Mirtis - neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau susidūrus su ja artimoje aplinkoje, pavyzdžiui, bute, daugelis nežino, kaip elgtis. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius žingsnius ir aspektus, su kuriais galite susidurti, jei bute mirė žmogus.
Pirmieji žingsniai po mirties
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 41,7 tūkst. žmonių - vidutiniškai po 114 per dieną. Šeši iš dešimties mirusiųjų gyveno mieste, likę - kaime. Ne visi jie turėjo savo namus, tačiau nemažai su šiuo pasauliu atsisveikino ir bute ar name.
Jei bute mirė žmogus, svarbu atlikti šiuos veiksmus:
- Informuokite atitinkamas institucijas: nedelsdami praneškite policijai ir greitajai medicinos pagalbai.
- Laidotuvės: pasirūpinkite laidotuvėmis. Vilnietė Rasa Adomaitytė susidūrė su gana keblia situacija. Mirus tolimai jos giminaitei, kuri neturėjo artimųjų, teko rūpintis ne tik jos laidotuvėmis, bet ir turtu.
Paveldėjimo klausimai
Po mirties neišvengiamai iškyla paveldėjimo klausimai. Anksčiau prieš mirtį buvo įprasta parašyti testamentą, kuriame nurodoma, kam suteikiama teisė į vienokią ar kitokią nuosavybę, išreiškiama mirusiojo valia ir kiti panašūs dalykai. Tačiau ne visi žmonės sudaro testamentą: tai kainuoja, be to, kai kurie žmonės iš anksto negalvoja apie savo mirtį.
Pagal galiojančius teisės aktus, palikimą privaloma priimti per tris mėnesius. Jei kreiptis į notarą dėl paveldėjimo pavėluojama, terminą gali pratęsti tik teismas. Skirtingai nei rašo NT brokerė, paveldėjimo dokumentų tvarkymo procedūros negalima atidėlioti, juo labiau - 20-iai metų. Neturėdamas notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, asmuo negalės disponuoti paveldėtu turtu, pvz., jo parduoti, įkeisti, dovanoti.
Įpėdiniai pagal įstatymą
Jei testamentas nesudarytas, įpėdiniai nustatomi pagal įstatymą. Pagal įstatymą numatytos šešios įpėdinių eilės. Komentuodama situaciją, kai turtas paveldimas pagal įstatymą ir numatytos šešios įpėdinių eilės, NT brokerė užmiršta paminėti svarbiausią aspektą - mirusio asmens sutuoktinis (-ė) paveldi drauge su pirmosios ar antrosios eilės įpėdiniais, o jei jų nėra - jis paveldi visą mirusiojo turtą.
Pirmos eilės įpėdiniai:
- Palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Jei aukščiau įvardytų artimųjų nėra (arba jie atsisakė palikimo) - Palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
Jei yra daugiau nei vienas tame pačiame punkte surašytas artimasis - jie paveldi turtą lygiomis dalimis (nebent kuris nors palikimo atsisako). Pavyzdžiui, jei vaikų palikėjas neturėjo, bet yra gyvas jo tėvas ir du vaikaičiai - tai jie visi trys paveldės po lygiai turto.
Sutuoktinio paveldėjimo teisės
Jeigu yra gyvi vienas, du, arba trys palikėjo vaikai, sutuoktinis paveldi ketvirtį turto (o vaikai po lygiai išsidalija likusį).
Kas neturi teisės paveldėti?
- b)Paslėpė, klastojo, sunaikino testamentą.
- Taip pat nepaveldi turto tėvai, kurių valdžia apribota.
- Nieko nepaveldi sutuoktinis, jei buvo nustatyta separacija, jei teismas nustato pagrindą skyryboms dėl sutuoktinio kaltės ar buvo pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia.
- Įvaikiai ir įtėviai laikomi vaikais/tėvais: jie paveldi turtą savo naujojoje šeimoje, bet nieko nebepaveldi senojoje (biologinėje).
Bendras sutuoktinių turtas
Mirus kolegos žmonai, notarų biuro notaras Marius Stračkaitis aiškina, kad jeigu butas įgytas santuokoje, jis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, visiškai nesvarbu, kurio iš sutuoktinių vardu jis įgytas.
