Stadionų statyba yra sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių investicijų, planavimo ir politinės valios. Lietuvoje ši tema ypač aktuali, nes nacionalinio stadiono statybos jau daugelį metų yra nepasiekiama svajonė. Tačiau pastangos tęsiamos, ir šioje srityje vyksta įdomūs pokyčiai.
Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje. Šaltinis: MadeinVilnius.lt
Nacionalinio stadiono vizija Vilniuje
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad svarbiausia yra pastatyti šį projektą ant bėgių, kad kelio atgal nebebūtų. Jis pripažįsta, kad sulaukia klausimų, ar stadionas reikalingas, ypač dėl karo grėsmės. Tačiau V. Benkunskas teigia, kad karo grėsmė nebuvo įtraukta į sutartis, ir nebuvo galima numatyti, kad reikės indeksuoti kainas dėl tokių priežasčių.
Meras akcentuoja, jog diskusijos apie tai, jog geriau būtų buvę atsisakyti buvusio projekto ir viską pradėti iš pradžių, yra nepagrįstos.
Trečias kartas nemeluos: nacionalinis stadionas – po dvejų metų
Finansinis modelis ir sutarties esmė
A. Avulis paaiškina, kad pirmiausia vyksta statyba, o paskui antras koncesijos sutarties etapas - viso sporto komplekso eksploatavimas ir priežiūra. Tai reiškia, kad jame turi vykti varžybos, treniruotės, įvairūs sporto ir kultūros renginiai. Jame numatoma organizuoti ir vykdyti labai daug visokių renginių.
Norisi priminti, kad statomas ne tik stadionas. Tai bus didžiausias Lietuvoje sporto kompleksas, kuriame bus dvi gimnastikos salės, bokso salė, tinklinio salės, tarptautinius reikalavimus atitinkantis lengvosios atletikos stadionas, kuriame galės vykti tarptautinės lengvosios atletikos varžybos, krepšinio arena ir taip toliau. Visa tai bus skirta vartotojams - suteiks darbo vietų, generuos tam tikrus pinigų srautus. Iš tų srautų ir turi būti išlaikytas šitas sporto kompleksas, nes norint išlaikyti ar muziejų, ar sporto kompleksą reikia pinigų.
Mes dalyvausime tik pirmoje dalyje, tai yra tik pastatysime. Vėliau perleisime tiems žmonėms, kurie moka geriau organizuoti renginius ir išnaudoti sporto kompleksą. Pavyzdžiui, Kaune yra Žalgirio arena, kurioje per metus surengiama 300 renginių. Reikia sugebėti tiek jų padaryti.
Europos Komisijos pritarimas ir kainų indeksacija
Europos Komisija (EK) pritarė Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pakeitimams. Sulaukus šios išvados nutarėte projektą atnaujinti. Pats sutarties pakeitimas yra iš dviejų dalių: pirma dalis yra kainų indeksacija dėl karo Ukrainoje, infliacijos, energetikos krizės visų medžiagų brangimo. Tos kainos, kurios buvo fiksuotos prieš septynerius metus, jau neatitiko realybės, dėl to reikėjo jas indeksuoti ir EK turėjo patikrinti, ar viskas teisingai indeksuota, suskaičiuota, ar tie pagrindai, kurie yra nurodyti, yra teisėti, ar nėra kažko išpūsto.
Antra dalis yra pakeitimai, kuriuos taryboje esame apsisprendę padaryti. Tai yra patį stadioną plėsti iki 18 tūkst. vietų, padarant jį didžiausiu Baltijos valstybėse, taip pat kelios sporto arenos modifikacijos. Šitie dalykai turėjo būti patikrinti, nes tai bet kuriuo atveju yra ir valstybės pagalbos klausimas.
Finansiniai aspektai
Visa investicijų vertė -120 mln. plius skolinimosi palūkanos. Po to, kai iki 18 tūkst. vietų padidinome stadioną ir modifikavome, bendra projekto vertė dabar siekia 154 mln. Tiek valstybė, t. y. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek savivaldybė, per 2 metus visą statybų kaštų dalį sumokės koncesininkui. Iki šio momento mes nė cento nesame sumokėję - nei ministerija, nei savivaldybė. Čia ir yra koncesijos esmė, kad ateina koncesininkas, verslas ir suvaldo visas rizikas.
Mes mokėsime tik tada, kai gausime raktus nuo viso komplekso. Kalbant apie operavimą, tai dažniausiai yra akcininkų pasikeitimas, vienas subjektas ateina, atsistoja į įmonės pozicijas. Bet kur yra esminė problema su tokiais objektais, tai pats stadionas. Žinome Lietuvos klimatą. Stadionas pusę metų stovi tuščias, renginiai nevyksta, tai iš esmės yra nuostolingas veiklos aruodas, bet jeigu imame visą kompleksą, tai jis tinkamai įveiklintas gali uždirbti pinigus.
