Lietuvos prezidento metinis pranešimas - savotiška visos valstybės metų apžvalga. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės metinius pranešimus parlamentui, analizuojant svarbiausias temas, iššūkius ir akcentus.
D. Grybauskaitė Lietuvos prezidente tapo 2009 metų liepos 12 dieną. Pirmąją metinę savo kalbą ji sakė praėjus beveik metams nuo išrinkimo - 2010 m. birželio 8 d. Savo kalboje tuomet naujoji šalies vadovė atsisakė tradicinės struktūros, kurios laikėsi Algirdas Mykolas Brazauskas ir Valdas Adamkus.
Pirmąją kadenciją pradėjusi prezidentė pabrėžė, kad grimztame į nusivylimą ir nepasitikėjimą politikais, valdžios institucijomis, savimi ir valstybe. „O iš čia jau tik žingsnis į beviltiškumą ir sąstingį“ - 2010 m. perspėjo D. Grybauskaitė. Tiesa, konstatavusi sudėtingą situaciją prezidentė čia pat pareiškė, kad reikalingas esminis lūžis, o šalis subrendo permainoms.
Iki tol Europos Komisijos nare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą, penkerius metus buvusi D. Grybauskaitė pirmojoje kalboje paskelbė, kad visos problemos neturėtų būti kildinamos iš pinigų stygiaus, neturėtume gyventi ekonominės viršenybės sąlygomis. Toks temos pasirinkimas iš dalies paaiškinamas tuo, kad Lietuva buvo ką tik išgyvenusi sudėtingiausią 2008 metų rudenį prasidėjusios ekonominės krizės etapą. „Žmogus turi tapti pirmuoju prioritetu ir vieninteliu darbų vertinimo kriterijumi visoms šalies politikos sritims“, - tikino D.
Vėliau prezidentė išvardino viešojo gyvenimo ydas - strateginio mąstymo deficitą, nestabilią teisinę aplinką, „kunigaikštystėmis“ tapusias partijas ir institucijas. Ji taip pat pliekė „paskutinės minutės siūlymus“ įstatymų leidybos procese, kurie leido įsigalėti užkulisiniams susitarimams. D. Grybauskaitė kaip atsaką pateikė trinarę sistemą „Žmogus - Valstybė - Ateitis“.
2010 m. prezidentė prabilo ir apie netikėjimą partijomis. „Tai - rimčiausias įspėjimo skambutis politinėms partijoms - užsisklendusioms savo siauruose partiniuose interesuose ir tarsi pamiršusioms, kad jų likimas - rinkėjų rankose, o ne atvirkščiai“, - tikino ji. Kaip vieną iš atsakų į politinių partijų problemas D. Grybauskaitė siūlė „atverti politinę sistemą platesniam nepartinių piliečių dalyvavimui“.
Kovai su korupcija ji pateikė keturis siūlymus - valstybės tarnautojai, piktnaudžiavę tarnyba savo tikslams, turi netekti tarnybos, neteisėtai įgytas turtas turi būti konfiskuojamas, padidintos baudos už korupcinius ir ekonominius nusikaltimus, o senaties terminai ilginami.
2011 Metų Pranešimas
Antrąjį savo metinį pranešimą, sakytą 2011 m. birželio 7 d., prezidentė pradėjo primindama pirmojo pranešimo temas ir pasidžiaugdama, kad sulaukė „srauto pritariančių skambučių, laiškų, žinučių“. Tiesa, pirmajame pranešime atsisakiusi tradicinės įvairių valstybės sričių apžvalgos struktūros ji pamažu grįžo prie buvusių prezidentų naudoto kalbos modelio. Pirmąją kalbos dalį D. Grybauskaitė skyrė teisės temai, optimistiškai teigdama „sutvarkysime ir teisėkūros procesą“.
