Mediniai namai Švenčionėlių apylinkėse: istorija, dabartis ir perspektyvos

Švenčionėlių apylinkės - tai unikalus Lietuvos regionas, pasižymintis turtinga istorija ir gamtos grožiu. Šiandien tai kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, įsikūręs prie Sudotos ir Sudotėlio ežerų. Šalia kaimo į Žeimenos upę įteka Mėžios (Miežio) upelis.

Kaimo istoriją, kuri pateikiama įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, atspindi apibendrinta straipsnių apie Sudotą santrauka Wikipedijoje. Kaimo atsiradimas tikriausiai sietinas su buvusiu Sudotos dvareliu ar palivarku, kuris pagal archeologinius radinius datuojamas XV a. pabaiga - XVI a. pradžia. Kaimo, o kartu ir dvarelio, sunykimas sietinas su XIX a. viduryje nutiestu Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkeliu, kuris kaimo teritoriją padalino pusiau, bei panašiu metu vykusiais dideliais gaisrais (gaisro pėdsakai ryškiai matyti aplinkinių tyrinėtų archeologinių objektų litologiniuose sluoksniuose).

Kaime gausu archeologijos vertybių - 5 akmens amžiaus gyvenvietės, 4 Sudotos pilkapynai, čia yra buvusi XV-XX a. pradžios dvaro sodyba. Tyrinėjant vieną iš pilkapynų, aptiktas IV-V a. kunigaikštiškas palaidojimas. Gretimose kaimui apylinkėse dar yra 2 Kirdeikiškių pilkapynai ir senovės gyvenvietė, Paduobės-Šaltaliūnės akmens amžiaus gyvenvietė, 3 Paduobės-Šaltaliūnės pilkapynai, Paduobės-Šaltaliūnės piliakalnis. Kaimo pietiniame pakraštyje būta stambaus riedulio, kuris vadintas „Karaliaus akmeniu“.

2002-2003 metais Sudotos apylinkes tyrinėjo Vilniaus universiteto Archeologijos katedros dėstytojas Egidijus Šatavičius, kuris lyg tai 1996 metais surado Sudotos dvarą (labai jau sureikšmino vietovės statusą - P.Š.), kurio egzistencija įvardijama XVII-XVIII amžiumi. 2007 metais Sudotos dvarvietė įregistruota kaip kultūros paveldo objektas. Registracijos dokumentuose objekto (XVII-XIX a.) vertingosios savybės (toliau - savybės) yra: žemės ir jos paviršiaus elementai - kultūrinis sluoksnis, sudarytas iš 12-38 cm storio juodos smėlingos žemės ir 18-50 cm storio pilko smėlio, su iš 25x15x12 cm dydžio akmenų krautų pamatų fragmentais, krosnių liekanomis ir radiniais: plokštiniais kokliais ir jų dalimis, buitinės keramikos šukėmis, stiklo dirbinių fragmentais ir stiklo šukėmis, molio tinko gabaliukais; kultūrinis sluoksnis apardytas įvairių darbų metu, reljefas (aukštumėlė-iškyšulys Miežio upelio ir Sudotos ežero pakrantėje, į PR nuo jų); kalvelė apardyta įvairių darbų metu, iš dalies apaugusi mišku.

Taip pat artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio reljefo autentiškumas - objektą supantis autentiškas kraštovaizdis (ŠR pusėje - Miežis ir jo ištaka iš Sudotos ež., R pusėje - Sudotos ež., PR pusėje tęsiasi gana lygi vietovė; paviršius iš dalies apaugęs mišku). Bet viskas nėra taip jau paprasta kaip kartais kai kam atrodo. O štai žinią apie koplyčią Sudotoje 2010 metais paskelbė V.Šiaudinis, ir ši klaidinga žinia dabar keliauja per internetinius puslapius ir rašytinius šaltinius.

