Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos Būsto rūmų (LBR) prezidento Juozo Antanaičio veikla, susijusi su daugiabučių namų administravimo problematika ir jo pozicija dėl naujų teisės aktų, reglamentuojančių šią sritį.
J. Antanaičio veikla Būsto rūmuose
Lietuvos būsto rūmai (LBR) yra svarbi organizacija, siekianti užtikrinti skaidrų ir efektyvų būsto administravimą Lietuvoje. Vizito tikslas - kontroliuoti administravimo paslaugas teikiančių įmonių veiklą bei deklaruojamą skaidrumą, t. y. stebėti kaip įgyvendinami Būsto rūmų narių priimto Elgesio kodekso reikalavimai.
Vizitas Akmenės būste
Svečiai pirmiausia apsilankė VšĮ „Akmenės būstas“ ir tikrino ar įmonė tinkamai registruoja skundus, kaip operatyviai į juos reaguoja, kokie priimami sprendimai, ar yra nustatytos gyventojų priėmimo valandos, ar įmonės gyventojai gali susitikti su įmonės direktoriumi B. Antroji susitikimo dalis vyko Akmenės rajono savivaldybėje.
Susitikimas su administracija
Po susitikimo su Administracija, Būsto rūmų prezidentas ir Būsto rūmų Elgesio kodekso komisija, kartu su Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja R.
Kritika naujam Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektui
Aistras kelia naujasis Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kurį spalio viduryje įregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Lauras Stacevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Spaudos konferencijoje naujajam įstatymui kritikos pažėrė Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, Vilniaus 939-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos vadovas Juozas Pukanasis ir Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka.
Lietuvos būsto rūmų spaudos konferencija(9 nuotr.) Lietuvos būsto rūmų spaudos konferencija (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio) Lietuvos būsto rūmų spaudos konferencija (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio) Lietuvos būsto rūmų spaudos konferencija (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio) Juozas Pukanasis (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Ištiko šokas
„Jau trečią mėnesį būsto valdytojus krečia nepasitikėjimo jausmas, nes spalio 16 d. sužinojome, kad dvejus ar trejus metus buvo paslapčia rengiamas <...> įstatymas“, -, spaudos konferencijoje kalbėjo J. Antanaitis. Pasak jo, apie naujo įstatymo rengimą nebuvo informuoti būsto valdytojai ir savininkai. Seime jie sutiko įstatymo rengėją Laurą Stacevičių, kuris, anot J. Anatanaičio, pasakė, kad būstų valdytojai negali susipažinti su įstatymo projektu, bet, Seimo nario žodžiais, „jis jums nepatiks“. „Mus ištiko šokas“, - sakė J. Antanaitis.
Naujas įstatymas įregistruotas spalio 16 d. ir buvo perduotas Seimo Teisės departamentui. Šis svarstė ir po dešimties dienų įstatymo rengėjai L. Stacevičius ir Aplinkos ministras K. Mažeika gavo 75 pastabas. Anot J. Antanaičio, nepaisant milžiniško klaidų skaičiaus, įstatymas buvo įrašytas į Seimo posėdžio darbotvarkę, tačiau vėliau buvo išimtas. Būsto rūmų prezidentas svarsto, kad galbūt išsigąsta didelio būsto valdytojų ir savininkų spaudimo.
Vėliau įstatymo rengėju L. Stacevičiumi susidomėjo Seimo Antikorupcijos komisija, nes politikas nėra Seimo Aplinkos komiteto narys. Susitikimo su įstatymo rengėju pareikalavo ir būsto savininkų atstovai. J. Antanaičio tvirtinimu, buvo išsiaiškinta, kad įstatymą parengė ne L. Stacevičius, o Aplinkos ministerijos darbuotojai. Būsto rūmų prezidento teigimu, tai buvo padaryta dėl to, kad Seimo nario registruotas įstatymo projektas turi šansų būti greičiau priimtas.
„Tai kelia mintis, kaip reikalingas toks teisės aktas, kieno interesams atstovauja. <...> Iš Biblijos žinome, kad velnio kėslai aprengiami avinėlio apranga“, - samprotavo J. Antanaitis.
