Lietuva, kaip ir kitos Vidurio Rytų Europos valstybės, susiduria su dideliais emigracijos mastais. Statistika rodo, kad Lietuva pagal emigraciją pirmauja visoje Europos Sąjungoje, ir iš arti milijono emigravusių lietuvių, beveik trys ketvirtadaliai yra 15-44 m. amžiaus. Tai reiškia, kad didelė dalis iš Lietuvos išvykusių žmonių yra darbingo amžiaus piliečiai, kurie ieško geresnio gyvenimo, geresnių finansinių galimybių ir sąlygų užsidirbti, nes mūsų šalis jiems to suteikti negali.
Pagrindinės emigracijos priežastys
Paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų apsisprendimą išvykti iš šalies lemia priežasčių kompleksas. Ekonominės priežastys - tik viena iš sudėtingo komplekso dedamųjų. Tačiau, nors šalies ekonominė gerovė neprilygsta ES vidurkiui ir pajamų nelygybė išlieka didelė, vien ekonominiais rodikliais migracijos paaiškinti negalima, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas dr. Dainius Genys.
„Įprastai pagrindinėmis migracijos priežastimis yra laikomi ekonominiai aspektai. Tačiau, tuo pačiu metu, beveik intuityviai jaučiama, kad vien jais daugelio išvykstančiųjų pasirinkimo paaiškinti neužtenka - reikia žiūrėti, kas slypi tarp eilučių“, - sako D. Genys.
Dar prezidentinės kampanijos metu teko bendrauti su Londone, Lidse, Čikagoje ir Vašingtone gyvenančiomis lietuvių bendruomenėmis, tai pagrindines priežastis, lėmusias jų emigraciją, patys žmonės įvardijo. Pirmiausia - sunki materialinė padėtis, maži arba neadekvatūs atlyginimai bei negalėjimas įsigyti nuosavo būsto.
Jaunimas dalijasi savo emigracijos priežastimis
Pagrindinės priežastys:
- Ekonominės priežastys: Maži atlyginimai, sunki materialinė padėtis, negalėjimas įsigyti nuosavo būsto.
- Socialinės priežastys: Nepasitenkinimas teisingumu, sveikatos apsaugos kokybe, švietimo problemos.
- Asmeninės priežastys: Saviraiškos galimybių trūkumas, noras išbandyti save, šeimos susijungimas.
Tyrimo metu buvo apklausta 1,5 tūkst. Lietuvos emigrantų, kurie gyvena trijuose Europos regionuose - Skandinavijoje, D. Britanijoje ir P. Europoje. Apklaustųjų buvo prašoma nurodyti tris svarbiausias išvykimo priežastis. Pagal populiariausius atsakymus išryškėjo trys pagrindinės emigrantų grupės: siekiantys užsidirbti (56 proc.). Šioms trims grupėms priklaususių respondentų atsakymai ir buvo išnagrinėti tyrime.
„Pirmoji grupė yra ekonominiai migrantai - kai vykstama su tikslu užsidirbti. Antroji - išvykimas dėl saviraiškos, žmonės, kuriems svarbu realizuoti save. Tuo tarpu trečioji yra protesto grupė - išvykstantys ne todėl, kad nori, o todėl, kad reikia: dėl nepasitenkinimo valdžia, santykio su darbdaviais ar valstybe, žemų atlyginimų ir t. t.“, - teigia D. Genys.
Natūralu, kad šeima taip pat išlieka vienu pagrindinių emigracijos motyvų. Pas užsienyje gyvenančius giminaičius arba kartu su kitais šeimos nariais emigravo 25,9 proc. apklaustųjų, dar 13,5 proc.
„Dažniau pasitaikė, kad išvyksta vienas žmogus, dažniausiai vyras, o paskui atvažiuoja šeima. Pastebėjome, kad po emigracijos keičiasi šeiminė padėtis: jei prieš išvykstant susituokę buvo arba gyvenimo partnerį turėjo 35,7 proc. apklaustųjų, tai po išvykimo jų dalis ūgteli iki 65,7 proc. Iškėlėme hipotezę, kad šeimas kurti skatina pagerėjusi materialinė padėtis“, - paaiškina D. Genys.
Net apie 7 proc. išvykusiųjų sakė, kad galėjo sau viską leisti. Per 13 proc. Kaip nusprendę išvykti jautėsi gyvendami Lietuvoje? Per trečdalis jautėsi nelaimingi Lietuvoje, net per 56 proc. Paaiškėjo, kad prasta sociopsichologinė jausena labai susijusi su darbo santykiais.