Pusė buto jūsų kolegai ir taip priklauso, o į kitą pusę atsiranda paveldėjimo teisė, t.y. kitą buto dalį jis turės paveldėti. Tik tada ta buto dalis taps jo nuosavybe.
Sąskaitos už paslaugas po mirties
Mirus žmogui, dažnai kyla klausimų dėl sąskaitų už paslaugas. Neretai artimieji susiduria su situacija, kai tenka mokėti už paslaugas, kuriomis niekas nesinaudoja. Svarbu žinoti, kad Civilinis kodeksas nustato, jog mirus paslaugų gavėjui, sutartis automatiškai nenutrūksta. Išimtis - kai sutartis buvo susijusi būtent su tuo asmeniu, ir po jo mirties paslaugų teikimas netenka prasmės.
Anot jos, mokesčio už komunalines paslaugas, kai jomis nesinaudojama, logiškumu abejoja nemažai į Teisės kliniką besikreipiančių žmonių. „Galima sakyti, kad visi šie klausimai palikti spręsti derybomis, o jei paslaugų teikėjas nesutinka sustabdyti ar sumažinti mokestį, asmuo neturi pasirinkimo“, - aiškino V. Petrylaitė.
Paslaugų teikėjų reikalavimai
Darydami prielaidą, kad jokių nesusipratimų ir ginčių nekils, ir po 3 mėnesių, nesvarbu, ar yra testamentas, ar jo nėra, butą įstatymo nustatyta tvarka perims naujas savininkas, su kuriuo bus sudarytos naujos sutartys, Balsas.lt žurnalistai aiškinosi, ar įmanoma sustabdyti paslaugų, kuriomis niekas nesinaudoja, teikimą, ir kaip tai padaryti. O jeigu atsisakyti paslaugų, kurių niekam nereikia, neįmanoma - kiek tai kainuos paveldėtojui?
Pakeitimus, susijusius su klientui teikiamomis paslaugomis, pavyzdžiui, mokėjimo plano keitimas, naujų paslaugų užsakymas, paslaugų teikimo ribojimas, gali atlikti tik pats klientas, jo įgaliotas asmuo arba jo teisių (ir pareigų) paveldėtojas“, - paaiškino TEO Komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis. Anot jo, jeigu žmogus mirė, jo artimieji, neturėdami atitinkamų įgaliojimų, gali prašyti tik nutraukti sutartį.
Skolos už paslaugas
Nerijus Mikalajūnas teigė, kad sąskaitos išrašomos ir mokesčiai imami įstatymų nustatyta tvarka. „Mūsų visa veikla yra reglamentuota įstatymų, tvarkų ir labai aiškių taisyklių, kurias patvirtina Valstybė. Šiuo atveju reikėtų klausti Valstybės institucijų, kaip elgtis. Mes nesame laisvi rinktis. Kas nuo mūsų priklauso, mes visada maksimaliai lanksčiai bendraujame su žmonėmis, bandome tartis dėl skolų padengimo per ilgesnį laiką.
Vartotojų teisių gynėjai taip pat tvirtino negalintys padėti. „Vartotojų teisių gynėjai čia nelabai ką gali patarti, nebent teisininkai. Tačiau kiek žinau iš asmeninės patirties, paveldėtojas ne tik paveldi turtą, bet ir visus mirusio žmogaus finansinius įsipareigojimus - paskolas bankams, įsiskolinimus paslaugų teikėjams. Todėl ir šioje situacijoje tas, kas paveldės butą, privalės sumokėti mokesčius“, - teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių vyr.
Kaip elgtis su skolomis už paslaugas?
- Kreipkitės į paslaugų teikėjus ir susitarkite dėl skolų padengimo.
- Jei nesutariate, kreipkitės į teisininkus.
Teisininkė V. Petrylaitė patvirtina, kad Civilinis kodeksas nustato, jog mirus paslaugų gavėjui, sutartis automatiškai nenutrūksta. Išimtis - kai sutartis buvo susijusi būtent su tuo asmeniu, ir po jo mirties paslaugų teikimas netenka prasmės. Todėl telekomunikacijų - telefono, interneto ir panašių ryšio paslaugų - sutartis galima nutraukti.
