Gyvenimas daugiabučiame name dažnai reiškia dalintis erdve su įvairiais žmonėmis, o kartais kaimynų elgesys gali kelti rūpesčių. Vienas iš tokių rūpesčių - situacija, kai kaimynai neprižiūri savo buto, o tai gali turėti įtakos ne tik jų pačių, bet ir kitų gyventojų gyvenimo kokybei. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti tokiais atvejais, kokios institucijos gali padėti, ir kokie teisiniai aspektai reguliuoja šią situaciją.
Socialinių darbuotojų pagalba
Būna, gyvenimas taip susiklosto, kad, sulaukę senatvės ar ištikti įvairių negandų, žmonės nebegali patys pasirūpinti savimi ir gyventi orų gyvenimą. Kartais, nutikus nelaimei, išgyvenant krizes, susidūrus su įvairiomis problemomis, pagalbos jie sulaukia ne iš šeimos narių ar artimiausios bendruomenės, kaip, regis, buvo įprasta per amžius, o iš socialinių darbuotojų.
Druskininkų savivaldybėje žmones, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, aplanko Socialinių paslaugų centro pagalbos į namus skyriaus darbuotojai: Danutė Četrauskienė, Snieguolė Brazinskienė, Julija Otkolienė, Janina Čepanauskienė, Milda Jarašienė, Edita Remeikienė ir vairuotojas-lankomosios priežiūros darbuotojas Kęstutis Kaupinis. Matydamas, kad dėl ligos ar senatvės nebesugeba vienas susitvarkyti savo buities ir jam reikia pagalbos, prašymą dėl socialinių paslaugų teikimo gali parašyti pats žmogus, jo artimieji ar net kaimynai.
Pagalbos į namus skyriaus socialinė darbuotoja Birutė Salickienė nuvyksta pas žmogų, įvertina situaciją ir paslaugų poreikį. Nors socialinės srities darbuotojai pirmiausia turi pasirūpinti, kad lankomas žmogus gautų maisto, laiku sulauktų vaistų, būtų bent jau nuvalytos dulkės, pasitaiko žmonių, kurie įsivaizduoja, kad šie darbuotojai turėtų atlikti visus namų ruošos darbus, kokių tik jie pageidautų, tarkime, preciziškai sutvarkyti namus, išblizginti langus ar nuplauti buto sienas.
Lankomosios priežiūros darbuotojai gali nupirkti maisto produktų- iki 7 kilogramų - ar vaistų artimiausioje parduotuvėje ir vaistinėje. Socialinės srities darbuotojai pagelbės buityje ir namų ruošoje - nupirks asmens naudojimo ar pramoninių prekių, paklos lovą, pakeis patalynę, sutvarkys patalpas. Lankomosios priežiūros darbuotojai nupirks medikamentų, pakvies gydytoją, palydės lankomą žmogų į sveikatos priežiūros įstaigą Druskininkų mieste.
Žaneta Liutikienė, Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė: „Kadangi paslaugos teikiamos socialiai pažeistiems žmonėms, kurie yra netekę tam tikrų gebėjimų, gyvenimo įgūdžių, socialinės srities darbuotojai kitiems sunkiu metu tampa atraminiu tašku ir suteikia galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Labai daug prisideda Savivaldybė. Kaip žinia, pats žmogus už paslaugas moka minimaliai, visa kita kompensuoja Savivaldybė ir suteikia jam galimybę gyventi oriai ir garbingai.
Socialiniams darbuotojams tenka dirbti su pažeidžiamais asmenimis, turinčiais neigiamų patirčių, ne visada geranoriškai priimančiais pagalbą. Pasitaiko įvairių atvejų ir gana pavojingų situacijų. Ypač, kai seni žmonės gyvena su žalingų įpročių turinčiais vaikais. Kartais pas žmones, kurie nesugeba patys susitvarkyti buityje, darbuotojai randa labai nešvarius namus, kuriuos tenka aptvarkyti.
Santechnikos avarijos ir jų prevencija
Santechnikos avarijos - vienos dažniausių, su kuriomis susiduria daugiabučių namų gyventojai. Tokiais atvejais neretai užliejamos ne tik buto, kuriame įvyko avarija, bet ir žemiau esančių kaimynų butų patalpos. Santechnikos avarijos metai iš metų yra vienos dažniausių, dėl kurių į namo administratorių kreipiasi daugiabučių namų gyventojai.
