Juozo Kairio Sodybos Istorija Trumbatiškyje

Trumbatiškis - kaimas Skiemonių seniūnijoje, įsikūręs už 15 kilometrų į šiaurės rytus nuo Skiemonių. Kaimas ribojasi su Katlėriškių, Ivonių, Kilėvos ir Gaidamiškių kaimais, Surdegio viensėdžiu. Yra 6 sodybos - 3 gyventojai (2011 m.). Negyvenama kaimo dalis priklauso ir Debeikių seniūnijai.

Šis kaimas neatsiejamas nuo Lietuvos istorijos, o ypač nuo Vasario 16-osios akto signataro Stepono Kairio šeimos istorijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime Trumbatiškio kaimo istoriją, jo gyventojus ir kultūros paveldą, ypatingą dėmesį skiriant Juozo Kairio sodybai.

Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d.

Trumbatiškio Kaimo Istorija

XIX a. pabaigoje pro Trumbatiškį buvo nutiestas 750 mm pločio vėžės siaurasis geležinkelis Švenčionėliai-Utena-Anykščiai-Panevėžys. Trumbatiškio kaime XX a. pradžioje buvo pastatyta geležinkelio stotis (pastatas nugriautas 2019 m.). XIX a. ir XX a. pradžioje iki 1919 m. Trumbatiškio palivarkas priklausė Bražinskams, kol mirė paskutinis šios giminės atstovas.

1923 m. kaime buvo 8 sodybos - 49 gyventojai, čia gyveno Kairių, Beivydų, Kemėšių, Labanauskų, Mikalauskų, Pretkelių, Tumalevičių, Raginių, Tutinų šeimos. 1923 m. taip pat minimas Trumbatiškio viensėdis - 1 sodyba, 13 gyventojų. 1934 m. Trumbatiškio palivarko savininkas buvo Jonas Kairys (1874-1946) - Vasario 16-osios akto signataro Stepono Kairio brolis, tuomet valdęs 47,66 ha žemės.

Juozo Kairio Sodyba

Svarbi kaimo istorijos dalis yra susijusi su Juozo Kairio sodyba. J. Tumalevičius kaime turėjo smulkių prekių (miltų, cukraus, druskos, žibalo) parduotuvę.

Trėmimai ir Partizaninis Pasipriešinimas

Pirmosios sovietinės okupacijos metu iš Trumbatiškio į Sibirą, į Jakutiją (Rusija) buvo ištremta Marija Žemaitienė (1896-?), tremties sąlygomis gyvenusi iki 1956 m. Po Antrojo pasaulinio karo sovietines represijas patyrė Kairių šeima: į Permės srities (Rusija) lagerius išvežtas Jonas Kairys (1874-1946) mirė lageryje, jo žmona Marijona Sližytė-Kairienė (1879-1968) ir jų duktė Angelė Kairytė-Mizevienė (g. 1924 m.) lageryje buvo laikomos iki 1960 m.

Partizanų rėmėjas Jonas Mikalauskas (1907 - apie 1956) buvo nuteistas ir 1946-1955 m. kalėjo Ekibastūzo (Kazachija) lageryje, išleistas dingo be žinios. 1948 m. buvo suimtas ir lageryje įkalintas geležinkelininkas Edmundas Raginis (g. 1945 m. lapkričio 23 d.

1946 m. balandžio 18 d. partizanai surengė pasalą prie Trumbatiškio kaimo ir nušovė Leliūnų valsčiaus komunistų partijos sekretorių Dominyką Sunklodą. 1949 m. gruodį kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Laisvė", jo pirmininku dirbo Juozas Kabikas.

Nuo 1946 m. iki 1971 m. kovo 12 d. veikė Utenos apskrities Leliūnų valsčiaus (vėliau - Anykščių rajono) Trumbatiškio apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. 1946-1963 m. centras buvo Ivonys, nuo 1963 m. sausio 12 d. iki 1971 m. - Trumbatiškis.

Etninė Lietuva 1931 m.

Kultūros Paveldas ir Žymūs Žmonės

Archeologijos paminklas Trumbatiškio kapinynas yra į šiaurės rytus nuo kaimo, 0,15 km į rytus nuo kelio Debeikiai-Leliūnai. Rasta geležinių dirbinių, tarp jų - XV a.

Trumbatiškyje 1894 m. gimė miškininkas ir visuomenininkas Balys Kemėšis, 1915 m. - vaistininkė ir poetė Irena Aleknienė, 1928 m.

Trumbatiškio kaimas ir jo gyventojai pristatomi Aldonos Karkauskienės sudarytame genealoginės kraštotyros rinkinyje "Gimtinė : mirę kaimai ir žmonių likimai : Apanskų giminės istorija" (2014 m.).