Ji pasigyrė, kad per 2010-2011 m. Prezidentė pripažino, kad tuometis dešiniųjų vadovaujamas Seimas ir Andriaus Kubiliaus vyriausybė yra sukalbami ir įsiklauso į argumentus. „Bendradarbiavimas įmanomas ir buvo vaisingas, nors ne visada lengvas ir greitas“, - darė išvadą D.
Skaudžiausia valstybės žaizda prezidentė savo antrojoje kalboje ir vėl vadino korupciją. Siūlydama naujas priemones ji teigė, kad kovai labai svarbi ir pačių teisėsaugos pareigūnų reputacija. Kalbėdama apie ekonomiką D. Grybauskaitė džiaugėsi suvaldyta ekonomine krize. „Krizę suvaldėme. Ir dargi geriau nei kai kurios Europos senbuvės, euro zonos narės“, - tikino šalies vadovė.
Energetikos srityje prezidentė ragino susitvarkyti su šilumos ūkio problemomis ir pradėti statyti dujų terminalą, kuris sumažintų kainas. Ji užsiminė ir apie viešųjų pirkimų skaidrinimo būtinybę. Vyraujanti kalbos tema - optimizmo ir tikėjimo atsigaunant ekonomikai perkėlimas į kitas sritis: kultūrą, švietimą, nevyriausybinę veiklą. „Svarbiu ateities uždaviniu laikau švietimo humanizavimą“, - tikino D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad švietimo sistema turi ne tik suteikti žinių, bet ir išugdyti savivertės, bendruomeniškumo, pasididžiavimo savo šalimi jausmą.
Antrojoje kalboje atsirado jau ir konkretesnės užsienio politikos gairės. Prezidentė džiaugėsi narystės NATO teikiamomis konkretesnėmis saugumo garantijomis ir pabrėžė elektros jungčių su Švedija ir Lenkija svarbą energetinei nepriklausomybei nuo Rusijos. Šios temos pasikartojo ir vėlesniuose jos pasisakymuose. Tuo metu ji pabrėžė, kad jei tokios elektrinės Astrave ar Kaliningrade atsirastų, jos, visų pirma, turi atitikti Europos saugumo standartus.
2009 metų rudenį įvykęs susitikimas su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka ir bandymas keisti šios šalies kryptį Vakarų link jau buvo tik prisiminimas. Ji aiškino, kad dialogas įmanomas tik pastarajai gerbiant demokratinius ir žmogaus teisių principus. Prezidentė perspėjo ir dėl tuomet artėjančiuose Seimo rinkimuose galimo populizmo pavojaus, ragindama neišklysti iš permainų kelio.
2012 Metų Pranešimas
Trečioji prezidentės kalba, sakyta parlamente 2012 m. birželio 7 d., prasidėjo nuo antrąją užbaigusios rinkimų temos, tačiau šį kartą šalies vadovės įspėjimai buvo grėsmingesni, o piešiama situacija nebe tokia optimistiška. „Visuomenė dalijasi į dvi stovyklas ir vis sunkiau randa bendrą kalbą“, - kalbėjo šalies vadovė, turėdama galvoje tuo metu Lietuvą krėtusį tariamos pedofilijos skandalą. Ji teigė, kad esame ties šaliai lemtingais sprendimais.
Prezidentė pabrėžė, kad būtina susitarti dėl svarbiausių darbų ir, nepaisant rinkimų rezultatų, tęsti juos toliau. Trečiojoje kalboje prezidentė padarė tai, ko kitose jos metinėse kalbose reta - pagyrė valdančiuosius. Kadenciją baigiančią A. Kubiliaus vyriausybę šalies vadovė gyrė už krizės metu suvaldytą ekonominę situaciją. „Prarasdama reitingus ir aukodama populiarumą, ji sugebėjo apsaugoti mus nuo finansinės griūties“, - aiškino D.
Prezidentė neišvengė ir tuo metu Lietuvą krėtusios „Snoro“ banko bankroto temos. Ji teigė, kad išbandymas šioje situacijoje atlaikytas ir priminė apie finansinės drausmės svarbą. Kartu šalies vadovė kvietė sutarti dėl verslo skatinimo. „Būtinas galutinis apsisprendimas ir platus politinis sutarimas“, - sakė ji, kalbėdama apie nepriklausomybę nuo vieno tiekėjo, suskystintų dujų terminalo klausimą.