Atrodo aišku, kad pavadinimą gyvenamajai vietovei davė ežerai. Pietinis ežeras buvo vadinamas Sudotos ežeru, o štai Sudotėlis savo vardą gavo tik pokaryje, o buvo vadinamas Sudotų, o kartais Sudetų, ežeru. Nuo šio ežero pavadinamą gavo ir buvęs Goštautų Švenčionių dvaras - Sudotų arba Sudetų vaitija. Matyt, vis tik tikslingiau Daugėliškio seniūnijos vaitiją vadinti Sudotų vaitija. Čia reikia pažymėti, kad nė vienas iš ežerų niekada nepriklausė Sudotų vaitijai.

Medinių namų statybos tradicijos

Istorijos mokslas nėra politikų viešųjų ryšių įrankis. Jis remiasi įrodymais. Todėl bet kuris skelbiamas faktas turi būti paremtas istoriniais duomenimis. Kaip teiginys - parazitas, vienų nuo kitų nurašomas, patenkantis į daugybę spaudos ir leidinių, internetinių portalų puslapius, nepatikrinus faktų, tampa kartais istorijos faktu. Ne išimtis šioje mitų kūrybos eilėje ir Sudota. Reikia prisiminti, kad per Liuliną ir Sudotą ėjo pagrindinis kelias iš Vilniaus į Breslaują, kuris yra minimas 1595 metų Daugėliškio seniūnijos Sudotų vaitijos inventoriuje. Šioje kelio atkarpoje buvo dvi pagrindinės sustojimo vietos: Liulinas ir Sudota. Čia pastatytos karčemos - tai niekas kitas, o dideli užvažiuojamieji namai. Todėl tokį objektą supainioti su dvaru, nežinant krašto istorijos, visai nesunku.

Dažnai painiojamos dvi Sudotos. Daugėliškio seniūnijos Sudota ir Sarių dvaro Sudota, buvusi prie Sudotos ežero ir upelio ištakos sankirtos. Šias Sudotas skyrė Miežio upelis. Dešiniajame upelio krante buvo Paupelio viensėdis, kuris buvo priskirtas Daugėliškio seniūnijos Liulino karčemai. Pati Daugėliškio seniūnijos Sudotos karčema buvo truputį į šiaurės rytus netoli Sudotos ežero. Mes tęsime pasakojimą apie Sarių dvaro Sudotos istoriją.

Dar iki 1775 metų Novomlinsko seniūnas Juozapas Manvydas Belazaras ir jo žmona Kotryna Zabielaitė pardavė Sudotos apyrubę su Kirdeikiškių, Sudotos viensėdžiu ir Sudotos karčema Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio Strūnos dvarui. 1775 metais Sudota jau priklausė Strūnos dvarui (LVIA SA 3303).

XVIII amžiaus antroje pusėje vyskupo I.Masalskio Strūnos dvarui priklausė Sudotos ir Kirdeikiškių viensėdžiai bei Liulino ir Sudotos karčemos. 1783 metais Račkiškės parapijos vizitacijoje klaidingai nurodyta, kad karčema Sudotoje priklauso Hrebnickių Sarių dvarui. Tereikia pažiūrėti į padūmės rejestrą ir klaida bus matoma. Strūnos dvaro Sudotos karčemos aprašymo neturime, bet turime Daugėliškio seniūnijos Sudotų vaitijos karčemos aprašymą. Šias abi karčemas labiau tiktų vadinti užvažiuojamaisiais namais. Vaitijos karčema - tai buvo didelis rąstinis namas, dengtas gontais, su tvartais arkliams statyti iš abiejų karčemos galų. Iš kitos tvartų pusės buvo dvi trobos atvykstantiems. Trobose - kokliniai pečiai su kaminais bei 4-iais dvigubais langais su vyriais. Prie karčemos - bravoras ir daržinė. 1798 metais vaitijoje netoliese stovėjo dar viena panaši karčema. Po 1798 metų pašto kelių reformos šių karčemų reikšmė sumenko ir Sudotoje jau įkurdinami valstiečiai. Buvęs Vilniaus - Breslaujos traktas pradedamas vadinti senuoju Liulino kariniu traktu. (LVIA f.515 ap.15 b.50)

1795 metais Strūnos dvaro Sudotos viensėdyje buvo dvi valstiečių lažininkų sodybos. Ar dar buvo karčema, rasti duomenų nepavyko. Po 1812 metų karo Sudotos viensėdis jau Cirkliškio dvaro revizijoje neminimas, kaip neminimas ir Grybų dvaro revizijoje. Tikėtina, kad viensėdis kaip ir Sudotų vaitijos karčemos buvo pražygiuojančios prancūzų kariuomenės sunaikintos (archeologai mini gaisro pėdsakus).