Vlado Montvydo Istorija

Vladas Montvydas gimė 1911 m. Šilalės r. Gatautiškės kaime. Tėvai buvo Gatautiškės dvaro darbininkai. Tėvo būta aštraus būdo, o pamotės duona karti, todėl tik paūgėjus, kiekvienam vaikui teko kurti savo gyvenimą. Sesuo Kazytė - kaimo gražuolė, dar paauglė būdama išėjo tarnauti į Klaipėdos kraštą, vėliau ištekėjo už vokiečių tautybės vyro, turėjo nuosavą laivą. Brolis Stasys, darbštus jaunuolis šienaudamas dvaro pievas perkalto ir susirgęs plaučių uždegimu, mirė. Pati Petronėlė anksti ištekėjo už bežemio jaunuolio Petro ir kartu nešė vargingų nuomininkų dalią. O brolis Vladas nuo pat mažens mėgdavęs meistrauti.

1938 m. Vladas Montvydas susituokė su septyniolikmete ūkininkės dukra Bronislava Ralyte ir tapo ūkio šeimininku. Gaminiai paklausą turėjo - verslas klestėjo. Klestėjo ir ūkis. Ant gyvenamo namo stogo iškilo vėjo generatorius, kambariuose švietė elektros lemputės. Šalia senojo sodo užveisė naują, apsodino dekoratyviniais krūmais. Išvalė prūdą, ruošėsi statyti pirtį.

1944-ųjų metų vasarą, atsisveikino Kazimiera su brolio šeima, susitarė palauksianti geresnių, ramesnių laikų. Prie keliuko, vedančio į sodybą, 1943 metų vasarą, V.Montvydas pastatė ąžuolinį kryžių. Kryžius, matęs įvairius okupacinius žiaurumus, kaip liudininkas stovi ir šiomis dienomis. Daug kam nepatikdavo, nuplėšdavo Dievo atvaizdus.

Vis rečiau ir rečiau dirbdavo su samdyta šeimyna savo klestinčiam ūkyje, vis daugiau ir daugiau laiko skirdavo pasiruošimui artėjančios okupacijos partizaniniam karui.

Į Vlado Montvydo namus slapčia buvo vežami ir slepiami ginklai.

1944-ųjų pradžioje, gerai prisimindami 1940-uosius, nieko gero nesitikėjome. Metų pradžioje V.Montvydas Varnių apylinkėse pradėjo organizuoti LLA Vanagų grupę. Priesaiką, kurios tekstą reikėjo išmokti atmintinai, priėmiau Vlado Montvydo namuose. 1944 m. liepą su artimiausiu bendražygiu Stasiu Beniuliu surinkęs visus vyrus su ginklais iškeliavo į stovyklą. Stovykla buvo Plungės rajono Platelių miškuose prie ežero. Ten vyko taktiniai užsiėmimai.

Rugsėjo viduryje mus pradėjo skirstyti arčiau savo gimtųjų rajonų. Mūsų pulkas apsistojo Telšių rajono Pušinės-Pareškečio miške, o vėliau kėlėmės į saugesnes, sunkiau prieinamas vietas, ruošėme slėptuves. Tris slėptuves teko kasti kartu su V.Montvydu.

1944 m. rudenį išgirdau, kad enkavedistai apsupo V.Montvydo sodybą. Jis buvo bunkeryje netoli namų kartu su Stanislovu Beniuliu. Tačiau staiga sukaleno kulkosvaidis, negana to, iš antros angos į būrį čekistų nukrito dvi surištos granatos.

1946 m spalio 22 d., kai baigėsi mokymo laikas ir nuėjome į kadrų skyrių atsiimti dokumentų, mus keturis areštavo.

Apie tolimesnį Vlado Montvydo partizanavimą pasakoja Povilas Bagdonas, gyvenantis Telšiuose. Partizanavo 10 metų, kol užverbuotų ryšininkų apnuodytas maistu pateko į NKVD rankas. Nuteistas mirti, tačiau...

Mūsų ūkininkų šeima gyveno Telšių r., Kulių-Daubos kaime (netoli Jonapolės). Vieną rytą tėvas, nuėjęs į tvartą šerti gyvulių, daržinėje ant šieno rado besiilsinčius du partizanus - Stasį Beniulį ir ūkininką Vladą Montvydą. Kai po poros savaičių atėjo V.Montvydas su S.Beniuliu ir L.Lukausku, prisijungiau prie jų ir aš. Jie mane nusivedė į įruoštą bunkerį pas Liudo Lukausko tėvelius Kuršų k...

Šiame straipsnyje aptarėme tik dalį Trumbatiškio kaimo istorijos, ypatingą dėmesį skiriant Juozo Kairio sodybai ir Vlado Montvydo veiklai. Šis kaimas, nors ir mažas, yra svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo dalis.

tags: #juozo #kairio #sodyba