Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos (495), krašto apsaugos sistemos įstaigos (345) bei vidaus reikalų sistema (161).

Kilus skandalui dėl Valstybės saugumo departamente privatizuotų tarnybinių butų, 2008 metais valstybės institucijoms rekomenduota atsisakyti tarnybinio būsto, bet uždrausta jį leisti privatizuoti gyventojams ne aukciono tvarka. Rekomenduota tarnybines gyvenamąsias patalpas perduoti savivaldybėms ir Valstybiniam turto fondui (VTF).

Tačiau, pasak R.Šveikausko, VTF "butų su gyventojais neima", tad dažniau jie perduodami savivaldybėms.

"Perdavimas vyksta abipusiu sutarimu - jei savivaldybė sutinka priimti, o institucija perduoti kartu su nuomininkais gyvenamąją patalpą, tokios patalpos perduodamos savivaldybei", - kalbėjo jis.

R.Šveikauskas negalėjo pasakyti, ar per pastaruosius metus buvo įsigyta naujų tarnybinių butų.

Kaip skelbta anksčiau, 2007 metų vasarą tarnybinių butų skaičius siekė pusantro tūkstančio. Tuomet tarnybinių butų daugiausia taip pat buvo aplinkos, krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose.

Tarnybinio būsto problema prieš dvejus metus susidomėta po to, kai tokį butą privatizuoti norėjo buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius. Jis ketino už mažesnę nei rinkos kainą įsigyti tarnybinį keturių kambarių butą, tačiau vėliau tokių ketinimų atsisakė.

Štai informacija apie tarnybinių butų skaičių skirtingose institucijose:

Teisiniai Aspektai ir Iniciatyvos

Seimas inicijavo galimybę privatizuoti tarnybines patalpas, papildydamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą.

Šis papildymas, nesuderintas su Vyriausybe, numato, kad valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis turtas yra perduodamas privatizuojant jį pagal įstatymus.

Kadangi Butų privatizavimo įstatymas nustojo galioti 2001 m. pradžioje, o šiuo metu gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymas, Vyriausybei siūloma jį papildyti leidimu privatizuoti tarnybines patalpas.

Tačiau, siekiant išvengti nepagrįstų reikalavimų nuomininkams, įstatymo projekte numatytas saugiklis. Pagrindinė patalpų pardavimo sąlyga turėtų būti tokia, jog "jei jas suteikusių institucijų sprendimais šios patalpos tampa nebereikalingomis pagal veiklos pobūdį".

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad būtina suteikti teisę Vyriausybei nustatyti atvejus, dėl kurių patalpos negali būti privatizuojamos. Tai padėtų išvengti nepageidautinų tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo padarinių, ypač jei jos yra švietimo, kultūros ir kituose visuomeninės paskirties objektuose.

Valstybės parama būstui įsigyti

Valstybės parama būstui įsigyti teikiama asmenims (šeimoms), nurodytiems Valstybės paramos būstui įsigyti įstatyme.

Ši parama priklauso nuo asmenų (šeimų) metinių pajamų ir turto prieš paramos suteikimo metus, kurie turi būti mažesni už Vyriausybės nustatytas ribas.

Kas laikoma šeima pagal įstatymą:

• Sutuoktiniai ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.
• Motina arba tėvas, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų (įvaikių).
• Jauna šeima Šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų.

Tarnybiniai Butai ir Valstybės Saugumo Departamentas (VSD)

Generalinė prokuratūra siekia, kad tarnybinius butus privatizavę Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojai atlygintų valstybei padarytą žalą. Prokurorai įtaria, kad saugumiečiai butus privatizavo mažesnėmis nei rinkos kainomis.

Gindamas viešąjį interesą generalinis prokuroras Algimantas Valantinas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Dėl privatizuotų tarnybinių butų ieškinių sulaukė trys VSD pareigūnai, tarp jų - ir buvusio direktoriaus Arvydo Pociaus pavaduotojas Alfonsas Balzaris. Jis praėjusių metų kovo 15-osios sutartimi yra privatizavęs 5 kambarių butą bei jam priklausančias papildomas patalpas. Iš saugumiečių prokurorai siekia prisiteisti po daugiau kaip 100 tūkst. litų.

Įtariama, kad turto vertinimo ataskaitas pateikusi bendrovė „Geomatas“ sumažino realią būsto vertę, todėl pareigūnams buvo sudarytos sąlygos butus įsigyti gerokai mažesne kaina.