Būsto rūmų prezidentas teigė, kad įstatymo „rengėjai“ L. Stacevičius ir K. Mažeika nieko bendro neturi su būsto valdymo sritimi, nes abu atėję iš veterinarijos. Aplinkos ministerija yra sudariusi darbo grupę, kuri tobulintų įstatymo projektą. J. Antanaitis teigė, kad darbo grupei yra siūloma arba tobulinti seną įstatymo projektą, arba taisyti 75 klaidas, kurias naujajame įstatymo projekte įžvelgė Teisės departamentas.
„Einame link Gruzijos, link Rumunijos, link Bulgarijos, kada namai griūna, žmonės nepatenkinti, nėra, kur gyventi, kyla sumaištis“, - tvirtino J. Antanaitis. Siūlome Aplinkos ministerijai sudarytai darbo grupei rimtai galvoti, tobulinti seną ar 75 klaidas taisyti.
Įžvelgia korupcinius ryšius
„Įstatymas yra absoliučiai netenkinantis gyventojų poreikių“, - sakė Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas G. Komka. Pasak jo, naujasis įstatymas sugriautų esamą būsto priežiūros sistemą ir egzistuojančias bendrijas. „Kam jis rengiamas? Atsakymo konkretaus nėra“, - tvirtino G. Komka. Anot daugiabučių gyventojų teises ginančio centro vadovo, naujas įstatymas gali būti palankus „vienai rinkoje dirbančiai bendrovei“, įstatymas persmelktas asmeninių interesų.
Pagal naująjį įstatymą, po trijų įspėjimų namo administratorius prarastų teisę administruoti namą. Tai, anot G. Komkos, naudinga su įstatymo rengėjais susijusiai įmonei. „Visa ta aplinka, kuri kuriama aplink šitą įstatymą, neparemta jokiais skaidrumo principais“, - kalbėjo jis.
Dar viena probleminė situacija, kurią, anot daugiabučių teises ginančio centro vadovo, yra įstatyme įtvirtinti keturi būsto savininkų susirinkimai, kuriose turėtų būti priimami su daugiabučiu susiję klausimai. G. Komkos teigimu, neįmanoma tikėtis, kad į susirinkimus susitiks reikiamas žmonių skaičius. „Mes gyventume susirinkimuose. <...> įstatymas negali būti taisomas, jis absoliučiai kiauras, jis neužtikrina mano, kaip piliečio teisių“, - tvirtino G. Komka.
Gyventojai susiduria su nereikalingais apsunkinimais
Spalį, pristatydamas registruotą įstatymo projektą, L. Stacevičius sakė, kad naujasis reguliavimas apima 60 proc. Lietuvos gyventojų. Pasak L. Stacevičiaus, naujasis daugiabučius reguliuojantis įstatymo projektas suteiks galimybę apginti gyventojų interesus. Politiko tvirtinimu, iki šiol bendrojo naudojimo objektų valdymą reguliavo trys atskiri teisės aktai ir tai sudarė nereikalingų sunkumų, tad naujasis projektas, kuris viename dokumente apibrėš daugiabučių namų reguliavimą, palengvins gyventojų kasdienybę ir galimybę ginti savo teises.
Seimo nario nuomone, dabartinis reguliavimas nėra pakankamai efektyvus ir savivaldybės neturi pakankamai priemonių užtikrinti, kad daugiabučių valdytojai tinkamai vykdytų savo funkcijas. Pasak L. Stacevičiaus, naujajame daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekte numatyti šie tikslai: viename įstatyme reglamentuoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo teisinius santykius; skatinti aktyvų bendraturčių teisių ir pareigų įgyvendinimą; užtikrinti bendrojo naudojimo objektų valdymo skaidrumą ir valdytojų atskaitingumą; suteikti teisines priemones savivaldybių vykdomosioms institucijoms.
„Manau šios savininkų teisės privalo būti išnaudojamos ir patys bendraturčiai turi spręsti kartu namo ateities klausimus, kad, kaip pagal įvairius skundus yra matoma, dažnai savininkai sprendžia klausimus jau po fakto, kada padaryti darbai ar kiti <...> daugiabučio atnaujinimo ar priežiūros darbai“, - sakė L. Stacevičius.
Viena iš naujovių - patalpų savininkai sprendimus, susijusius su namu, galės priimti ne tik gyvuose susirinkimuose, bet ir naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui išmaniuoju telefonu. Pasak L. Stacevičiaus, tai aktualu būtų išvykusiems ar kitiems asmenims patalpas nuomojantiems patalpų savininkams, kurie galėtų savo nuomone išreikšti, pavyzdžiui, daugiabučio renovacijos klausimais.