Dažniausiai avarijos dėl trūkusių vamzdžių nutinka naktimis „Įspūdingiausias vaizdas, kokį esu matęs - tai įtempiamos lubos, nutįsusios iki žemės ir pilnos vandens. Tokios avarijos gąsdina ne tik tuo, jog sudarko savus namus - laiku neišspręsta problema gali pridaryti didelių nuostolių ir kaimynams.
Santechnikos avarijos metai iš metų yra vienos dažniausių, dėl kurių į namo administratorių kreipiasi daugiabučių namų gyventojai. Seni surūdiję metaliniai vamzdžiai ir ventiliai, nekokybiškos santechnikos žarnelės, jungiamosios dalys, grubaus valymo filtrai yra vienos pagrindinių priežasčių, dėl kurių gyventojų butuose kyla vandentiekio avarijos.
Prevencinės priemonės:
- Reguliariai tikrinkite santechnikos įrangą.
- Bent du kartus per metus pramankštinkite vandens ventilius.
- Pasirūpinkite, kad avarijos atveju galėtumėte greitai išjungti elektrą ir vandenį.
Kiekvienas gyventojas privalo rūpintis uždaromąja armatūra bute. Kas mėnesį kaip, pavyzdžiui,deklaruojant skaitiklius, pasukioti, pramankštinti ventilius, kad reikiamu momentu atliktų savo darbą. Jei avarija namo tinkluose, ar galbūt pas kaimyną, kurio nėra, svarbu žinoti, kur užsukti vandenį.
Dažniausia priežastis ir yra trūkusios žarnelės“, - aiškina santechnikas. Anot jo, žarnelė turėtų būti keičiama kas du metus, jei gamintojas nenurodė kitaip. Vis dėlto, Darius pastebi, kad vartotojai dažnai to visiškai nepaiso. Viena iš jų - tai seni, dar tarybinių laikų vamzdžiai, nuo kurių dažnai net ventilis (uždaromoji armatūra) nukrenta, nes yra surūdijusi.
Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai. Jei ji padaryta, butai apačioje gali išvis nenukentėti. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo. Vanduo bėga ten, kur jam patogiau - kur yra nuolydis ir plyšiai.
Dažniausia užlietų butų žala - pakeltas laminatas, nuplaukę dažai nuo sienų, užlieta technika, elektros instaliacija. Blogiausia, kai žmonės neturi draudimo butui ir reikia kviestis komisijas, kad įvertintų žalą, po to vyksta teismo procesai, kurie trunka ne vieną mėnesį. Dėl užlieto buto žmonės praranda sveikatą ir pinigus tik dėl to, kad laiku nepasirūpino draudimu.
Anot santechniko, pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti grįžus į užlietą butą - išjungti elektrą. Elektra atsijungia koridoriuose, elektros skydinėje. Kiekvienas privatus namas turi atskirą skydinę. Tuo būtina pasirūpinti grįžus į užlietą butą.
Kaip elgtis įvykus nelaimei
- Nedelsiant išjunkite elektrą, kad išvengtumėte elektros smūgio pavojaus.
- Užsukite vandens tiekimą bute, jei tai įmanoma.
- Informuokite kaimynus ir namo administratorių apie įvykį.
- Jei turite buto draudimą, susisiekite su draudimo bendrove.
Tvarkos ir švaros taisyklės
Kaunas - kontrastų miestas. Rasti teisinį pagrindą skųsti apsileidusį, savo sklypo netvarkantį kaimyną - nesudėtinga. Įsigilinę į Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisykles sužinosite, kad asmenys privalo nuolat rūpintis jiems priklausančiomis teritorijomis - nesvarbu, ar jomis naudojasi, ar ne.
Daugelį kamuoja klausimas, kodėl mieste tiek daug apsileidėlių, kodėl savininkams nėra skiriamos baudos. Jei miesto valdžia neįstengia išnaikinti sąšlavynų pačiame miesto centre, ką kalbėti apie privačius eilinius žmones.
Jei sklypas skirtas namų valdai, jame gali būti viskas, kas susiję su namų valda. Kaupti atliekas, kurių kada nors galbūt prireiks, nepateisinama. Verslais namų valdose dažnai lieka nepatenkinti kaimynai, kuriems po langais keliamas triukšmas, jų įvažos į kiemus užstatomos klientų automobiliais.
Dėl netvarkos kaimynų žemėje galima skambinti tiesiai savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybai, kuri privalo reaguoti. Jos atstovai pasakojo, kad tokių skundų gauna, ypač šiltuoju metų laiku. Norint pranešti apie netvarką gretimame sklype, nebūtinai reikia skųstis raštu - užtenka paskambinti telefonu.