Generalinė prokuratūra įsitikinusi, kad butus privatizavę VSD pareigūnai turėjo butus įsigyti už Registrų centro nustatytą rinkos kainą, todėl siekia, kad į valstybės biudžetą būtų grąžintas skirtumas tarp valstybei sumokėtos ir privatizavimo dieną Registrų centro užfiksuotos rinkos kainos.

Pirmasis generalinio prokuroro ieškinys Vilniaus apygardos teisme turėtų būti nagrinėjamas jau kovo viduryje.

DELFI primena, kad praėjusių metų pavasarį kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad tuometinis VSD vadovas A. Pocius savo įsakymu buvo leidęs sau privatizuoti beveik dvigubai mažesne nei rinkos kaina tarnybinį 4 kambarių butą sostinės Jeruzalės rajone.

VSD direktorius 2006-2007 metais savo įsakymu leido privatizuoti 39 tarnybinius butus, VSD žinioje palikti tik 6 neprivatizuojami tarnybiniai butai, neskaitant konspiracinių.

Aiškindamas tarnybinių butų privatizavimo aplinkybes, A. Pociaus pavaduotojas A. Balzaris yra sakęs, kad esą tarnybiniai butai tapo nereikalingi ir buvo leisti privatizuoti, nes VSD neišgalėjo jų kapitaliai remontuoti. Patiems nuomininkams atlikus butų remontus, VSD esą neišgalėjo sumokėti už remontus, todėl leista juos išsipirkti. Esą dar 1986 metais statyti 36 butai nuo pat pradžių buvo avarinės būklės.

Praėjusių metų liepą Seimo Audito komiteto raštą išnagrinėjusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad valstybei priklausančius ir patikėjimo teise valdomus butus išsipirkę juos nuomoję pareigūnai nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų normų reikalavimų. Išsipirkti butus nuomininkams pirmumo teise leido įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

Tarnybiniai Butai "Kauno Vandenys" Pavyzdyje

Kleboniškio miške apsupta tvorų stūkso Eigulių vandenvietė. Veikia ir vandens tyrimų laboratorija. Toje pačioje teritorijoje stovi du namai, kuriuose gyvena kauniečiai. Tai - bendrovės „Kauno vandenys“ tarnybiniai butai, kuriuose įsikūrę šios įmonės darbuotojai.

Nuo pašalinių akių apsaugota graži miško vieta kažkuo primena prabangias sostinės Turniškes. Tačiau „Kauno vandenų“ vadovas Linas Baltrėnas tikino, kad išskirtinėje vietoje gyveno ir planuoja gyventi ne įmonės vadovai, o paprasti darbuotojai.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas sakė, kad nei pati savivaldybė, nei kitos jos valdomos įmonės žinybinių butų jau neturi. Ar „Kauno vandenims“ tarnybinių butų iš tiesų reikia, taip pat abejojo.

Eigulių vandenvietė, kurioje įsikūrę "Kauno vandenų" darbuotojai

Važiuojant Jonavos gatve, vedančia ir per Kleboniškio mišką, prieš akis išnyra senomis sovietmetį menančiomis metalinėmis tvoromis aptverta nemaža teritorija. Prie vartų stovi akmuo, skelbiantis, kad čia, Jonavos gatvės 53 numeriu pažymėtoje vietoje, nuo 1929 metų veikia Eigulių vandenvietė. Greta kabančioje lentelėje skelbiama, kad tai sanitarinė zona ir eiti per ją pašaliniams - draudžiama. Tačiau paradoksas - sanitarinėje zonoje stovi du gyvenamieji namai. Jų kiemuose žydi gėlės, auga svogūnai ir kitokios daržovės. Gyventojai yra pasistatę ir šiltnamius, įsirengę pavėsines.

Greta miške nuo seno įrengta krepšinio aikštelė. Patekus į šią kurortine ramybe dvelkiančią gražią miško teritoriją, klausantis čiulbančių paukščių taip ir peršasi mintis, kad žmonės čia gyvena tarsi garsiosiose Vilniaus Turniškėse - apsaugoti nuo pašalinių akių ir miesto šurmulio.

Šviečiant saulei namo kieme lepinosi saule viena gyventojų. Ji sutiko šiek tiek praskleisti šios paslaptingos vietos uždangą, tačiau nenorėjo, kad būtų minima jos pavardė. Kiti tarnybinių butų gyventojai buvo nekalbūs. Moteris pasakojo, kad būtent iš Eigulių vandenvietės Kaunui pradėtas centralizuotai tiekti vanduo. 1938 metais įmonės darbuotojams buvo pastatytas vienas dviejų aukštų namas. Jo patalpų išdėstymas priminė bendrabučio kambarių sistemą. Gyventojai naudojosi bendrais tualetais. Greta buvusi vieno aukšto dyzelinė elektrinė taip pat netrukus buvo pritaikyta gyvenimui. Abiejuose pastatuose, dešimtyje butų, nuo seno ir gyvena „Kauno vandenų“ darbuotojai.