Emigrantų tipui „išbandyti save“ labiau priskiriamos moterys nei vyrai, jaunesni respondentai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu, pagal veiklos sritį kvalifikuoti darbuotojai, turintys stiprų saviraiškos tikslą. Jų išvykimą dažnai lėmė įdomesnio darbo paieškos. Gausiausias tipas - ekonominiai migrantai, kurį sudaro net 56,7 proc. visų emigrantų. Įdomu tai, kad jie išvykę nesiliauja domėtis, kas vyksta jų gimtojoje vietoje, remiasi lietuviškomis žiniasklaidos priemonėmis, tačiau nepasižymi solidarumu Lietuvai.
Tyrėjams viena įdomiausių grupių - per 20 proc. siekiančiųjų pabėgti nuo lietuviško valdymo. Šioje grupėje daugiau vyrų, bet yra ir moterų, brandūs ir vyresnio amžiaus žmonės, bet yra ir jaunų. Tai kvalifikuoti darbininkai, aukščiausio bei vidutinio lygio darbuotojai, kurie jaučia stiprią opoziciją Lietuvai, jiems labiausiai užkliūva valstybės administravimo ir ekonominiai aspektai. 20-29 metų amžiaus, prieš išvykdami nedirbo metus ir ilgiau, niekada negyveno santuokoje, nori studijuoti užsienyje, daugiau vyrai.
Būsto įsigijimo problema
Sakote, kad įsigyti nuosavą būstą jaunoms šeimos yra beveik neįmanoma, kodėl? Lietuvoje yra susiformavusi bankų oligopolinė sistema - valstybėje veikia tik keli bankai, todėl jiems didelės konkurencijos tarpusavyje nėra. Dėl to matome, kad paskolų sąlygos, nesvarbu, ar tai žmonėms, ar verslui, Lietuvoje yra ženkliai prastesnės negu kitose šalyse.
Šioje vietoje Valstybinio banko funkcija būtų užtikrinti, kad jauni žmonės, kurie yra įsipareigoję gyventi ir savo ateitį kurti Lietuvoje, turėtų galimybę pasiimti beprocentines paskolas, nuosavam būstui įsigyti.
Be abejo, sprendimui neišvykti iš Lietuvos pasitarnautų lengvatinės būsto nuomos sąlygos.
Didžioji dauguma (67,8 proc.) apklaustųjų taip pat nurodė, jog emigracijoje pagerėjo būsto prieinamumas.
Valstybės vaidmuo ir galimi sprendimai
Pagrindinė priežastis, kodėl emigracija išliko, yra ta, kad nei viena valdžia mūsų šalyje nesiėmė jokių priemonių, sprendžiant šią problemą. Su emigrantais nėra palaikomas tinkamas ryšys, jie nesijaučia, kad yra reikalingi mūsų valstybei. Tad emigrantams turime teikti informaciją apie socialines garantijas, darbo vietas, kitas galimybes mūsų šalyje.
Visas socialinis paketas vienu paspaudimu kompiuterio ekrane turėtų būti prieinamas viso pasaulio lietuviams. Šiai dienai tai yra bandoma daryti, kurti, tačiau pakankamai gerai veikiančios platformos, prie kurios prisijungęs žmogus galėtų rasti visą jį dominančią ir reikalingą informaciją, tikrai vis dar nėra.
Valstybė turi būti suinteresuota, kad jaunos šeimos kurtųsi ir liktų Lietuvoje, augintų vaikus, nes bet kokiu atveju senėjanti valstybė tikrai nėra ta perspektyva, kuri leistų tikėtis, kad Lietuva bus gyvybinga ir sėkminga valstybė.
Kadangi situacija yra tokia, manau, kad tokiomis sąlygomis būtina svarstyti apie Valstybinio banko įkūrimą, apie ką kalba ir partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich. Mes turime galvoti, kaip valstybė galėtų sutelkti lėšas ir tokiu būdu padėti žmonėms ir lietuviškam verslui. Tai ne tik neskatina verslo plėtros, bet ir mažina tų pačių jaunų žmonių galimybes įsigyti būstą, nes palūkanos, imant paskolas paprastiems žmonėms, tikrai didžiulės.
Manau, kad tai būtų pati sėkmingiausia ir geriausiai atsiperkanti investicija, kokią valstybė į savo piliečius gali padaryti.