Pirmą kartą Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisykles pažeidžiantys asmenys įspėjami ir paraginami susitvarkyti arba gali būti skirta bauda iki 1 tūkst. litų. Jei į paraginimą nereaguojama, gali būti skirta bauda nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst.
Kaip skųsti kaimynus dėl netvarkos
- Surinkite įrodymus: nuotraukas, vaizdo įrašus.
- Kreipkitės į namo administratorių arba bendrijos pirmininką.
- Jei tai nepadeda, kreipkitės į savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybą.
- Kraštutiniu atveju, kreipkitės į teismą.
Teisiniai aspektai ir galimos išeitys
Rajono savivaldybės Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Daiva Zimblienė informavo, kad minėtame daugiabutyje esantis vienas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas iš tiesų yra išnuomotas. Teigiama, kad jame šeima nuolatos gyvena.
Jos teigimu, gyventojos minėti medžiai - eglė ir vynuogė - prie šio namo auga valstybinėje žemėje: „Jei prie daugiabučio nėra nuosavos žemės, tai ši vieno iš butų savininkų pasodinta vynuogė yra visų gyventojų nuosavybė. Jie patys balsų dauguma turi spręsti, ką daryti su tuo augalu. Vadovaujantis teisės aktais, vynuogės nėra priskiriamos saugotinoms ir jos tvarkomos žemės sklypo savininko nuožiūra.“
Pasak pašnekovo, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra akcentavęs, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja ir tam tikras savininko pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais nuosavybės teisė gali būti apribota įstatymu ar teismo sprendimu. Socialinė nuosavybės funkcija reiškia, kad savininkas, valdydamas ir naudodamas savo nuosavybę, negali pažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Daugiabučio gyventojas, kaupdamas bute šiukšles, jo neprižiūrėdamas bei neleisdamas kitiems asmenims to padaryti, pažeidžia visų kitų daugiabučio namo buto savininkų teises. Iniciatyviems daugiabučių bendrijų pirmininkams pavyko teismo keliu išsireikalauti, kad antisanitarinėmis sąlygomis gyvenantys kaimynai susitvarkytų ir išvalytų šiukšlėmis užverstus butus.
Svarbu: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Jeigu patalpa neįregistruota asmenine nuosavybe, tai turėtų būti bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė. Galima patikrinti, parašant VĮ Registrų centro dokumento - Nekilnojamojo turto registro "Butų (patalpų) sąrašo pastate“, jeigu šiame dokumente ta patalpa nėra pažymėta kaip kurio nors asmens asmenininė nuosavybė, ji yra bendras visų namo savininkų turtas, kurį pagal galiojančius įstatymus asmeniškai įsigyti kitas asmuo gali tik 100 proc. visiems...
Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas“.
Sakoma, kad nėra padėties be išeities. Bet socialinės problemos, su kuriomis susiduria senstanti ir svetimėjanti mūsų visuomenė, kartais įspraudžia į kampą ir norinčius, ir galinčius padėti. Jeigu žmogus neagresyvus, nekelia tiesioginės grėsmės nei sau pačiam, nei aplinkiniams, iš karto prievartos mechanizmo įjungti negalima.
Yra ir kita išeitis - spręsti problemą civilinio proceso tvarka, kreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Tam reikia gyventojų organizuotumo ir pasiryžimo bylinėtis. Yra ir kita išeitis - spręsti problemą civilinio proceso tvarka, kreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Lentelė: Institucijos, į kurias galima kreiptis pagalbos
| Institucija | Pagalbos sritis |
|---|---|
| Socialinių paslaugų centras | Pagalba senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, socialinė parama |
| Namo administratorius/bendrija | Bendro naudojimo patalpų priežiūra, santechnikos avarijos |
| Savivaldybės Viešosios tvarkos tarnyba | Netvarkos sklypuose ir bendro naudojimo teritorijose |
| Policija | Agresyvus elgesys, grėsmė saugumui |
| Teismas | Teisės pažeidimai, civiliniai ginčai |
Spręsdami problemas su kaimynais, visada stenkitės išlaikyti pagarbą ir ieškoti konstruktyvių sprendimų. Atminkite, kad bendruomeniškumas ir rūpinimasis vieni kitais gali padėti sukurti geresnę gyvenamąją aplinką visiems.