Garliavos skandalo fone prezidentė pabrėžė, kad žmonių skundas dėl teisingumo trūkumo turi būti sprendžiamas kuriant teisingą, greitą ir nešališką teismų sistemą. Ji pasidžiaugė paskyrusi 72 naujus teisėjus. Viena iš 2012 m. aptartų temų buvo ir išbandymas partijoms, atsisakius juridinių asmenų finansavimo. Kalbėdama apie energetinį saugumą prezidentė minėjo ne tik savą dujų terminalą, bet ir apie naujos Visagino atominės elektrinės idėją. Pasisakydama apie branduolinės energetikos saugumą ji dar kartą užsiminė apie „Lietuvos pašonėje statomas“ elektrines, kurios gali tapti rimtu iššūkiu.
Trečiojoje kalboje D. Grybauskaitei teko netiesiogiai pasiteisinti ir dėl nenoro susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama. Tokios pozicijos paragino laikytis ir Lietuvos diplomatus. Prezidentė užsiminė ir apie tapatybės išsaugojimą, kuris svarbus nacionalinio saugumo kontekste. Kaip geriausią lietuvių ginklą ji įvardino sutartines. Ji lakoniškai užsiminė ir dėl švietimo krypties būtinybės, ragindama politikus neužmiršti jo svarbos. Baigdama kalbą D.
2013 Metų Pranešimas
Ketvirtoji prezidentės kalba, sakyta 2013 m. birželio 11 d., prasidėjo Sąjūdžio 25-mečio pažymėjimu. D. Grybauskaitė pakvietė viešai diskusijai apie Lietuvos vietą pasaulyje ir padėtį mūsų šalyje. Šalies vadovė ketvirtąją kalbą pradėjo optimistinėmis gaidomis, teigdama, kad „mažutė Lietuva virsta neeilinių gebėjimų šalimi“.
„Už galimybę patiems kurti savo valstybę turėsime kovoti nuolat“, - dėstė D. Grybauskaitė. Prezidentės entuziazmą ir bandymą įkvėpti galima paaiškinti tuo, kad Lietuva kaip tik ruošėsi pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Be to, kaip pabrėžė šalies vadovė, Lietuvos ekonomikai buvo prognozuojamas didžiausias augimas ES. „Įveikėme sunkmetį ir tapome finansinės atsakomybės pavyzdžiui Europai“, - dar vienoje metinėje kalboje kartojo D.
Pasidžiaugusi Lietuvos situacija Europoje prezidentė ėmėsi kritikos naujosios koalicijos valdantiesiems - socialdemokratams, darbiečiams ir tvarkiečiams. „Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti“, - rėžė šalies vadovė. Ketvirtojoje šalies vadovės kalboje pirmą kartą nuskambėjo inovacijų ir diegimo skatinimo motyvas. Kalbėdama apie investicijas ji pasidžiaugė ir Lietuvoje duris atverti tuomet dar tik planavusiu IKEA prekybos centru. Vardindama problemas D. Grybauskaitė ir vėl sugrįžo prie raginimo užtikrinti energetinę nepriklausomybę. „Reikia atsilaikyti dar bent dvejus metus“, - kalbėjo ji, ragindama sulaukti jungčių su Švedija veiklos pradžios ir dujų terminalo statybų pabaigos.
