Iš tiesų etninės kultūros reikšmę sunku pervertinti: ji tautos būties, išlikimo ir stiprybės esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Todėl taip svarbu rūpintis gyvąja etninės kultūros tradicija.
Lietuvių tautiniai kostiumai - etninės kultūros dalis.
Etninės Kultūros Esmė
Etninės kultūros samprata
Etninė kultūra - tai visos tautos per šimtmečius sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą, savimonę ir etnografinių regionų savitumą.
Etninė kultūra yra visos tautos (etnoso) socialinis sluoksnis istorijos eigoje sukurta, istorine savimone paremta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atsinaujinanti materialinės ir dvasinės veiklos vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą ir atverianti galimybę kūrybiškai dalyvauti pasaulio tautų bendrijoje.
Šiame apibrėžime ypatingai akcentuojamas etninės kultūros ryšys su tautinio tapatumo formavimu ir palaikymu.
Ne vienas etninės kultūros tyrinėtojas pabrėžia svarbų etninės kultūros bei tautinio tapatumo vaidmenį asmenybės formavimosi procese.
Šiandien ši tema vis dar nepraranda aktualumo.
Lietuvių etninės kultūros raidos savitumai XIX - XX a.
XIX amžiaus pabaigoje - XX pradžioje Tilžėje veikė Lietuvių literatūros draugija. Ją sudarė žymūs vokiečių ir rusų kalbininkai, lietuvių kultūros veikėjai, kurie tuo metu, kai lietuvybei buvo iškilęs didžiausias pavojus, jie sau tikslą išsaugoti ateities kartoms lietuvių kalbą, etnografiją, tautosaką kaip savotiškus muziejinius eksponatus, kad vėliau juos būtų galima parodyti pasauliui.
Etninės kultūros reikšmė ugdymui
Etninės kultūros stovykla - puiki galimybė jaunimui susipažinti su tradicijomis.
Profesoriai Ričardas Kazlauskas ir Libertas Klimka... Tai žmonės, kurie visada su virpančiu jauduliu kalba apie labiausiai jiems rūpimus klausimus.
Etninė kultūra yra ypatingai svarbus ugdymo tikslas. Etnokultūra negali būti suvaidinta, ją būtina išgyventi, susitapatinant su ja kaip neatskiriama savitumo raiška.
Liaudies daina yra koncentruota tautinės pasaulėjautos raiška, kuri apima visą etninę būtį, vertybių sistemą bei tarpusavio santykius.
S. Jareckaitės (2006) teigimu, Lietuvoje sukurtos gilios liaudies muzikavimo tradicijos, kuriomis buvo paremta lietuvių etninės muzikos pedagogikos raida. Jos turėjo įtakos muzikinio ugdymo Lietuvos mokykloje plėtotei ir išliko aktualios iki šiol.
Tenka pripažinti, jog muzikinis ugdymas etninės kultūros pagrindu yra mažai tyrinėta sritis ir reikalauja didesnio pedagogikos mokslininkų dėmesio.
Etninės kultūros ugdymą reglamentuojantys įstatymai
Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme (1999) teigiama, jog etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Jos gyvajai tradicijai gresia akivaizdus sunykimo pavojus.
Įstatyme teigiama, kad tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brandumą, dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą.
Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos (2006) situacijos analizėje teigiama, kad mokiniams sunkoka suvokti savo tautos istorijos, kultūros savitumą, lietuviškosios kultūrinės ir pilietinės tapatybės puoselėjimo būtinybę.
Lietuvos kultūros politikos nuostatose (2001) nurodoma, jog būdama atvira pasauliui, valstybė kartu prisiima atsakomybę už šalies gyventojų puoselėjamas kultūros vertybes ir tradicijas apsaugą. Globalizacijos, integracijos į Europos Sąjungą procesai, stiprėjantis didžiųjų pasaulio valstybių kultūros ir kalbos spaudimas sąlygoja atitinkamus kultūros tapatumo išsaugojimo ir puoselėjimo tikslus ir uždavinius.