Jei rinkėjų valia įgysime pakankamus įgaliojimus Seime ir Vyriausybėje, esame pasiruošę per įstatymus kurti investicijų paketą, kuris leistų regionuose ir visoje Lietuvoje paskatinti vietinį verslą, pritraukti investuotojus iš užsienio bei jauniems žmonės suteikti galimybes kurti ir plėtoti savo verslą.
Tokiu būdu pradėtų kurtis gerai apmokamos darbo vietos lengvosios pramonės, maisto, aukštųjų technologijų srityse, kuriose sukurti produktai ir uždirbti pinigai liktų Lietuvoje bei papildytų valstybės biudžetą.
Mūsų vizija - Lietuva pagal investicinį patrauklumą būtų viena iš lyderių pasaulyje. Lietuva yra nedidelė valstybė - todėl gali būti labai greita ir lanksti priimdama sprendimus. Esame geografiškai labai geroje vietoje, turime prieigą prie Baltijos jūros, kuri apjungia į vieną ekonominę erdvę kartu su mumis ir konkurencingiausias pasaulio šalis. Tad neabejoju, kad logistikos prasme, žmonių išsilavinimu ir darbštumu esame tam pasiruošę.
Įgyvendinus Darbo partijos programą, sukūrus investicinę aplinką, kiek emigrantų turėtų realią galimybę sugrįžti į Lietuvą. Apie kokius skaičius mes kalbame? Drąsiai galime kalbėti apie tuos skaičius, kuriuos pateikia mūsų pirmininkas, pristatinėdamas Darbo partijos programą Lietuvoje. Lengvosios, maisto pramonės ir aukštųjų technologijų sektoriuose galėtų būti sukurta apie 120 tūkst. darbo vietų, o jas aptarnaujančiuose sektoriuose, tame pačiame turizme, restoranų, viešbučių sektoriuose, dar apie 60 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų.
Manau, kad nuo 120 iki 180 tūkstančių jaunų žmonių galėtų grįžti į Lietuvą ir dirbti, kurti, gyventi geromis sąlygomis.
Svarbiausi aspektai, kuriuos reikia gerinti Lietuvoje (emigrantų nuomone):
- Pagarba žmogui
- Socialinis teisingumas
- Mažesnis streso lygis darbe
- Geresnės karjeros galimybės
- Nuopelnų įvertinimas
Remiantis apklausos rezultatais, žmonės, kurių Lietuva netenka dėl emigracijos, yra šeimyniški (net 77,6 procentams svarbi šeima), darbštūs, aktyviai ieškantys išeities, adaptyvūs (50,1 proc.), komunikabilūs (37 proc.), pasitikintys ir bendradarbiaujantys (42,3 proc.) bei orientuoti į Lietuvą, lietuvybę. Net 73 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbu emigracijoje išlaikyti lietuviškumą. 47,3 proc.
Ženklūs skirtumai atsiskleidė išnagrinėjus įvairių socialinių bei darbo sąlygų vertinimą Lietuvoje ir emigracijoje. Pagarbą darbuotojui emigracijos sąlygomis teigiamai įvertino 89,3 proc. apklaustųjų, o Lietuvoje - vos 36 proc. Streso lygį darbe emigracijoje teigiamai įvertino 69,3 proc., tuo tarpu gimtinėje - tik 25,5 proc., karjeros galimybes - atitinkamai 74,8 proc. ir 19,1 proc., nuopelnų įvertinimą - 80,6 proc.
Emigrantai geriau nei Lietuvoje vertino savo pasirinktoje šalyje teikiamas sąlygas sveikatos apsaugos (51,9 proc.
„Visos grupės išreiškė savotišką nusivylimą socialiniu teisingumu Lietuvoje. Vertėtų ne tik efektyviau kovoti su korupcija, bet ir aiškiau komunikuoti apie pasiekimus šioje srityje - tai svarbu, nes socialinio teisingumo jausmas gali mobilizuoti, sutelkti visuomenę“, - tikina D. Genys.
Migracijos priežasčių tyrimą kartu su kitais mokslininkais atlikęs sociologas reziumuoja, jog emigrantų ryšius su Tėvyne galima palaikyti ne tik per šeimą ar draugus, bet ir platesnes socialines struktūras.
Kad „Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 m. Strategijos priemonių plano rengėjai pripažįsta, kad Lietuvos, ypač regionų, švietimo įstaigose labai trūksta specialistų, padedančių grįžusiam užsienio lietuvių vaikui integruotis ir gebančių bendrauti užsienio kalba.