„Svetimi ekspertai sprendžia už mus“, - kalbėdama apie atominės elektrinės ir dujų žvalgybos klausimus perspėjo prezidentė. Šioje kalboje parlamentui pirmą kartą aiškiau suformuluotos ir informacinio bei kibernetinio saugumo temos. Ji ragino susirūpinti informaciniu saugumu, primindama, kad „suklaidinta ir supriešinta tauta lengviau manipuliuoti“. Kalbėdama apie užsienio politikos kryptis D. Grybauskaitė ragino atkreipti dėmesį į kibernetinį saugumą. Ji priminė ir tais metais įvykusią ataką, kuri paveikė ir didžiausių naujienų portalų darbą. „Pirmoji vieša ataka prieš Lietuvos internetinę erdvę - rimtas įspėjimas, kad būtina stiprinti gynybinius gebėjimus“, - teigė šalies vadovė.
Ji pabrėžė, kad Baltijos valstybėms itin naudingas bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis formatas. Būtent po šio susitikimo ir jame nepasirašytos sutarties Ukrainos lyderis Viktoras Janukovyčius sulaukė ukrainiečių spaudimo, virtusio Maidano protestais ir revoliuciniu judėjimu. Prezidentė įspėjo sąžiningai ir konstruktyviai naudotis ES skiriamomis lėšomis ir priminė, kad narystė yra ne tik finansinės galimybės, bet ir skatina pagarbą žmogaus teisėms bei demokratijai. „Seimas netapo priedanga nuo teisėsaugos“, - konstatavo ji, pasidžiaugdama, kad „nusipirkti infarktą vis dar įmanoma, bet teisėjo jau nebe“. Savo kalbą parlamente D. Grybauskaitė baigė ragindama išlaikyti ištikimybę Konstitucijai.
2014 Metų Pranešimas
2014 metų metinę kalbą prezidentė sakė netradiciniu laiku - kovo 27 d. Pirmąją kadenciją baigiančios šalies vadovės kalbai kontekstą suteikė įvykiai Ukrainoje, Rusijos agresija ir neužtikrintumas geopolitinėje erdvėje. Pirmą kartą metinė kalba prasidėjo nuo užsienio politikos temos. „Ukrainos pamoka - įpareigojimas mums visiems - visomis išgalėmis toliau saugoti savo laisvę“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Anksčiau jau kalbėjosi apie bendro sutarimo svarbą, šį kartą šalies vadovė sukonkretino gaires. Sutarti, pasak jos, būtina dėl užsienio ir saugumo politikos bei adekvataus gynybos finansavimo. Apie informacinio karo pavojų 2013 m. užsiminusi prezidentė Ukrainos įvykių akivaizdoje jau teigė, kad mūsų šalis „patiria atvirą informacinį karą“.
Kaip rimčiausius pavojus informacinio karo fone šalies vadovė įvardino delsimą, savigriovą ir trumparegiškumą. „Daugiau nei 20 metų delsėme siekti tikro energetinio savarankiškumo“, - priminė ji. Kalbėdama apie pavojus valstybei, prezidentė pabrėžė, kad labiau nei „Gazprom“ šalį alina vietinių energetinių oligarchų apetitai. Penktojoje savo kalboje prezidentė skyrė dalį laiko ir sąžiningo verslo svarbai. Apie jį kalbėjo pasitelkdama poetinius išsireiškimus. „Per šalį sparčiai ritasi baltoji verslo banga“, „daugėja aktyvių ir išradingų verslo gazelių“ - dėstė D. Grybauskaitė. „Atsakingas ir skaidrus verslas neleis žeminti Lietuvos“, - apibendrino ji.
Prezidentė aiškino, kad tarptautinis pripažinimas turėtų paskatinti investicijas į visus šalies regionus. „Investicijų pritraukimas turi tapti ir vietos valdžios tiesiogine atsakomybe“, - kalbėjo šalies vadovė, pridurdama, kad „turėdami darbo mūsų žmonės bus nepažeidžiami ir jausis saugūs“. Penktojoje kalboje D. „Tačiau šalyje vis dar yra 500 tūkstančių hektarų apleistos ir dirvonuojančios žemės. Apskaičiuota, kad jeigu joje augtų javai ar kitos žemės ūkio kultūros, kasmet uždirbtume papildomą milijardą litų“, - aiškino ji.
