Aukštadvaris, įsikūręs šalia karališkojo vieškelio, kuris jungė Trakų ir Birštono pilis, tikrai vertas atskiro apsilankymo. Tai regionas, kuriame harmoningai dera istorija, kultūra ir gamtos grožis, siūlantis įvairias patirtis kiekvienam keliautojui.
Viena iš įdomiausių vietų šiame regione - Aukštaičių kaimas, vietinių vadinamas senuoju - Aukštadvario pavadinimu. Vaizdingoje vietoje Kupiškio rajone, netoli Palėvenės, įsikūręs dvarininkus ir savanorius menantis Aukštaičių kaimas, vietinių vadinamas senuoju - Aukštadvario pavadinimu. Jis mena dvarininkus ir savanorius.
Elisonų Šeimos Sodybos Istorija
Prieš 20 metų ją įsigijo viena kupiškėnų šeima, tačiau ji nepastatė užtvaro ant kelio, kaip tai padarė nemažai miestiečių, nusipirkusių vienkiemius poilsiui kaime. Viena kupiškėnų šeima prieš 20 metų čia įsigijo šviesuolių Elisonų šeimai priklausiusią sodybą ir aptiko neįtikėtiną dalyką. Dabartiniai Elisonų namo savininkai neprieštaravo, kad po jų valdas pasisukiotų ir Panevėžio krašto žurnalistai su fotoaparatu bei filmavimo kamera. Tik atsiprašė už nepakankamai kruopščiai prižiūrimą aplinką ir statinius. Šeimoje užaugo keturi vaikai.
Įsukus į Elisonų šeimai priklausiusią valdą, iš karto pajunti atsidūręs ypatingoje vietoje. Didelis dviejų aukštų namas, kokių eiliniai kaimo žmonės anuomet sau nestatė, šalia - mažesnis, akivaizdžiai dar senesnis namas, panašesnis į lietuvišką trobą. Tolėliau - klėtis, molinis tvartas, ūkiniai pastatai. „Atrodo, kad ore tvyro ramybė.
Moterys į Elisonų sodybą yra atlydėjusi ne vieną vaikų ekskursiją, suaugusiųjų grupes. Tačiau šio apsilankymo metu ir jos pačios laukė netikėtumas. Anksčiau ji viename iš gyvenamojo namo langų niekada nebuvo pastebėjusi stikle šviečiančios Trispalvės.
Jurgio Elisono tėvas Karolis Elisonas į Lietuvą atsikėlė iš gimtinės Latvijos. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Aukštadvario dvare jis dirbo ūkvedžiu. Pasakojama, kad K.Elisono tėvas buvo švedų karys. Karolis ir Elžbieta Aukštadvaryje susilaukė penkių vaikų - dviejų dukrų ir trijų sūnų. J.Elisono sesuo Alisa užaugusi tapo gydytoja. Jauniausias brolis Vytautas buvo veterinarijos gydytojas, mokslininkas. Vidurinysis Vilhelmas, visų vadinamas Viliumi, buvo savanoris, nepriklausomos Lietuvos karininkas, majoras.
Būtent Jadvygai mirus 1997-aisiais sodyba liko tuščia. Ją paveldėję giminaičiai nutarė parduoti. „Jau tada ji buvo apleista. Palopėm ūkinių pastatų stogus, šiek kiek patvarkėm gyvenamąjį namą. Paklausta, ar sodyboje išliko autentiškų, garsiajai šeimai priklausiusių daiktų, atsakė, kad rado dvi sofas, komodą, išskleidžiamą stalą, bet šiuos baldus išsivežė paveldėtojai.
Jis buvo pašarvotas savo namuose, aprengtas nepriklausomos Lietuvos karininko uniforma, prie karsto buvo sudėti medaliai. Amžinojo poilsio vyras atgulė Palėvenės kapinėse, šalia kūdikystėje mirusios savo sesers Leonoros. A.Ramanauskienė pasakojo, kad nėra žinių, kur palaidotas šeimos galva K.Elisonas.
Aukštadvario Miestelis: Istorinė Apžvalga
Akmenimis grįstoje miestelio turgaus aikštėje visais laikais virė gyvenimas - vyko turgūs, įvairūs susibūrimai, šventės. 1569 metais, išrūpinus Aukštadvario miestelio teises, ypač suklestėjo prekyba ir amatai. Aikštės viduryje išlikęs senas šulinys, iš kurio miestelėnai semdavo vandenį. Aukštadvaris įsikūręs prie "Karališkojo" vieškelio tarp Vilniaus ir Birštono pilių, turėjęs strateginės reikšmės kovose su įsibrovėliais, kryžiuočiais. Miestelio turgaus aikštė iš visų pusių apstatyta XX a. gyvenamaisiais pastatais, jos plotas - 0,5 ha., kvadrato formos.
Kelionę galima pradėti kad ir nuo akmenimis grįstos senosios turgaus aikštės, kuri iš visų pusių apstatyta šimtmečius skaičiuojančiais pastatais. Vertėtų apžiūrėti neogotikos stiliaus Aukštadvario Kristaus atsimainymo bažnyčią, taip pat klasicistinį Aukštadvario dvarą su parku. Įdomu ir tai, kad 1512 m. Aukštadvaris buvo įtrauktas į Lietuvos Metriką, liudijančią jo tuometinę svarbą Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Iš miestelio pasukus Onuškio kryptimi, tarp Verknės upės ir Pilaitės ežero, galima pasigėrėti Pilaitės piliakalniu. Čia žmonių buvo gyventa jau II-I amžiuose prieš mūsų erą.