„Žinybinius butus „Kauno vandenys“ nuomodavo savo darbuotojams. Žmonės pamažu juos tvarkėsi, rengėsi tualetus, keitė pastatų langus, patys patalpas remontuodavosi. Pastaruoju metu dalyje būstų buvo įsikūrę jau ne „Kauno vandenų“ darbuotojai, bet jų vaikai ir anūkai.

Prieš keletą metų miesto savivaldybė susigriebė, kad „Kauno vandenų“ įmonės žinybiniai butai - paskutinis ir vienintelis toks tarnybinių būstų bastionas Kaune. Tačiau ką nors keisti iš esmės taip ir nesiryžo.

Kaunietė pasakojo, kad įmonėje nedirbantiems žmonėms buvo nurodyta iš žinybinių būstų išsikraustyti. „Tie, kas nesutiko, gavo teismo nurodymus tai padaryti. Šį pavasarį buvo skaudu žiūrėti, kaip vyresni žmonės, čia gyvenę didžiąją dalį savo amžiaus, kraustėsi, kaip jie išgyveno“, - pasakojo kaunietė. Dabar, pasak moters, pusė tarnybinių butų stovi tušti. Laukia naujų gyventojų.

Kauno „Turniškių“ gyventoja pasakojo, kad tie, kas gyvena „Kauno vandenų“ žinybiniuose butuose, su įmone yra pasirašę nuomos sutartis. „Sutartyse rašoma, kad gyventi šiuose būstuose galime tik tol, kol dirbame bendrovėje. Žmonės norėjo privatizuoti butus, kuriuose ilgus metus gyveno. Tačiau to padaryti neleido. Gaila“, - kalbėjo kaunietė.

Gyventoja atskleidė, kad už 61 kvadratinių metrų būstą per mėnesį moka 85 eurų nuomos mokestį.

Nekilnojamojo turto specialistė Miglė Kaminskaitė „Laikinajai sostinei“ teigė, kad už panašaus dydžio būsto nuomą tokiose prestižinėse vietose paprastai prašoma 300 - 400 eurų per mėnesį. 1 aro sklypo, jei iki jo atvestos visos komunikacijos, kaina - 8 - 13 tūkstančių eurų.

„Kauno vandenų“ generalinis direktorius L.Baltrėnas sakė, kad kai buvo statoma vandenvietė, jau tuomet buvo numatyta, kad šioje teritorijoje gyvens bendrovės darbuotojai. „Todėl tai istoriškai susiklostęs faktas. Namų priežiūros ir administravimo išlaidas sumoka patys nuomininkai. Savo žinioje turėdama šiuos butus įmonė nepatiria jokių nuostolių, bet ir nesiekia pasipelnyti“, - sakė įmonės vadovas.

Pasak „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus, parduoti vandenvietės teritorijoje esančius butus draudžia tokių zonų naudojimą reglamentuojantys įstatymai. Jos, kaip ir vandens tiekimas, turi būti valstybinių įstaigų žinioje.

L.Baltrėnas patikino, kad Eigulių vandenvietės teritorijoje žinybiniuose butuose gyvena tik įmonės darbuotojai. „Žinybiniai butai yra negriežto režimo zonoje. Statiniai stovi antrojoje vandentiekio apsaugos zonoje, kurioje įdiegtas centralizuotas nuotekų valymas. Todėl žmonės ten gyventi gali“, - sakė L.Baltrėnas.

Savivaldybės įmonės vadovas pranešė, kad tarnybiniuose butuose šiuo metu gyvena elektrikas, vandens apskaitos mazgų inžinierė, meistras, inspektorė ir operatorius. „Anksčiau butuose gyveno šaltkalviai, chloruotojas, elektrikas- montuotojas, operatoriai, vandenvietės viršininkas. Tai buvo darbuotojai, kurie ir prižiūrėdavo vandenvietę“, - sakė L.Baltrėnas.