Šioje kalboje prezidentė ir vėl sugrįžo prie jai itin svarbių finansinės drausmės ir teisingumo sistemos skaidrinimo temų. „Sunkiausiai modernizacija pasiekia šalies prokuratūras“, - perspėjo ji. „Rotuota nekompetencija ir lieka nekompetencija“, - pridūrė prezidentė. Būsimai kovai dėl antros kadencijos besiruošusi prezidentė ir vėl paragino piliečius aktyviau dalyvauti rinkimuose, primindama, kad pirmuosiuose prezidento rinkimuose 1993 m. dalyvavo 79 proc. rinkėjų, o dabar „ateina vos pusė rinkimų teisę turinčių žmonių“. Baigdama savo penktąją kalbą D.
Ji ragino kiekvieną imtis iniciatyvos stiprinant valstybę ir institucijas.
2015 Metų Pranešimas
Šeštoji prezidentės kalba, sakyta 2015 m. birželio 4 d., prasidėjo nuo pareigos ir atsakomybės temos. Antrąją kadenciją pradėjusi D. Grybauskaitė pagrindine tema pasirinko šauktinių prievolės grąžinimą. „Mes susitelkėme ir pakilome pagrindinei pareigai - šiandien tai yra Tėvynės gynyba“, - sakė šalies vadovė. Kalbėdama apie grėsmes prezidentė pabrėžė, kad jos gali būti ne tik karinės. Saugumo temą D. Grybauskaitė pratęsė pirmą kartą plačiau savo metinėje kalboje užsimindama apie geopolitinį kontekstą.
„Rusijos invazija Ukrainoje, organizacija „Islamo valstybė“ ir naujų formų įgaunantis terorizmas, nestabilumas Afrikoje, virtinė ginkluotų konfliktų zonų - tokia geopolitinė realybė“, - tvirtino ji. Prezidentė ragino priešintis dezinformacijai ir drąsinti Gruziją, Ukrainą bei Moldovą laikytis proeuropietiškos krypties. „Šiandien mus vertina už tiesų žodį, už paramą, už atsakingą požiūrį“, - pastebėjo šalies vadovė.
Aptardama vidaus politikos realijas, prezidentė nepraleido progos pasipiktinti visuomenėje šurmulį sukėlusiu Bendrojo pagalbos centro darbu. „Kai profesinė pareiga taps svarbiau nei pinigas, kokybiškų paslaugų ims daugėti“, - pabrėžė ji. „Savanorių šiandien reikia visur - ne tik kariuomenėje“, - teigė ji. Ir šeštojoje kalboje ji pratęsė teismų ir teisėsaugos temą, pasidžiaugdama, kad kompetencijos ir skaidrumo reikalavimai pagaliau pradeda duoti rezultatus. „Lūžis įvyko, nes teisėsauga pradeda matyti, kad už kiekvienos bylos yra žmogus ir jo likimas“, - pirmosios savo metinės kalbos temą atgaivino D. Grybauskaitė. Prisiminta buvo ir finansinės drausmės tema.
„Didžiulė problema išlieka demografinė padėtis ir jaunimo emigracija“, - dar kartą priminė ji, pabrėždama, kad prarandama labiausiai išsilavinusi valstybės dalis. Šeštojoje kalboje D. Grybauskaitė galutinai suformulavo ir informacinių technologijų kaip mažos valstybės privalumo naratyvą. Ji sukritikavo, kad ši galimybė dažnai paverčiama „pasipinigavimo simboliu“. Kalbos dalį, kaip ir įprasta, šalies vadovė skyrė kovai su korupcija, pastebėdama, kad vis dar trūksta principingų sprendimų. „Bendromis jėgomis ištrauktume valstybę iš korupcijos pelkės“, - 2015 m. tikino prezidentė, primindama ir socialin...
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos prezidento metiniai pranešimai yra svarbus įrankis ne tik apžvelgti šalies pasiekimus ir iššūkius, bet ir nustatyti ateities kryptis, skatinant dialogą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų politinių jėgų ir visuomenės.
