Regėjimas - tai vienas iš svarbiausių mūsų pojūčių, leidžiantis suvokti pasaulį aplink mus. Įsivaizduokite, kaip kasdienybė praranda spalvas, kontūrus ir gyvybę, kai akys pavargsta, sudrėksta ar ima silpti. Regėjimas - tai ne tik vaizdų aiškumas, bet ir mūsų ryšys su pasauliu, emocijų šaltinis, galimybė saugiai judėti ir kurti. Todėl rūpintis jomis verta ne tik dėl praktinių priežasčių, bet ir kaip dėl šventos dovanos, kurią turime saugoti kasdien.
Šiandien, kai vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų, akių nuovargis ir regėjimo sutrikimai tampa vis dažnesni. Šiuolaikinis gyvenimas, kupinas ekranų ir greito tempo, kelia naujų iššūkių mūsų akims. Ilgos valandos prie kompiuterių, telefonų ir kitų įrenginių ne tik apkrauna regėjimo sistemą, bet ir keičia natūralias akių funkcijas. Mažėja mirksėjimo dažnis, todėl akys išsausėja, pradeda deginti, o regėjimas tampa ne toks ryškus.
Regėjimas - tai ne tik informacijos priėmimas, bet ir emocinis ryšys su aplinka. Jis leidžia mėgautis gamtos grožiu, atpažinti artimųjų veidus, skaityti knygas ar žiūrėti filmus. Kai regėjimas prastėja, prarandame dalį šių džiaugsmų, o tai gali paveikti ir mūsų nuotaiką, ir bendravimą. Tad kaip galime pagerinti akių sveikatą ir išsaugoti gerą regėjimą?
Kasdieniai įpročiai akių sveikatai
Kasdieniai įpročiai gali būti mūsų sąjungininkai arba priešai. Tinkama mityba, turtinga antioksidantais ir svarbiomis maistinėmis medžiagomis, stiprina tinklainę ir regos nervą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į akių mankštą ir poilsį.
Kasdienė akių priežiūra apima ir tinkamą darbo aplinkos organizavimą: optimalų apšvietimą, ekrano atstumą, dažną mirksėjimą ir pertraukas. Venkite akių trynimo, kuris gali sukelti sudirginimą ar infekcijas, ir nepamirškite reguliariai vėdinti patalpas - gaivus oras gerina akių kraujotaką.
Svarbiausia - nepraleisti profilaktinių akių patikrų, net jei regėjimas atrodo geras. Ankstyvas akių ligų nustatymas leidžia pradėti gydymą tada, kai dar galima išsaugoti regėjimą be didesnių komplikacijų.
Pagrindiniai patarimai akių sveikatai:
- Kas 20 minučių žvilgsnį nukreipkite į bent 6 metrų atstumu esantį objektą ir žiūrėkite bent 20 sekundžių.
- Įtraukite į savo racioną maisto produktus, turtingus Omega-3 riebiosiomis rūgštimis, liuteinu ir vitaminais A, C, E.
- Reguliariai atlikite akių pratimus, pavyzdžiui, akių sukimą, žvilgsnio fokusavimą į skirtingus atstumus.
- Dirbkite gerai apšviestoje patalpoje, venkite tiesioginių šviesos spindulių į akis.
Akių mankšta
Akių mankšta ne tik lavina akių raumenis, tačiau ir padeda joms atsipalaiduoti, pailsėti. Akių raumenų stiprinimo pratimai - tai specialūs fiziniai pratimai, skirti treniruoti ir stiprinti akies raumenis. Šie pratimai ne tik padeda pagerinti regėjimą, bet ir mažina akių nuovargį bei užkerta kelią įvairiems akių sutrikimams.
Akių raumenys skirstomi į dvi grupes: išorinius, kurie valdo akies judesius, ir vidinius, reguliuojančius lęšiuko formą. Dažniausiai atliekami pratimai orientuoti į išorinius raumenis, kurie padeda gerinti akių judesių koordinaciją ir ištvermę.
Pratimai akims veikia panašiai kaip fizinė treniruotė likusiems raumenims. Jie skatina kraujotaką, gerina audinių aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai gali sumažinti akių nuovargį ir sausumą. Be to, pratimai didina raumenų gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų regėjimo sąlygų, pavyzdžiui, prie tolimo ir artimo objekto matymo.