Apie 1834 metus Konstantinas Pliateris nuperka iš Cirkliškio dvarininkų Mostovskių Sudotos apyrubę su Sudotos viensėdžiu ir Liulino karčema. Taip galutinai susiformuoja Grybų dvaras. Sudotos viensėdis buvo vėl apgyvendintas tik apie 1840 metus.

Sudota Grybų dvaro sudėtyje

1847 metais buvo sudarytas Konstantino Pliaterio Grybų dvaro inventorius. Sudotos viensėdyje tais metais buvo 2 latvių sodybos: valstiečio lažininko Augustino Grundenio, daržininko Andriaus Zukulio, taip pat lietuvio kalvio Juozapo Slavinskio sodybėlė bei viensėdyje 21 gyventojas (LVIA F. 394 ap.6 b.144). Kaip ir Grybų dvaras, Sudota priklausė Kurkovskiams. Įsavinus dalį žemių 1856 metais Mykolo Kurkovskio Sudotos viensėdyje buvo jau 4 valstiečių lažininkų sodybos: Antano Sipavičiaus, Teresės Podleckienės, Petro Lukonio ir Kotrynos Zukulienės bei 30 gyventojų.

Dar iki 1861 metų, prieš pat baudžiavos panaikinimą, valstiečiai lažininkai įvairiais, kartais nelabai teisiniais metodais, buvo iškelti iš Sudotos ir čia liko tik Grybų dvaro Sudotos apyrubės palivarkinės žemės. Mykolas Kurkovskis jas pradėjo nuomoti. Nuomininkai labai dažnai keitėsi. Štai 1872 metais čia gyveno 4 nuomininkų šeimos: Klemento Juzefovičiaus, Beneventūro Podlipskio, Antano Turovskio ir Antano Konaževskio.

1898 metų įvertinimu, Sudotos apyrubė turėjo 150 dešimtinių žemės, tame tarpe ariama sudarė 57 dešimtines.

Sudota XX amžiuje

1905 metais Sudotos Kurkovskių nuomojamas viensėdis teturi 20 dešimtinių dirbamos žemės. Kitas Sudotos arba Kirdeikiškių viensėdis 1905 metais priklausė sentikiams Briliams, o viensėdyje gyveno 18 gyventojų ir turėjo jie 40 dešimtinių žemės. 1909 metų rugsėjo 29 dieną Juozapas Kurkovskis prašo banko leidimo padalinti dvaro skolą į dvi dalis ir leisti parduoti Grybų (Mėžionių) apyrubę (Grybų dvaras), sau pasiliekant Sudotą (Sudotos apyrubė). Tų pačių metų lapkričio 11 dieną banko vertinimo komisija išskyrė iš bendro dvaro ploto Grybų apyrubę su 160 dešimtinių žemės ir paliko dvarui 7000 rublių skolą bankui bei leido parduoti šią dvaro dalį. Sudotos apyrubė turėjo likti Juozapui Kurkovskiui (apie 150 dešimtinių) su 6667 rublių skola bankui. Dvaro pastatų apyraše įrašyta, kad Sudotoje stovi paprasta valstietiška troba. 1909 metų lapkričio 28 dieną Grybų dvaras buvo parduotas Juozapui ir Kazimierui Osinskiams, pervedant bankui 7000 rublių. Kurkovskių skolą bankui.

1912 metais Juozapas Kurkovskis parduoda su visomis skolomis Juozapui, Apolinarijui ir Jonui Kareivoms ir Sudotą. (LVIA f.544 ap.1 b.8254, 8255). Netrukus Kareivos parduoda Sudotą Vitalijui Svolkinui. Karo meto žinių apie Sudotą neradau.