Etninė Kultūra Kelmės Rajone: Jos Ugdymo Ypatumai Kultūros Ir Švietimo Įstaigose
Etninės kultūros ir jos puoselėjimo Kelmės rajone apžvalga
Neseniai savo tarybos lėšomis išleidome kelias knygeles apie Vakarų Aukštaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos tradicinę kaimo architektūrą. Žmonės jas graibstyte graibsto, priekaištauja, kad tik 500 egzempliorių tiražu išleidome. Vadinasi, jiems norisi išsiskirti iš kitų, vadinasi, jiems reikalinga tokia globa.
Šiuo metu etninei kultūrai irgi nėra palankus laikotarpis. Atgavę nepriklausomybę žmonės ėmė skubėti praturtėti. ėmė vyrauti prekyba, o ne gamyba. Tai greitesnis variantas prakusti. Bet kai nėra gamybos, beveik nėra ir vidurinės klasės. O etninė kultūra, kaip ir apskritai kultūra, yra būtent šios klasės „prekė“. Daugumai turtingųjų jos jau nereikia, o daugumai vargšų dar nereikia. Bet, aš manau, tauta ir valstybė ateis į protą, ir tuomet tai, ką mes GLOBOJAME, vėl taps paklausu. Pasižiūrėkite į kaimo turizmui skirtas sodybas. Kas jose lietuviško, išskirtinio? Beveik nieko.
Etninės kultūros ugdymas Kelmės rajono mokyklose, patirtis ir problemos
Tyrimo metu nustatyta, jog mokyklose retokai vyksta liaudies muzikos koncertai, vakaronės, o mokiniai mieliau renkasi populiariosios muzikos koncertus. Ugdytiniai nerodo iniciatyvos rengiant liaudiškas šventes mokykloje, nors yra skatinami tai daryti.
Šiandien apklausa parodė, jog administracija skiria mažokai dėmesio etninei kultūrai. To priežastis galėtų būti tai, jog Muzikos mokyklos programiniuose reikalavimuose (1999) apie etninės kultūros puoselėjimą ugdymo procese užsimenama tik fragmentiškai.
O didžioji dalis mokytojų yra apskritai menkai susipažinę su mokyklos nuostatais.
Mokytojai nėra taip suinteresuoti puoselėti tautinę kultūrą. Didesnė dalis pedagogų etninės kultūros nelaiko prioritetine sritimi, tam įtakos gali turėti šią Vakarų plėstanti pseudokultūra, kuri po truputį užgožia mūsų tautinį paveldą bei etninę kultūrą.
2012 m. Švietimo ir Mokslo Ministerijos Patvirtintos Etninės Kultūros Bendrosios Programos Diegimas Mokyklose
Naujosios programos esmė ir jos svarbiausios idėjos
1991 m. ir 2002 m. vykdyti tyrimai (Etninės kultūros raiškos ir sklaidos tyrimas/ moksleivių poreikis etninei kultūrai) rezultatai parodo, kad atgimimo laikotarpiu vykdytas tyrimas rodo labai didelį jaunimo susidomėjimą etnokultūrinėmis vertybėmis. Daugiau domimasi apeigine, mitologine etninės kultūros puse, mažiau - lyrine, emocine.
Vykdyta apklausa parodė, kad dauguma abiturientų būtų suinteresuoti mokytis įvairius etninės kultūros dalykus. Šiandien, kaip parodė tolimesnė švietimo reformos eiga, nebuvo išnaudota galimybė švietimo būdu, per mokyklas, pamokinę ir nepamokinę veiklą įtvirtinti palankias jaunimo nuostatas tautinio tapatumo ir etninės kultūros atžvilgiu.
Galima teigti, jog dauguma švietimo įstaigų mažai skatino arba iš viso neskatino etninės kultūros sklaidos. Nebuvo sudarytos sąlygos etninės kultūros raiškai.
Galima manyti, kad kaita susijusi su bendru tautinių vertybių devalvacijos procesu, kad tai globalizacijos pasekmė.
Šiandien negalima eliminuoti mokyklos vaidmens formuojant etninei kultūrai palankias nuostatas.
Mokytojų požiūris į naujosios programos idėjų integravimą muzikiniame ugdyme
Tyrimo metodai - mokslinės literatūros bei švietimo dokumentų analizė, anketinė apklausa, statistinė tyrimo duomenų analizė. Tyrimo imtis - 65 Šiaulių miesto bei rajono muzikos ir meno mokyklos mokytojai.