O geriausia tai, kad pratimai nėra sudėtingi ir užima vos kelias minutes, todėl juos galite atlikti visur, kai tik turite kelias laisvas minutes. Yra daugybė pratimų, kurie gali padėti sustiprinti akių raumenis. Vienas iš dažniausiai rekomenduojamų pratimų rinkinių apima septynis pratimus, kuriuos galima atlikti sėdint ar stovint patogioje padėtyje, galvą laikant tiesiai.
Paprasti akių mankštos pratimai:
- Greitas mirksėjimas: Padeda atpalaiduoti akių vokų raumenis ir atstatyti ašarų plėvelę. Rekomenduojama tai kartoti pora dešimčių kartų.
- Galvos judinimas į šonus ir į viršų / apačią: Akių obuolius išlaikant stabilioje padėtyje.
- Žiūrėjimas į ištiesą ranką: Ir artinimas smiliumi prie nosies, kol pradeda dvejintis - pratimas gerina fokusavimo ir akomodacijos gebėjimą.
Palmingo esmė - akių uždengimas delnais. Kaip atlikti palmingą? Atsisėskite tiesiai, alkūnes - ant stalo, užsimerkite ir akis uždenkite delnais, atsipalaiduokite ir galvokite apie ką nors labai malonaus ir mielo. Pasėdėkite taip pusę minutės ar kiek ilgiau. Tik visiškoje tamsoje akys geriausiai atsipalaiduoja, todėl per tokį trumpą laiką jos puikiai pailsės.
Reguliarumas yra esminis. Pratimai turėtų būti atliekami trumpomis serijomis, bet kelis kartus per dieną (3-4 kartus), kad treniruotė taptų nuolatine akių priežiūros dalimi. Intensyvumas turi būti pakankamai didelis, kad būtų jaučiamas akių raumenų darbas, tačiau pratimai neturi sukelti skausmo ar didelio diskomforto.
Mityba Jūsų akims
Jeigu norite išsaugoti gerą regėjimą, labai svarbu visavertė mitybą. Racione turi būti daugiau vitaminų A ir E, kalio, fosforo ir geležies turinčių produktų. Nemažą dalį akims naudingų ir reikalingų medžiagų galima gauti su uogomis, žaliomis daržovėmis ir vaisiais. Tai turėtų būti mitybos pagrindas bent jau šiltuoju metų laiku.
Tinkamai subalansuota mityba ir sveikas maistas - ne tik svoriui ir gerai formai palaikyti. Vitaminų ir maistinių medžiagų trūkumas gali pakenkti tinklainės funkcijai. Teiginys, kad morkos pagerina regėjimą, iš dalies teisingas, nes jose daug vitamino A ir beta karotino. Tačiau daržovių įvairovė, ypač žalių, lapinių salotų, turėtų būti svarbi jūsų mitybos dalis.
Top 5 produktai Jūsų akims:
- Žuvis (lašiša, tunas, upėtakis ir kt.)
- Riešutai ypač migdolai
- Įvairios daržovės ir vaisiai (morkos, mėlynės, brokoliai)
- Kiaušiniai
Vitaminai ir mineralai, būtini akims:
Vitaminas A akims yra būtinas. Gaunant jo nepakankamai, gali pablogėti regėjimas prieblandoje, atsirasti vištakumas, taip pat gali pasireikšti geltonosios dėmės degeneracija. Jeigu išlieka didelis vitamino A trūkumas (avitaminozė), galima visiškai prarasti regėjimą. Vitaminas A iki 50 proc. sumažina geltonosios dėmės degeneracijos riziką, kartu padidina apsauginių gleivių, drėkinančių akį, gamybą.
B grupės vitaminai palaiko regos nervo darbą, palengvina akių nuovargio simptomus, gerina regėjimo aštrumą. Vitaminas B1 nusipelno ypatingo dėmesio. Jo trūkumas sukelia regėjimo sutrikimų. Svarbus ir riboflavinas (vitaminas B2) - jei jo per mažai, prastėja regėjimas, pradeda ašaroti akys.
Liuteinas ir zeaksantinas akims yra karotinoidų grupei priklausantys junginiai, apsaugantys nuo regos pažeidimų. Liuteinas veikia kaip filtras, saugo akis nuo žalingo UVA ir UVB spindulių poveikio. Zeaksantinas apsaugo nuo mėlynos šviesos bangų. Šių komponentų daugiausia yra geltonojoje dėmėje - centrinėje tinklainės dalyje ir lęšyje. Liuteinas yra svarbus užkertant kelią akies geltonosios dėmės degeneracijai.