Aukštadvario Regioninio Parko Turtas
Aukštadvario regioniniame parke yra daugiau nei 100 kultūros paveldo objektų, o lankytinus objektus būtų galima įtraukti į žygiams gamtoje tinkamų vietų TOP penketuką. Į 100 labiausiai saugomų Europos gamtos paminklų įtraukta Velnio duobė, aplink kurią nutiestas Paslapčių takas su apžvalgos aikštelėmis, mažoji Velnio duobės sesė - Strėvos įgriuva su pažintiniu taku, Spindžiaus miškas - tai natūrali aplinka ir gamtos erdvės, kurios tiesiog kviečia susipažinti su ledynmečio paliktais ženklais, termokarstiniais reiškiniais, augalų ir gyvūnų įvairove.
Lankytinos vietos Aukštadvaryje ir Trakuose:
- Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia
- Aukštadvario dvaras su parku
- Pilaitės piliakalnis
- Velnio duobė
- Strėvos įgriuva
- Spindžiaus miškas
Jei esate vasaros renginių gerbėjas, mėgstate akis paganyti po gražiausius Lietuvos kraštovaizdžius ar pajusti ežeringojo krašto unikalumą, verta atlikti namų darbus ir kruopščiai sudėlioti išvykų į Trakų apylinkes maršrutus bent keliems vasaros savaitgaliams.
Trakai - vienas tų regionų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo gerai pažįstami, bet, vos pasukus iš pagrindinio turistinio tako, atsiveria netikėti atradimai.
Žygių mėgėjams, norintiems praplėsti pažinimo horizontus, vertėtų rinktis Trakų istorinio nacionalinio parko interaktyvius maršrutus ir nusiteikti pirmai pažinčiai su kitokiu parko kraštovaizdžiu - gamtiškai natūraliu ir kaimišku. GPS principu veikiantys trys maršrutai - palei Akmenos ežerą, Bražuolės upelį ir Kudrionių draustinį - leidžia savarankiškai keliauti ir atrasti apylinkių vertybes. Norintiems giliau pažinti šio krašto gamtą, istoriją ar kultūros paveldą, parko teritorijoje siūlomos ir teminės pažintinės ekskursijos su gidais.
O istorijos mylėtojams verta leistis į kelionę po kiek mažiau žinomus, tačiau ne mažiau reikšmingus Trakų istorinio nacionalinio parko kampelius: Senuosius Trakus, buvusią Lietuvos-Lenkijos demarkacinę liniją, Sentikių kaimą ar Daniliškių piliakalnį. Šios vietos - tarsi atviri istorijos puslapiai.
Vieta, kurią būtina apsilankyti dvarų sodų ir kultūros mėgėjams - Užutrakio dvaro sodyba. Į ją derėtų pažvelgti kaip į meno kūrinį grafų Tiškevičių ir garsaus kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė akimis: pasigrožėti unikaliais parko ir architektūrinių sprendimų deriniais bei ypatingais vandens atspindžiais. Čia tikras džiaugsmas ir rožių mylėtojams.
Pasivaikščiojimas parke - tarsi kelionė į praeitį, o edukacijos apie senovines Užutrakio parko rožes, nukeliančios į laikus, kai dvaruose klestėjo sodininkystės menas, praturtina žiniomis apie grafienės Jadvygos meilę gėlėms. Jaunimas taip pat čia turi ką veikti - pabėgimo kambarius ir galvosūkius mėgstantiems teks ne tik pasukti galvą, bet ir pamiklinti kojas ieškant grafo Juozapo Tiškevičiaus paslėpto šeimos sidabro lobio. Tai puiki praktinė naudojimosi žemėlapiu, loginio mąstymo bei pastabumo lavinimo patirtis.
Muzikos gerbėjus traukia tarptautinis festivalis „Užutrakio vakarai“, kuris profesionalios muzikos garsais papildo seno dvaro sodybos romantiką. Tad veiklų Užutrakyje atras kiekvienas.
Ieškantiems sakralumo ir istorinės gilumos puikus kelionės tikslas - Pusiasalio pilis, mažiau žinoma nei garsioji Salos pilis, tačiau lygiai tiek pat svarbi. Abi pilys, statytos XIV a. viduryje - XV a. pradžioje, yra reikšmingi Lietuvos gynybinės architektūros ir istorijos paminklai. Pusiasalio pilies teritorijoje, buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje, įrengta sakralinio meno ekspozicija. Čia galima apžiūrėti liturginius indus, drabužius, altoriaus reikmenis, religinio siužeto dailės kūrinius.
Restauruotoje koplyčioje jau seniai nebeaukojamos Šv. Mišios, tačiau čia tebeplevena pamaldumo dvasia. Dėl savo ypatingos atmosferos ir istorinės vertės ši erdvė kartais tampa ir išskirtinių kultūrinių ar bendruomeninių renginių vieta.
tags: #jadvygos #sodyba #aukstadvaris