1920 metais Vilniaus žemės bankas pranešė, kad Sudotos palivarkas su žeme Liulino viensėdyje turėjo 162 dešimtines ir buvo išpirktas iš brolių Kareivų, Vitalijaus Svolkino (Swolkienia) ir Vilniaus žemės bankui buvo skolingas 4000 rublių. Tai tik vienintelis atvejis, kai oficialiuose dokumentuose Sudota įvardijama kaip palivarkas, nors ir neturi palivarkui būdingų atributų, kituose dokumentuose Sudota vadinama tik viensėdžiu. Vitalijus Svolkinas parduoda viensėdį su 162 dešimtinėm žemės Slabadoms iš Bajorų kaimo ir Juršėnams, nepatikslintais duomenimis iš Juršėnų kaimo. 1926 metais viensėdyje gyveno 4 šeimos (Mykolo Juršėno, Jono Slabados (Motiejaus sūnus), Jono Slabados (Jono sūnus) ir Jono žento Romano Tomickio) bei 18 gyventojų.

1928 metais Mikalavo valsčiaus Sudotų seniūnijos viensėdyje buvo 3 ūkiai ir 19 gyventojų, 190 ha žemės (tame tarpe apie 45 ha dirbamos žemės). Tarp Juršėnų ir Slabadų vyko nuolatiniai nesusipratimai dėl žemių ribų ir nupirkto ploto. 1934 metais Vilniaus apygardos teisme netgi vyko jų ginčų teisminis nagrinėjimas.

1938 metais viensėdyje buvo 3 sodybos ir 15 gyventojų. 1939 metais kraštą okupuoja Sovietų Sąjungos kariuomenė ir 1939 metų spalio 10 dienos sutartimi Sudota atitenka Lietuvos Respublikai. Juršėnai pabėgo į Baltarusiją bijodami lietuvių valdžios susidomėjimo jų žentu Rafaeliu Strumila-Petraškevičiumi, kuris buvo aktyvus L.Želigovskio maišto dalyvis. Jau 1941 metais į laisvus Juršėnų namus buvo įkelta bežemio šeima. 1942 metais Sudotoje gyveno trys šeimos: Jono Slabados (7asmenų), Juzės Slabadaitės Tunickienės (5 asmenų) ir Gabrio Eglionio (5 asmenų) iš Mielagėnų valsčiaus. Po karo Romanas Tomickis, kuris buvo kilęs iš Vroclavo, su šeima išvažiavo į Lenkiją. Netrukus paliko Juršėnų sodybą ir Eglioniai, liko vieninteliai Slabados.

Ramunė Čebručenko „Vorutoje“ apie Slabadų sodybą parašė: „Dailus, medinis dviejų galų namas, kuris buvo apkaltas medžio lentelėmis, puoštomis ornamentiniais pjaustiniais. Neprižiūrimas namas griuvo, kol vieną dieną sudegė. Neliko ir ūkinių pastatų: tvartų, kluono, pirties, tik likęs pusiau į žemę įsmegęs rūsys.“

„Sudotos kaimas pasikeitė, gyventojai susibūrė į kaimo bendruomenę. Statosi nauji mediniai namukai. El. Ieškai ramybės gamtos apsuptyje? Ieškai ramybės gamtos apsuptyje?

Šiandien mediniai namai Švenčionėlių apylinkėse išgyvena renesansą. Žmonės vertina natūralumą, ekologiškumą ir jaukumą, kurį suteikia mediena. Nauji mediniai namai statomi naudojant modernias technologijas, kurios užtikrina jų ilgaamžiškumą ir energijos efektyvumą.

Šalia naujų statybų, išlieka ir senų medinių namų, sodybų, dvarų, kurie atspindi regiono istoriją ir kultūrą. Daugelis jų yra saugomi kaip kultūros paveldo objektai.