Įstatymas taip pat leistų savininkų bendriją steigti tik viename name. Iki šiol kai kurios namų bendrijos apima kelis ar net dešimtis namų. Taip pat būtų supaprastintas bendrijų valdymas, liktų tik bendrijos pirmininko pareigybė.
Namo administratorius turės atsiskaityti gyventojams
L. Stacevičiaus teigimu, pagal naują įstatymą, namo administratorius ne vėliau kaip iki vasario 1 d. privalės pristatyti ir pateikti metinę savo veiklos ataskaitą namo patalpų savininkų susirinkimui tvirtinti. Jei namo savininkai ataskaitos nepatvirtins, ji turės būti patikslinta ir pataisyta. Jei bus nepatvirtinta ir antrą kartą, administratorius neteks teisės administruoti pastato.
Seimo nario teigimu, prie ataskaitos turės būti pridėtas ir planuojamų darbų planas. Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausiasis specialistas Marius Žvinklis pabrėžė, kad ir dabar namo administratoriai turi teikti ataskaitas, tačiau nėra numatyta pasekmių, kas atsitinka, jei ataskaitai nėra pritariama.
„Siekiama, kad gyventojai patys priimtų sprendimus už tuos vykstančius pokyčius name, kuriame gyvena“, - kalbėjo L. Stacevičius.
Pirkimai savininkų vardu
Kitas pokytis - prekes, darbus ar paslaugas, susijusias su bendro naudojimo patalpomis, jų remontu, priežiūra, atnaujinimu, savininkų vardu pirks namo administratorius, vadovaudamasis pačių daugiabučio patalpų savininkų sprendimu. L. Stacevičiaus teigimu, tokia naujove siekiama išvengti manipuliacijų, administratorių piktnaudžiavimo ar nepagrįsto išlaidavimo.
Namo savininkai taip pat galės nuspręsti, ar administratorius pasirenkamas konkrečiam, terminuotam laikui, ar neapibrėžtam laikotarpiui.
Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė apie daugiabučių bendrijų pirmininkų pasipiktinimą. Jie tikino, kad buldozeriu stumiamas įstatymas viską sujauks ir abejoja jo reikalingumu. Įstatymo rengėjai atsako, kad kritikai kalba emocijomis, o ne argumentais.
Savivaldybių įmonių įsikišimas į administravimo veiklą
Vilniaus miesto savivaldybė, pažeisdama konkurenciją, ketina pradėti vykdyti daugiabučių namų administravimo veiklą, šias funkcijas perduodama savo įmonei „Grinda“. „Valstybės ar savivaldybės įmonių įsikišimas į laisvą rinką niekada neduoda naudos vartotojui. Šiuo atveju bus žlugdomos smulkiosios administravimo įmonės, dėl ko gyventojams neabejotinai brangs būsto priežiūros paslaugos, nes mažėjant konkurencijai, didėja paslaugų kainos.
Visi subjektai, kurie ketina pažeisti konkurenciją, apeliuoja į naudą vartotojams, tačiau būtent vartotojai kenčia dėl valstybės ar savivaldybės proteguojamų įmonių atėjimo į rinką, kurioje veikia privatus kapitalas. Todėl Vilniaus savivaldybės siekis leisti savo įmonei administruoti namus galimai tėra bandymas proteguoti savus kadrus į atsakingus postus.
Jo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės siekis pradėti daugiabučių administravimą pažeidžia ne tik konkurenciją, bet ir prieštarauja Civilinio kodekso pataisoms, pagal kurias daugiabučių priežiūrą draudžiama vykdyti įmonėms, susijusiomis su vandens ir šilumos tiekėjais. Kaip žinia, Vilniaus savivaldybei priklauso vandens tiekimo įmonė, o nuo balandžio šilumos ūkį perims kita savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“.
„Sostinės meras ne kartą yra viešai pareiškęs, kad savivaldybės įmonės neturi dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią pati ir kontroliuoja. Tą patį jis dėsto ir savo politinėje programoje, kuria patikėjo jį rinkę žmonės.