Vitaminas E - stipriausias antioksidantas. Be kita ko, užtikrina akių ląstelių membranų sandarumą. Jis veikia riebioje aplinkoje, užkirsdamas kelią lipidų oksidacijai.
Vitaminas C veikia vandeninėje ląstelės aplinkoje ir tarpląstelininiuose skysčiuose, kur nukenksmina laisvuosius radikalus. Vitaminas C taip pat dalyvauja regeneruojant vitaminą E.
Cinkas kartu su vitaminu A skatina melanino gamybą, kuris pasižymi apsaugine akių funkcija. Selenas apsaugo akies lęšiuką nuo oksidacinės pažaidos.
Omega-3 riebalų rūgštys mažina akių sausumą, ypač svarbios glaukomos gydyme. Hialurono rūgštis yra svarbus komponentas norint užtikrinti akies drėkinimą.
Svarbu! Net ir gerai subalansuotame maiste tam tikrų vitaminų ir mikroelementų kiekiai yra per maži, todėl, norint užsitikrinti reikiamą jų paros dozę, reikia vartoti maisto papildus. Prieš vartojant maisto papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Kiti svarbūs patarimai
Apie cigarečių žalą mūsų plaučiams žino turbūt kiekvienas. Tačiau ar žinojote, jog rūkymas tiesiogiai siejamas su daugybe kitų sveikatos problemų, įskaitant ir akių ligas, tokias kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija? Tyrimai rodo, jog rūkantiems žmonėms yra didesnė šios ligos išsivystymo rizika, nei nerūkantiems.
Dėl netinkamos akių apsaugos, kasmet regėjimą sugadina ir net praranda tūkstančiai žmonių. Pavojingo darbo ar veiklos metu norint išvengti akių sužalojimų, būtina dėvėti tinkamus apsauginius akinius. Akiniai, turintys apsaugą nuo ultravioletinių spindulių, sulėtina kataraktos vystymąsi, kadangi tiesiogiai į akis patenkantys saulės spinduliai pagreitina pagreitina jos formavimąsi. Akiniai nuo saulės taipogi apsaugo jautrią akių vokų odą nuo raukšlių bei odos vėžio.
Jei po ilgo darbo su kompiuteriu jums pasireiškia akių nuovargis (skausmas, įtampa akyse), vadovaukitės 20-20-20 taisykle. Taipogi nepamirškite gerti daug skysčių, kad akys neišsausėtų. Jei, visgi, akių nuovargis nepraeina, tai gali būti tam tikrų regėjimo sutrikimų, tokių kaip sausų akių sindromas ar presbiopija, simptomas.
Jei pastebėjote pokyčius savo regoje, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją. Apie rimtą akių ligą gali signalizuoti tokie simptomai kaip: dvejinimasis akyse, išblukęs, neryškus regėjimas, suprastėjęs regėjimas prieblandoje, paraudusios ar ištinusios akys, skausmas bei šviesos blyksniai akyse.
Atmintinė! Reguliarus akių patikrinimas yra ne tik rekomendacija, bet ir būtinybė. Jei norite sužinoti, kaip pagerinti regėjimą - atsiminkite, jog reguliarūs vizitai pas akių gydytoją yra vienas svarbiausių dalykų. Norėdami užtikrinti savo akių sveikatą, kviečiame užsiregistruoti pas akių gydytoją. Nepalikite regėjimo atsitiktinumui - pasirūpinkite juo kartu su mumis.
A. Hubermano patarimai regėjimui
Neurobiologijos ir oftalmologijos profesorius A. Hubermanas dalijasi mintimis apie regėjimą ir akių sveikatą viename iš tinklalaidės ‘Huberman Lab’ epizodų. Jis pasakoja, kaip galime treniruoti ir palaikyti savo regėjimo sistemą, kaip panaudoti regėjimą, kad pagerintume budrumo lygį ir pamini įvairius junginius, kurie gali padėti palaikyti regėjimo sveikatą ir galbūt pagerinti mūsų regėjimą.
Anot A. Hubermano, akys ne tik padeda mums matyti savo aplinką, bet ir ją suprasti. Mes suprantame laiką pagal tai, kur yra saulė, todėl gauti šviesos dienos metu yra ypač svarbu. Yra žinoma, kad mėlyna šviesa (geltonos/mėlynos spalvos kontrastas su saule) puikiai pažadina smegenis.
Nežiūrėdami į saulę (net pro debesis) galite stipriai sutrikdyti savo miego ritmą, nuotaiką, hormonus, medžiagų apykaitą, ar netgi gebėjimą mokytis ir įsiminti informaciją.
