Lietuvoje dažnai pasitaiko situacijų, kai kaimynai nesutaria dėl sklypo ribų, o tai gali sukelti ilgalaikius konfliktus ir teisinius ginčus. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei susidūrėte su tokia problema, kaip spręsti nesutarimus su kaimynais ir kokie yra jūsų teisių gynimo būdai.
Pirmieji žingsniai kilus nesutarimams
Pirmiausia, pamėginkite susitarti su kaimynu geruoju. Jei pavyks, būtina pasirašyti sutartį, kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė.
- Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
- Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz., kad kaimynas jums mokėtų periodiškai).
- Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y. nustatyti servitutą).
Jei susitarti nepavyksta, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).
Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.
PROF. PSICHOLOGAS: Savivertės PRIEŽASTYS ir PASEKMĖS, Streso balų sistema, Praktinis testas | TG099
Situacija iš realaus gyvenimo
Štai pavyzdys iš Klaipėdos rajono, kai kaimynės Ona ir Sandra nesutaria dėl sklypo ribų. Ona kaltina Sandrą, kad ji nori atimti pusę metro žemės ruožą, o Sandra teigia, kad Ona pasistatė tvorą jos žemėje. Abi moterys kvietė policiją ir skundėsi viena kita įvairioms institucijoms.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo pavaduotojos Dianos Pačkauskienės, panašių situacijų, o ypač soduose, yra labai daug. Visiems viskas yra gerai, kol nedaromi kadastriniai matavimai. Jeigu kaimynui trūksta kelių kvadratinių metrų, jis tuojau žvalgosi į kaimynus ir kyla konfliktas. Tokiu atveju kiti kaimynai darosi kadastrinius matavimus ir t. t.
NŽT skyriaus vedėjo pavaduotojos teigimu, sklypai matuojami pagal generalinius planus. Riboženklį, vadinamąjį kuoliuką, įkala matininkas. Atlikęs matavimus geodezininkas teikia juos vertinti NŽT. Paklausta, ar matininkas gali pamatuoti taip, kaip žmogus nori, D. Pačkauskienė atsakė, kad gali, kad ir matininkų būna visokių. "Manau, matininkas turi būti sąmoningas, nes gali netekti licencijos.
Žemės matavimo komisijos išvados
NŽT Klaipėdos rajono skyrius sudarė komisiją, kuri įvertino kaimyninių sklypų kadastrinius matavimus. D. Bukavičienės teigimu, linijų ilgis yra išlaikytas, ankstesnė sodų išplanavimų schema, pagal kurią buvo leista sodus įsigyti pirmiesiems savininkams, nepažeista. Pasak D. Bukavičienės, Sandros sklypas įregistruotas Registrų centre. Kadangi iki šiol jo ribos nėra nuginčytos, jos yra teisėtos.
Tokia situacija susidarė todėl, kad atlikus matavimus kaimynams, Ona irgi buvo sudariusi sutartį su atsakingu, licenciją turinčiu matininku. "Situacija tokia, kad moteris nepripažįsta kaimynų sklypo matavimų ir vadovaujasi anksčiau turėtomis savo sklypo ribomis.
Administracinė procedūra ir galimi sprendimai
Pasak NŽT skyriaus vedėjos, administracinė procedūra vyksta ilgiau nei metus. Poniai Onai duota užtektinai laiko viską sutvarkyti. Stengiamės jai duoti laiko, kad pašalintų tą pažeidimą, nors ji jo nepripažįsta. Ji jau pašalino tvorą tiek nuo gatvės pusės, kuri neatitinka sklypo ribų, tiek nuo kanalo pusės, tačiau tvoros tarp jos ir kito privataus asmens sklypo kol kas dar nėra pašalinusi. Ginčo objektas neviršija 30-50 centimetrų. Už tai, kad pasistatė tvorą kito asmens žemėje jai skirta bauda. Jos ji iki šiol nėra sumokėjusi", - teigė D. Ji akcentavo, kad administracinė procedūra dar nėra baigta, tad nepriimti ir galutiniai sprendimai.
Servituto nustatymas
Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).
Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.
ESO veikla ir elektros tiekimo klausimai
Nors straipsnio pagrindinė tema yra sklypo ribos, verta paminėti ir "Energijos skirstymo operatoriaus" (ESO) veiklą, kuri gali būti susijusi su sklypais. ESO rūpinasi elektros tinklų priežiūra ir plėtra, taip pat prijungia naujus vartotojus prie tinklo. Kilus problemoms dėl elektros tiekimo ar tinklo gedimų, būtina kreiptis į ESO.
Štai keletas ESO naujienų:
- Per metus ESO prie tinklo prijungė per 53 tūkst. gaminančių vartotojų.
- ESO investicijos: skirta 450 tūkst. eurų mobilią 10 kilovoltų (kV) galios skirstyklą.
- Netrukus visi elektros skaitikliai Lietuvoje bus išmanūs: dar 700 tūkst.
- ESO kartu su Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėmis įgyvendino bandomąjį projektą, kad apsaugotų regione apsigyvenusius apuokus nuo elektros tinklų.
Jei turite klausimų dėl sklypo ribų ar kitų nuosavybės teisių, rekomenduojama kreiptis į teisininką arba Nacionalinę žemės tarnybą.