„Iš tiesų mūsų kreipimasis į Konkurencijos tarybą yra šiek tiek pavėluotas. „Maždaug prieš metus, prisidengiant įvairiomis klišėmis bei interpretacijomis, Lietuvoje buvo bandoma įkurti valstybinį mobiliojo ryšio operatorių. Teisininko nuomone, Vilniuje per pastaruosius kelerius metus buvo dar du rezonanciniai atvejai, kai savivaldybės valdomos įmonės nelygiomis sąlygomis bandė konkuruoti su privačiu verslu. Tai - „Vilnius veža“ ir „Air Lituanica“ atvejai. Tąsyk išnagrinėjusi skundus Konkurencijos tarnyba pateikė aiškius atsakymus - abejais atvejais šios įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymus.
Konkurencijos tarybos ekspertų nuomone, įsteigus „Vilnius veža“ buvo sukurtas interesų konfliktas, nes savivaldybė pradėjo dalyvauti ūkinėje veikloje, kurią pati kontroliuoja.
Mokestis už šiukšles
Negalima nustatyti, kiek asmenų gyvena bute, todėl mokestis už šiukšles skaičiuojamas pagal gyvenamąjį plotą, nors tai ir nėra labai teisinga. „Kada ateis laikas, kai už šiukšles mokėsime nuo žmogaus? Gyvenu viena, turiu nemažą butą. Moku daugiausiai. Tie, kurie gyvena kaimynystėje po kelis, moka mažiausiai. Tai dabar pasakykite, kas šiukšlina? Lietuvos būsto rūmų prezidentas J. „Yra paprasta priežastis: kai panaikinome privalomąją gyventojų registraciją, kurią buvo įvedę KGB, sekdami kiekvieną mūsų žingsnį, ir įvedėme deklaravimą, niekada ir niekaip nesužinosime, kokiame bute ir kiek žmonių gyvena“, - aiškina J. „Iš tikro tai nėra labai teisinga, nes kai kuriose šalyse žmonės moka nuo įdėto kilogramo. Prieš įdedant šiukšles, automatas pasveria ir nustato, kiek žmogus įdėjo, tačiau šiandien Lietuvoje kitos išeities nėra“, - tikina pašnekovas.
Daugiabučių namų atnaujinimo iššūkiai
Ketvirtadienį, gruodžio 17 d., 10 val. Aplinkos ministerija kviečia į apskritojo stalo diskusiją apie šalies daugiabučių namų atnaujinimą - iššūkius, pokyčius ir galimybes. Ji vyks sostinės viešbutyje „Best Western“ (Konstitucijos pr. 14). Dalyvaus aplinkos viceministras Ramūnas Kalvaitis, finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos rengėjai, jos finansuotojai, socialiniai ir ekonominiai partneriai.
Diskusijos dalyviams bus pristatyta Bendros Europos paramos tvarioms investicijoms į miestų teritorijas iniciatyva ir galimybės ja pasinaudoti. Šią iniciatyvą įkūrė Europos Komisija ir Europos investicijų bankas, bendradarbiaudami su Europos Tarybos plėtros banku. Ji buvo pavadinta „JESSICA“ pagal angliško jos pavadinimo (Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas) santrumpą. „JESSICA“ leidžia ES valstybėms investuoti dalį joms skirtos struktūrinių fondų paramos į Miesto plėtros fondus, kuriais siekiama pagerinti gyvenimo sąlygas miestuose ir užtikrinti jų bendruomenių tvarumą. Išnagrinėjus galimybes tokią iniciatyvą taikyti Lietuvoje, buvo nutarta „JESSICA“ lėšas investuoti energijos vartojimo efektyvumui didinti, t. y. seniems daugiabučiams namams atnaujinti.
Birželio mėnesį tuometis finansų ministras Algirdas Šemeta, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir Europos investicijų banko viceprezidentas Matthias Kollatz-Ahnen įsteigė „JESSICA“ kontroliuojantįjį fondą, kurio lėšos bus investuojamos į daugiabučių atnaujinimą.
Su valstybine Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa diskusijos dalyvius supažindins Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė, su galimybėmis dalyvauti šioje programoje - Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta. Aplinkos ministerijos inf.
„Nauja diena“. STT akiratyje – du buvę premjerai. Kaip tai paveiks pasitikėjimą politikais?
tags: #juozas #antanaitis #busto #rumai