Šiuo metu prašymus dėl laisvų butų yra pateikę projektų vadovas, apskaitininkė-sandėlininkė ir meistras. „Įmonei priklausantys butai skiriami pagal bendrovėje „Kauno vandenys“ patvirtintą tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, naudojimo ir apskaitos aprašą. Butai skiriami pagal prašymo pateikimo datą, šeiminę ir socialinę padėtį, darbuotojų charakteristiką. Nuomos mokestis peržiūrimas kasmet. Jo dydis priklauso nuo namo priežiūros išlaidų“, - teigė L.Baltrėnas.

Savivaldybės Požiūris

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas teigia, kad žinybinių butų pati savivaldybė neturi ir nemano, kad jų reikia. Jis mano, kad naudingiau tokiems žmonėms mokėti priedus, nei savivaldybei išlaikyti tarnybinius butus.

Pertvarkos gali paliesti ir „Kauno vandenų“ tarnybinius butus. Jie galbūt būtų reikalingi, jei į šią įmonę reikėtų pakviesti dirbti ypatingų specialistų.

Klaipėdos Savivaldybės Sprendimai

Miesto politikų valia lėmė, kad nuo šiol vadinamieji tarnybiniai butai bus skiriami tik Savivaldybės administracijos darbuotojams ir Savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovams.

Vadovaujantis anksčiau galiojusia tvarka, tarnybiniai butai būdavo skiriami policijos, muitinės pareigūnams, teisininkams, kariams, medikams bei mokslininkams. Tokiu būdu siekta uostamiestin privilioti kuo daugiau specialistų.

Tačiau dabar apsispręsta, kad į Klaipėdą dirbti atvykstančiais žmonėmis privalo pasirūpinti ne Savivaldybė, o patys jų darbdaviai, juo labiau kad tokia nuostata deklaruojama tiek LR civiliniame kodekse, tiek Vyriausybės patvirtintoje Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkoje.

Pasak Savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, net ir priėmus šį sprendimą tarnybinius butus jau gavę žmonės į gatvę nebus metami. Jie galės juos nuomotis tol, kol galios jų pasirašytoji darbo sutartis.

Taip pat galimi ir kiti šios problemos sprendimo būdai - tarnybinius butus perduoti toms įstaigoms, kurių darbuotojai juos nuomojasi, arba leisti nuomininkams butus privatizuoti rinkos kaina. 2005-2006 metais jau buvo privatizuota 17 tarnybinių butų.

Per tą patį laikotarpį užregistruota 10 atvejų, kai buvo kreiptasi į teismą dėl tarnybinių butų nuomininkų, kurių darbo sutartis su darbdaviu baigėsi, iškeldinimo.

Pasak D. Netikšienės, šiandien Savivaldybės žinioje yra 56 tarnybiniai butai. Iš jų tik keturi išnuomoti Savivaldybės darbuotojams. Šiuo metu užregistruota 14 pareiškimų tarnybiniams butui gauti. Aštuonis iš jų pateikė Savivaldybės administracijos bei jai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojai.

Teisiniai Aspektai ir Gyventojų Klausimai

Nagrinėjant konkrečią situaciją, kai tėvai ilgą laiką gyvena mokyklai priklausančiame bute, svarbu išsiaiškinti buto statusą ir nuomos sutarties sąlygas. Dažnai kyla klausimų dėl galimybės privatizuoti tokį būstą, ypač kai nuomininkas artėja prie pensinio amžiaus.

Svarbu atkreipti dėmesį į nuomos sutarties tekstą. Jeigu sutartis sudaryta su piliečiu, o ne su mokyklos darbuotoju, tai gali turėti įtakos sutarties nutraukimo sąlygoms. Taip pat reikėtų pasitikslinti, ar butas turi tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą.

Pagal Civilinio kodekso 6.618 straipsnį gyvenamosios patalpos tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą gauna tik valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu. Prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų galima priskirti tik patuštintas jiems nuosavybės (patikėjimo) teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.

Pasitikslinti buto teisinį statusą galite nekilnojamo turto registre pagal buto adresą. Jeigu paaiškėtų, kad minimas butas vis dėlto turėjo ir turi tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą, tačiau nuomos sutartis sudaryta dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, gali iškilti nuomos sutarties pakeitimo klausimas. Jis turėtų būti sprendžiamas šalių susitarimu, nesusitarus - teisminiu keliu.

Svarbiausi aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Buto statusas (tarnybinis ar ne)
• Nuomos sutarties sąlygos
• Institucijos, atsakingos už buto valdymą
• Galimybė privatizuoti būstą

tags: #vyriausybes #suteikiamas #tarnybiniu #gyvenamuju #patalpu #statusas