O nutraukti energijos vartojimo sutartis (šildymo, dujų, elektros, vandens), anot teisininkės, iš esmės yra sudėtinga. „Bet išlieka galimybė kreiptis į paslaugų teikėjus ir susitarti, kad nebūtų skaičiuojami delspinigiai už laiku nesumokėtus mokesčius ar tam tikram laikotarpiui atidėti skolos mokėjimą“, - aiškina V. Petrylaitė.
Balsas.lt konsultavusių teisininkų nuomone, negalima teigti, kad tam tikros spragos įstatyme ir kituose dokumentuose paliktos sąmoningai. „Tokioje situacijoje pagelbėtų papildomas teisinis reguliavimas, numatantis, pavyzdžiui, laikiną sutartinių įsipareigojimų sustabdymą. Ir vis dėlto labai norėtųsi paklausti - ar žmogaus, su kuriuo buvo sudaryta paslaugos teikimo sutartis, mirtis nėra pakankamas pagrindas sutarčiai nutrūkti? O jeigu sutartis nutrūko - sąskaitos adreso skiltyje nurodytume „N kapinės, X sektorius“?
Mokesčiai už paslaugas
Štai kai kurie mokesčiai, kuriuos gali tekti sumokėti:
| Paslauga | Mokestis | Alternatyvos |
|---|---|---|
| Geriamojo vandens „skaitiklio mokestis“ | 2,37 arba 3,92 Lt per mėn. | Laikinai atjungti vandens tiekimą galima tik vartotojo (savininko) prašymu. |
| Gamtinių dujų „skaitiklio mokestis“ | 1,95 Lt per mėn. | Alternatyvos nėra. |
| Karštas vanduo, „gyvatukas“, šildymas, komunalinės paslaugos | Įprasto dydžio sąskaitos | - |
Akivaizdu, kad ji gali būti ir maždaug keli šimtai litų, ir gerokai daugiau negu tūkstantis. Kaip sakoma, „viršutinė riba“ neprognozuojama.
Psichologiniai aspektai
Psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė mano, kad iš tikrųjų daugelis nenorėtų namų, kuriuose mirė žmogus, esą gal tik retas racionalus vyras sakys, kad jam vis viena. „Jei ten nužudytas, gal bijoma blogos lemties, na, kad name liko bloga energija. Nors kas ta energija - niekas nežino. Galbūt pagal tikimybių teoriją žmonėms taip susideda - jei čia jau buvo nelaimė, tikėtina, kad dar kartą bus. O jeigu žmogus mirė natūraliai, tai yra keisčiau, nes žmonės vis tiek turi kažkur mirti. Jeigu miršta savo mirtimi, miršta šviesiai, tarsi nereikėtų tų namų vengti ir bijoti“, - kalbėjo pašnekovė.
Ji svarstė, kad tai galbūt susiję su žmogaus santykiu su mirtimi. Šiomis dienomis nemažai kūnų kremuojama, tačiau ir dabar, ir seniau, niekas nenori miegoti tame pačiame ar gretimame kambaryje su pašarvotuoju: „Nors atrodo, kur čia tas pavojus? Lavonas nėra gyvas, nieko nepadarys, bet mes bijome“.
Psichologės nuomone, visa tai yra tai mirties baimė, tiesiog žmonės bijo mirties kaip tokios. Kita vertus, yra daug tokių, kurie sako mirties nebiją, nors su ja tiesiogiai nėra susidūrę.
Jos pastebimu, žmonės vengia ne tik mirties ar mirusių - jie pradeda šalintis ir draugų, kurie suserga vėžiu. Net tai jiems primena mirtį, nors sergantis vėžiu niekuo neapkrės, tad nėra priežasties nutraukti santykius. Tačiau daugeliui nesinori priartėti prie šitos zonos: „Jeigu būtume įsisąmoninę savo santykį su mirtimi, galėtume sakyti, kad bijau dėl to ir dėl to - gyvenime mažai nuveikiau, bijau skausmų, kančios, kas būna mirštant. Tada suprastum, ko bijai ir gal ne taip smarkiai vengtum. Bet žmonės dažniausiai nesupranta, mirties baimė išstumiama į pasąmonę, tada automatiškai veikia su mirtimi susiję dalykai“.