Tyrimas parodė, kad pedagogų požiūris į etninę kultūrą yra palankus, bet mokytojams stinga iniciatyvos. Pedagogų manymu, etninė kultūra nebedomina šiuolaikinio jaunimo, taip pat etninės kultūros plėtojimui muzikos (meno) mokyklose trūksta laiko.
Mokytojai retai lankosi etninės kultūros seminaruose, per menkai gilina savo etnokultūrines žinias.
Naujosios programos idėjų integravimo apžvalga kitų dalykų pamokose
Neformalusis ugdymas patogiausia ir mažiausiai suvaržyta sritis, kuri gali sėkmingai įgyvendinti tautiškumo plėtojimą.
Atskirų muzikos ir meno mokyklų nuostatose yra užsimenama apie etninės kultūros reikšmę vaikų ugdyme: „Puoselėti etninę kultūrą, ugdyti nuoširdaus ir kultūringo bendravimo įgūdžius“; „Perteikti mokiniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, ugdyti jo tautinę savimonę, dorovines, estetines nuostatas“.
Tačiau muzikos mokyklos programiniuose reikalavimuose nėra kalbama apie etninės kultūros bei tapatumo svarbą ir išsaugojimą.
Apie etninės kultūros svarbą tiek bendrajam tiek muzikiniam moksleivių ugdymui kalbama švietimo dokumentuose (Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, 1999; Lietuvos kultūros politikos nuostatai, 2001; Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategija, 2006; Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, 2012).
Tačiau tautiškumo stinga ir visuomenėje ir mokykloje.
Etninės Kultūros Ugdymo Programos Projektas Liolių Pagrindinės Mokyklos 5 -6 Klasių Mokinių Popamokinėje Muzikinėje Veikloje
Teorinis pagrindimas
Tautinis tapatumas bei etninė kultūra - veiksniai, darantys labai didelį poveikį moksleivių ugdymui. Šiuo metu moksliniai tyrimai studijos rodo, jog tautiškumo stinga tiek visuomenėje tiek ir mokykloje. Turint omenyje etninės kultūros teikiamą naudą jaunosios kartos ugdymui, svarbu etninės kultūros elementus įtraukti į neformaliojo ugdymo procesą, o tame tarpe ir į muzikos mokyklų programas.
Muzikos mokykla - neformaliojo ugdymo dalis, kur etninė kultūra galėtų būti plėtojama palankiausiai. Deja, šaltinių, kuriuose būtų nagrinėjami etninės kultūros ypatumai neformaliajame muzikiniame ugdyme trūksta, todėl svarbu išanalizuoti esamą etninės kultūros padėtį muzikos mokyklose.
Tautos sukuria savo valstybes iš esmės tam, kad užsitikrintų laisvos kultūros sklaidos, tradicijų išlaikymo, visaverčio gyvavimo bei išlikimo ateityje garantijas. Tada tauta tampa nacija, apibrėžiama kaip žmonių bendrija, kurią vienija ekonominė ir politinė sistema, visų narių politinės teisės, gyvenimas vienoje teritorijoje ir kultūros bendrumas. Žmonijos istorinė patirtis rodo, kad imperijos, engiančios kitas tautas, nėra ilgaamžės. Etniniai konfliktai kyla ten, kur tautiškumo raiška slopinama.
Libertas Klimka (g. 1940 m.) yra mokslo istorikas ir etnologas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Jo mokslinių darbų tematika plati: baltų kosmologija ir kalendoriaus istorija, tradicinių kalendorinių papročių semantika, tautodailės raiška, tiksliųjų ir taikomųjų mokslų istorija Lietuvoje, mokslo ir technikos paminklai Lietuvoje. Jis yra vienas iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus steigėjų, Nidos saulės laikrodžio projekto bendraautoris. Visuomeninė jo darbų vertė pažymėta valstybine Jono Basanavičiaus ir regionine Stasio Šalkauskio premijomis. Yra parašęs knygų ir per tūkstantį mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių, dalyvauja Lietuvos radijo ir televizijos laidose.