„Siekiant sėkmingesnės į Lietuvą atvykusių vaikų integracijos mokyklose, bus teikiama būtina ir mokinio individualius poreikius atitinkanti pagalba. Ji apims parengiamąją veiklą prieš vaikui atvykstant (jei įmanoma), poreikių nustatymą, ugdymo ir mokymosi pagalbos organizavimą atvykusiam vaikui, bendradarbiaujant su jo tėvais ir vietos bendruomene.
Savo idėjas piliečiai galėjo pateikti balandžio-gegužės mėnesiais, viešojoje konsultacijoje užpildydami anketą E.pilietis portale.
Mokslininkai klausė žmonių, kokie labiausiai taisytini dalykai Lietuvoje. Tyrimo metu įvardytos dažniausios priežastys, dėl kurių jaunuoliai išvyktų iš savo gimtojo miesto gyventi kitur. Kaip pabrėžė tyrimą pristačiusi L. Bačinskienė, miestui, kaip magnetui traukiančiam jaunimą, būtina klestinčio verslo struktūra.
Vidinės migracijos paskata - stiprinti esamą verslą, pritraukti naują ir „apgyvendinti“ laikinas iniciatyvas. „Kuo didesnis indėlis į šiuos kriterijus, tuo geresnės sutarties sąlygos ir trukmė verslui yra pasiūloma“, - pridūrė Politikos tyrimų ir analizės instituto tyrėja L. Statistikos duomenys rodo, kad migruoja 14-29 metų jaunimas.
Paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų apsisprendimą išvykti iš šalies lemia priežasčių kompleksas. Ekonominės priežastys - tik viena iš sudėtingo komplekso dedamųjų. Kaip teigia siūlymo autoriai, užsienio lietuvių vaikai dažnai vasaras leidžia Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad tik trečdalis apklaustų emigrantų galėjo sau leisti neblogai gyventi Lietuvoje. Net apie 7 proc. išvykusiųjų sakė, kad galėjo sau viską leisti. Per 13 proc. Kaip nusprendę išvykti jautėsi gyvendami Lietuvoje? Per trečdalis jautėsi nelaimingi Lietuvoje, net per 56 proc. Paaiškėjo, kad prasta sociopsichologinė jausena labai susijusi su darbo santykiais.
Emigrantų tipui „išbandyti save“ labiau priskiriamos moterys nei vyrai, jaunesni respondentai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu, pagal veiklos sritį kvalifikuoti darbuotojai, turintys stiprų saviraiškos tikslą. Jų išvykimą dažnai lėmė įdomesnio darbo paieškos. Gausiausias tipas - ekonominiai migrantai, kurį sudaro net 56,7 proc. visų emigrantų. Įdomu tai, kad jie išvykę nesiliauja domėtis, kas vyksta jų gimtojoje vietoje, remiasi lietuviškomis žiniasklaidos priemonėmis, tačiau nepasižymi solidarumu Lietuvai.
Tyrėjams viena įdomiausių grupių - per 20 proc. siekiančiųjų pabėgti nuo lietuviško valdymo. Šioje grupėje daugiau vyrų, bet yra ir moterų, brandūs ir vyresnio amžiaus žmonės, bet yra ir jaunų. Tai kvalifikuoti darbininkai, aukščiausio bei vidutinio lygio darbuotojai, kurie jaučia stiprią opoziciją Lietuvai, jiems labiausiai užkliūva valstybės administravimo ir ekonominiai aspektai. 20-29 metų amžiaus, prieš išvykdami nedirbo metus ir ilgiau, niekada negyveno santuokoje, nori studijuoti užsienyje, daugiau vyrai. Tyrimo metu įvardytos dažniausios priežastys, dėl kurių jaunuoliai išvyktų iš savo gimtojo miesto gyventi kitur. Kaip pabrėžė tyrimą pristačiusi L. Bačinskienė, miestui, kaip magnetui traukiančiam jaunimą, būtina klestinčio verslo struktūra.
Be abejo, sprendimui neišvykti iš Lietuvos pasitarnautų lengvatinės būsto nuomos sąlygos. Vidinės migracijos paskata - stiprinti esamą verslą, pritraukti naują ir „apgyvendinti“ laikinas iniciatyvas. „Kuo didesnis indėlis į šiuos kriterijus, tuo geresnės sutarties sąlygos ir trukmė verslui yra pasiūloma“, - pridūrė Politikos tyrimų ir analizės instituto tyrėja L. Statistikos duomenys rodo, kad migruoja 14-29 metų jaunimas.
tags: #jaunu #seimu #emigracijos #priezastys #bustas