G. Petronienės nuomone, mirties buvo bijoma ir senovėje. Tačiau tada žmonės turėjo daugiau patarimų, kaip su ja tvarkytis ar ko tikėtis. Šiais laikais labiau kankina nežinia: „Viena vertus, bijoma skausmo, nes į tą mirtį gražiuoju gi taip nenueisi, kad vieną vakarą ramiai užmigsi ir nepabusi. Kita vertus, neaišku, kur ten papuoli. Senovėje gal bijojo pragaro, dabar - gal daugiau nežinomybės bijo, o ne pragaro. Senovėje, gal buvo lengviau, nes buvo daugiau dvasinės tradicijos, paaiškinusios, kaip elgtis, kad bus koks kunigo patepimas. Jei žmonės labai tikėjo dievą, tai tikėjosi, kad paklius tiesiai jam į rankas, su maldomis išeidavo. Mirtis nebuvo palikta nežinomybėje, buvo daug paaiškinimų ir žmonės buvo linkę jais tikėti. O dabar dar baisiau, nes paaiškinimų mažiau“.
NT pardavimas po mirties
DELFI kalbinti NT specialistai pripažįsta, kad tokį būstą parduoti kiek sunkiau, ypač jeigu jame gyvybė užgeso nenatūraliai. Kita vertus, tai neturėtų lemti pirkėjų pasirinkimo, nes žvelgiant iš laiko perspektyvos, kai kuriuose senuose namuose sudie šiam pasauliui ištarė ne viena siela.
„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakojo, kad jo atstovaujama bendrovė nerenka statistikos, per kiek laiko parduodamas būstas kuriame mirė žmogus.
Departamento vadovas pripažino, kad jam yra tekę girdėti apie būstus, kuriuose vaidenasi, apie kuriuos sklinda kitokios legendos. Ir iš tiesų - tokie NT objektai nėra iki šiol parduoti. „Tačiau ar tai lemia namo istorija, ar jo namo būklė, ar prašoma kaina, ar kokios kitos priežastys - čia jau kitas klausimas“, - reziumavo pašnekovas.
„Remax“ NT brokeris Mišelis Galeckas pasiūlė į būstą, kuriame mirė žmogus, pažvelgti iš istorinės perspektyvos. „Kaip jums atrodo, kiek, pavyzdžiui, kiek žmonių mirė Vilniaus senamiesčio namuose, kurie statyti 1600 m. ar dar seniau? Ar kas nors susimąsto apie tai, kiek kartų juose mirė žmonės? Kažkodėl niekam tai neįdomu. O jei blokiniame name kas nors numirė, tai jau tragedija. Man atrodo, kad nereikia iš to daryti tragedijos“, - svarstė pašnekovas.
Jis siūlė į būsto, kuriame mirė žmogus, pardavimą pažiūrėti ne emociškai, o logiškai, racionaliai, nes žmonės miršta kiekvieną dieną. Kita vertus, jis pripažino, kad ne visi perka vadovaudamiesi protu. „Šiaip, jei kalbėtume apie gyvenamąją vietą, žmonių sprendimai dažnai būna grįsti emocijomis: „man čia patinka, aš čia noriu gyventi ir čia gyvenu“. Visi nori gyventi geriau, kiekvienas turi savo norus, vizijas, kaip tai turi atrodyti, galimybes ir t.t. Renkasi pagal save, kas tuo metu jam atrodo teisingiausia. Yra žmonių, kurie gerai skaičiuoja, yra, kurie emocijomis vadovaujasi. Žmonės skirtingi: vieni renkasi kur pigiausia, kiti nori brangiausio, dauguma renkasi per vidurį, dar kitiems turi būti tinkamas kainos ir kokybės santykis. Kiti sako, štai noriu čia gyventi, nes čia mano draugai gyvena šitoje laiptinėje dviem aukštais žemiau, mokėsiu brangiau, bet noriu čia gyventi ir viskas“, - komentavo pašnekovas.