Mes iš miesto pusės gausime iškart patys valdyti darželį, Šeškinės biblioteką ir bendruomenės namus, kurie irgi bus pastatyti tame komplekse. Už juos mes jokių operavimo mokesčių nemokėsime. Ir dabar ministerija turi įsipareigojimų, turi kvotą didžiajame stadione per metus surengti 7 ar 8 renginius. Sutartyje numatyta, kad šita kvota yra įtraukta ir už tai, aišku, ministerija mokės nustatytą kainą.
Rizikos ir iššūkiai
A. Avulis teigia, kad projektas yra labai aukštas įvairiomis prasmėmis. Buvo daug spekuliacijų dėl kainos. Sako čia galimai permoka, reikia čia dar kartą paspausti, kad nepermokėtume ir t. t. Kol kas neatsirado nė vieno, kuris norėtų šitą daryti. Neatsirado dėl to, kad ta pinigų suma, kuri skirta, ji tikrai yra labai maža arba netgi, sakyčiau, per maža, kad ką nors sudomintų.
Gana sudėtinga pritraukti norinčius statyti, o čia reikia pritraukti kokias penkiasdešimt statybos kompanijų, nes darbai yra labai įvairūs, pradedant nuo to, kad turi būti elektroniniai tablo, visokios sistemos, baigiant tuo, kaip padaryti žolę, kad ji augtų ir žiemą, su visokiomis ultravioletinėmis lempomis ir su viskuo kitu. Tai yra tikrai didelis iššūkis. Pinigų yra labai nedaug. Tai viena rizika yra sutilpti į tą biudžetą.
Antra rizika - be abejo, politinė rizika. Šiandien meras yra ponas V. Benkunskas. Jis stadiono nori, bet niekas nežino, kai užbaigsime, kai statysime, kas tada bus politinėje valdžioje. Gali būti visokių sprendimų, kurie ir dabar girdimi Seime iš tam tikrų politikų: „Kodėl mums čia tą reikia daryti?“. O mes į banką einame dabar, turime pasiskolinti iš banko 100 mln. eurų. Dar 30 mln. savų pinigų turime įdėti ir aš turiu už 100 mln. eurų užstatyti beveik visą savo kapitalą, visą turtą tam, kad galėčiau pasiskolinti ir tuos pinigus. Ir aš turiu tikėtis, kad po 2,5 metų, kai mes užbaigsime statybą, dar bus 2 metai, kai reikės laukti pinigų. Vadinasi, kad per 5 metus Lietuvoje neįvyks kokių nors politinių dramų. Tai yra politinė rizika ir, aišku, verslo rizika. Yra atsakomybė prieš banką.
Kauno pavyzdys
Kaunas padarė. Tikrai jie daug gerų dalykų daro. Buvau prieš kelias savaites nuvažiavęs, apžiūrėjau ir Dariaus ir Girėno stadioną, ir areną, ir plaukimo baseiną. Viskas ten tikrai labai puikiai padaryta, tai yra geras pavyzdys Vilniui ir man, kaip reikėtų padaryti arba kaip reikėtų padaryti dar geriau.
Dariaus ir Girėno stadionas Kaune. Šaltinis: Kaunas.lt
Dariaus ir Girėno stadionas
Stepono Dariaus ir Kęstučio Bulotos suprojektuotame pasiūlyme puoselėta viltis, kad Ąžuolyne išdygs modernus sporto aikštynas. Nors atidarymo iškilmės įvyko 1924 m. rugsėjo mėn., stadiono statybos darbai tęsėsi iki pat nepriklausomybės pabaigos. Buvusio medinio stadiono tribūnos buvo nugriautos, vietoj jų pastatytos dviejų aukštų betoninės-monolitinės, talpinančios 12 tūkst. žiūrovų. Nugriautos ir bilietų kasos bei puošnūs tarpukariu pastatyti vartai.
Lietuvai atkūrus valstybingumą, stadionui, o kartu ir visam sporto kompleksui, suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas (sovietmečiu stadionas vadintas Respublikiniu sporto kombinato stadionu). 1998 m. įrengta nauja moderni bėgimo danga, mediniai suolai pakeisti plastikinėmis kėdėmis. 2022 m. pasibaigus rekonstrukcijai, stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., visos tribūnos uždengtos stogu. Stadionas turi šildomą dangą, atitinka aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.
Kauno miesto savivaldybė stadioną 15 metų išnuomojo bendrovei „Kauno arena“, kuri valdo ir šalia veikiančią Kauno sporto halę, „Dariaus ir Girėno teniso kortus“, „Žalgirio“ areną ir kitus sporto infrastruktūros objektus Kaune.
Vilniaus rajono pavyzdys
Vilniaus rajone, automagistralės A2 į Panevėžį pašonėje ryškėja naujas sporto paskirties objektas su tribūnomis. Trečiadienį Galinės kaime (Avižienių sen.) FK „TransINVEST“ stadiono teritorijoje vyko iškilminga simbolinės kapsulės įkasimo ceremonija. Renginys pažymėjo svarbaus projekto - naujojo stadiono statybų pradžią, kuris ne tik išplės ir sustiprins futbolo komandą, bet ir suteiks naujų galimybių Vilniaus rajono jaunimui užsiimti sportine veikla.