Švenčionėlių apylinkėse galima rasti įvairių dvarų, kurių kiekvienas turi savo istoriją ir architektūrines ypatybes. Štai keletas iš jų:

• Ažvinčių dvaras
• Bėčiūnų dvaras
• Daugėliškio dvaras
• Dysnos dvaras
• Dobramislė
• Dūkšto dvaras
• Gaspariškės dvaro sodyba
• Gerkonių buvusio dvaro sodyba
• Griškaučiznos (Griškiškės) dvaro sodyba
• Kazitiškio dvaro sodyba
• Kazokinės dvaro sodyba
• Krikonių dvaro sodyba
• Lydekinė
• Linkmenų dvaras
• Meikštų dvaro sodyba
• Naujadalis
• Padysnio dvaras
• Pakiaunio dvaro sodyba
• Paliesiaus dvaro sodyba
• Pizanino (Pūškų) dvaro sodyba
• Rekečiai
• Sidariškės dvaras
• Sungardų dvaro sodyba
• Vidiškių dvaras
• Žitamontas, Žitamantas

Štai keletas pavyzdžių sodybų, kuriuos galite įsigyti Švenčionių rajone:

• Sodyba Ignalinos r.
• SODYBA SU 30 ARŲ ŽEMĖS SKLYPU IR MEDINIU NAMU J. Akmenės r.
• Sodyba Ignalinos raj. Ignalinos r.
• Sodyba Šakių r. Šakių r.
• PARDUODAMA SODYBA, KARSAKIŠKIO SEN. Panevėžio r.
• Sodyba Vilniaus r. sav., Puntuzai, Bistryčios Trakto g.
• Lazdijų r. Alytaus r. Lazdijų r.
• Sodyba Utenos r. Utenos r.
• Sodyba geroje vietoje Tabokinės k., Biržų r. Biržų r.
• Sodyba Kaišiadorių r.
• Sodyba Lazdijų r. sav., Kapčiamiestis, Veisiejų g.
• Sodyba Šilutės r. sav., Pašyšiai, Liepų g.
• Rokiškio r.
• Sodyba Vilniaus r. sav., Gailašiai, Gailašių g.
• Parduodam seną sodybą Mažeikių r. Židikų sen, Lūšės gyvenvietėj. Mažeikių r. sav., Židikai, Lūšės g.
• Parduodama sodyba Nemunėlio Radviliškio mstl., Biržų r. Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškis, Nemunėlio g.
• Sodyba Alytaus r.
• Parduodama sodyba Sabonių k., Pasvalio r. Pasvalio r.
• Švenčionių r. sav., Kaltanėnai, Švenčionėlių g.
• Sodyba Širvintų r.
• Sodyba Raseinių r. Antaprūdės dvaro sodyba.

Mediniai namai Švenčionėlių apylinkėse - tai ne tik būstas, bet ir investicija į sveikatą, gamtą ir kultūros paveldą. Šis regionas siūlo puikias galimybes tiems, kurie ieško ramybės, jaukumo ir harmonijos su gamta.

Dvarų ir sodybų palyginimas Švenčionių apylinkėse

Jeigu klientas nori pats įsirengti namą ar kitą statinį, galime aprūpinti statybine mediena, malkomis. Taip pat teikiame medienos pjovimo paslaugos pagal individualius užsakymus.

Mūsų statomi rąstiniai, mediniai namai pasižymi aukšta kokybe ir ekonomiškumu. Mūsų statybininkų komanda gali išpildyti Jūsų svajonę turėti draugišką aplinkai bei išskirtinio dizaino namą. Specializuojamės rąstinių namų, medinių pastatų, konstrukcijų projektavime bei gamyboje. Gaminame rąstinius namus, rąstinius vasarnamius, rąstines pirtis, rąstines sienas, medinius langus ir duris. Taip pat atliekame brėžinių projektavimo paslaugas, konsultuojame dėl vidaus apdailos bei interjero sprendimų. Esant poreikiui galime atlikti elektros instaliacijos ir santechnikos darbus.

Rąstiniai namai - idealus Jūsų namo statybos sprendimas. Tai tradicinis, jaukus ir ekologiškas būdas turėti geriausią gyvenamąjį būstą. Rąstinių ir medinių namų statyba 120 Eur/m2 (sienos) 200mm storio.

tags: #medinis #namas #svencioneliuose