Norite išvengti trumparegystės? A. Hubermanas teigia, jog dvi valandos per dieną praleistos lauke (be akinių nuo saulės) smarkiai sumažina trumparegystės riziką, bei gali sustabdyti jau prasidėjusį procesą. Mokslininkas pamini, jog dirbtinė mėlyna šviesa šiuo atveju nepadės.
Taip pat labai svarbu kas 30 - 90 minučių leisti akims pailsėti nežiūrint į nieką iš arti. Išeik į lauką, į balkoną ar atsidaryk langą ir leisk akims atsipalaiduoti. Turi leisti akims klaidžioti ir įjungti panoraminį vaizdą. A. Hubermanas pažymi, kad optinis srautas (pralekiantis vaizdas, kai važiuojate dviračiu, traukiniu, ir pan.) taip pat yra naudingas jūsų regos ir nervų sistemoms.
Žiūrėdami aukštyn, siunčiame signalą smegenims, jog reikia būti budriems. Pabandyk žiūrėti į lubas bent 10-15 sekundžių ir/arba laikyti kompiuterio ekraną aukščiau arba akių lygyje ir pastebėsite, jog bus lengviau susikoncentruoti į darbą.
Kiti A. Hubermano patarimai:
- Praleisk bent 10 minučių per dieną žiūrėdami į objektus per atstumą.
- Treniruok prisitaikymą (accomodation) - dvi minutes žiūrėdami į objektą iš arti ir iš toli ir taip kelis kartus iš eilės.
Kaip pasirūpinti akimis žiemą
Šio mums ypatingai svarbaus organo sveikata įprastai suprastėja žiemą - „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė įvardija to priežastis ir pataria, kaip pasirūpinti savo akimis. „Šaltuoju metų laiku mūsų akių sveikatą neigiamai veikia daugelis veiksnių, vienas jų - temperatūrų skirtumas tarp šildomų namų ar automobilio ir oro lauke. Šildomų patalpų oras tuo pačiu yra sausas ir tai neišvengiamai veikia akis: jos ima sausėti, o žmogus - jausti diskomfortą. Be to, lauke spaudžiant šaltukui didėja akių uždegimo rizika, kurią kelia žvarbus vėjas ir siaučiantys virusai“, - aiškina J.Jankauskienė.
Ji tęsia, kad žiemą, kai tamsusis paros metas ilgas, daugiau laiko praleidžiame namuose prie išmaniųjų įrenginių, kurie skleidžią mėlyną šviesą, kenkiančią regai. Anot vaistininkės, galima įvardyti ne tik priežastis, dėl kurių žiemą prastėja akių sveikata, bet ir apie tai įspėjančius simptomus - dažniausiai tai akių dirglumas, paraudimas, intensyvus ašarojimas ir neryškus matymas.
7 patarimai, kaip pasirūpinti akimis žiemą:
- Atlikite akių mankštą - tai viena efektyviausių jų atpalaidavimo technikų, kuri padeda akims susidoroti su kasdieniu stresu. Technikų yra daug ir įvairių, tad reikėtų taikyti tą, kuri tinka individualiai.
- Vartokite pakankamai skysčių, ypač vandens - jeigu vandens trūksta organizmui, akys ima sausėti ir perštėti.
- Mažinkite suvartojamą alkoholio ir kofeino kiekį.
- Į mitybos racioną įtraukite daugiau vaisių ir daržovių Rinkitės stiprinančias akis daržoves ir vaisius - špinatus, kopūstus, morkas, pupeles, apelsinus, mandarinus, citrinas bei mėlynes.
- Reguliariai vėdinkite ir drėkinkite patalpas.
- Ribokite savo laiką, praleidžiamą prie išmaniųjų įrenginių.
- Pasitelkite į pagalbą papildomas priemones - drėkinamuosius akių lašus. Padės ir kitos priemonės, kurių sudėtyje yra svarbiausių medžiagų stabiliai akių būklei palaikyti - liuteino, vitaminų A, C, D ir E, seleno, cinko, vario, kalcio, folio rūgšties ir omega-3 riebalų rūgščių.
Kasdienis mankštinimasis: atsikratykite akių įtampos ir pagerinkite regėjimą natūraliai
Prisiminkite, akių sveikatą labai svarbu puoselėti kasdien, kaip ir reguliariai lankytis pas specialistus, kurie atliktų apžiūrą, patikrintų regą ir akių būklę.