Projekto kaina - daugiau nei 1,5 mln. Darbų startu džiaugęsis Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pavadino šį įvykį istoriniu. Anot jo, šiandien Vilniaus rajone yra sėkmingai plečiama futbolo šaka, o pirmojo futbolo stadiono statybos simbolizuoja dar didesnį žingsnį į priekį: kitais metais čia jau bus įrengta moderni futbolo infrastruktūra, kuri suteiks daug galimybių tiek profesionalams - futbolo komandai, tiek vaikams, jaunimui bei visiems fizinio aktyvumo entuziastams vystyti savo talentus.
Futbolo stadionas su 1.500 vietų tribūnomis Galinėje, Vilniaus raj. Šaltinis: Vilniaus-r.lt
Numatoma, kad sporto paskirties pastatas su tribūnomis, statomas iš FK „TransINVEST“ klubo lėšų, talpins pusantro tūkstančio futbolo sirgalių. Pastate bus įrengta ir sporto salė, treniruoklių vieta, persirengimo kambariai, techninės ir kitos patalpos.
Statybų kainos ir terminai
Nors "Hanner" vadovas A. Avulis vis dar tiki, kad dėl projekto galima rasti susitarimą, tačiau nežino, kaip būtų galima kompleksą pastatyti už mažesnę kainą. Esmė labai paprasta, esame paskaičiavę, už kiek galime pastatyti šį kompleksą. VPT teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėjo geriau susiderėti. Mūsų derybos su savivaldybe vyko gana kietai, kiek mes galėjome, tiek padarėme nuolaidų, toliau tiesiog nepajėgiu, nežinau, kaip pastatyti už mažesnę kainą“, - sako A. Avulis.
Net jei kada nors ir bus baigtas, jau dabar aišku, kad nacionalinis stadionas Lietuvoje atsieis šimtus milijonų eurų, o jo statybos bus užtrukusios bent 40 metų, nors dauguma valstybių, net mūsų kaimyninės šalys, panašius projektus sėkmingai baigia net keliolika kartų pigiau ir žymiai greičiau.
Pavyzdžiui, Lenkijoje, Plocko mieste modernus 15 000 vietų stadionas pastatytas per 4 m. nuo projekto pradžios ir jau buvo atidarytas pernai. Iš viso jis kainavo 170 mln. zlotų arba kiek daugiau nei 36 mln. eurų. Latvijoje stadionai taip pat statomi žymiai paprasčiau ir pigiau. Planuojama, kad naujas stadionas Rygoje turėtų talpinti nuo 15 iki 20 tūkst. žmonių, o jo statybų pabaiga numatoma ne anksčiau kaip 2027-aisiais metais. Latvijos futbolo federacijos prezidentas Vadimas Lašenko šiuo metu skaičiuoja, kad stadiono statybų išlaidos sieks 50 mln. eurų.
Nacionalinis stadionas Vilniuje - nepasiekiama svajonė?
Jeigu Vilniuje kada nors dienos šviesą išvys užbaigtas nacionalinis stadionas - jį neabejotinai bus galima laikyti svarbiausiu statiniu šalies istorijoje ir tikru stebuklu. Juk šis stadionas pradėtas projektuoti dar sovietiniais laikais, 1985 m. Projektas patvirtintas 1987 m., o po metų prasidėjo darbai. Tačiau jie buvo sustabdyti 1993 m., konstrukcijos ir pamatai buvo užkonservuoti. Dabar kalbama, kad turėtų prasidėti dar vienas naujas etapas. Vilniaus miesto savivaldybė turi naują rangovą „Hanner“, kuris stadioną įsipareigojo pastatyti už 157 mln. eurų.
Tačiau net ir dabar jokie darbai nevyksta, o jiems sustojus, toliau sakoma, kad stadiono statybos dar brangs: maždaug apie 40 mln. eurų. Ar ši nesibaigianti istorija reiškia, kad Lietuva nacionaliniu stadionu pasidžiaugti taip niekada ir negalės? O jeigu stadionas vis dėlto ir bus pastatytas, kokia gi bus jo galutinė vertė?
Skaičiai, kuriais didžiuojamės
| Stadionas | Miestas | Vietų skaičius | Kaina (apytikslė) |
|---|---|---|---|
| Dariaus ir Girėno stadionas | Kaunas | 15,000 | 43 mln. eurų |
| Planuojamas stadionas | Ryga | 15,000-20,000 | 50 mln. eurų |
| Stadionas Plocke | Plockas, Lenkija | 15,000 | 36 mln. eurų |
| Ruch Chorzow stadionas | Chorzow, Lenkija | 16,000 | 57 mln. eurų |