Pastaruoju metu išryškėjo nemažai problemų, susijusių su antstolių veikla. Siekiant nustatyti priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir civilinio proceso santykį, svarbūs ir principai, taikomi šiuose procesuose.
Vykdymo procesas apima tiek teismo, tiek kitų institucijų ir pareigūnų privalomų sprendimų vykdymą. Sprendimų vykdymą galima skirstyti į grupes pagal vykdymo savanoriškumą. Tačiau ne visada jie įvykdomi. Neįvykdymo atveju būtina įsikišti valstybei, nes neįvykdžius teismo ir pareigūnų priimtų sprendimų, teisingumas nebūtų pasiektas, tokie sprendimai liktų tik formalumu.
Tad vykdymo procesą šiame darbe suprasime kaip sprendimus, kuriuos įgyvendina antstoliai, vykdymo tvarką. Vykdymo procesas mokslinėje literatūroje traktuojamas dvejopai: kaip civilinio proceso dalis arba kaip savarankiškas procesas. V.Mikelėnas pritaria pirmajai nuomonei, priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesą vadindamas svarbia civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo ir apskritai teismo valdžios realumas.
Net jeigu teigti, kad sprendimų vykdymas nėra teisingumo vykdymas, nes jį vykdo ne tik teismas, akivaizdu, kad tai yra civilinio proceso dalis, nes sudėtinga būtų atskirti patį teisingumo vykdymo aktą nuo šio akto realaus įgyvendinimo. Todėl darytina išvada, kad civilinio proceso metu ne tik vykdomas teisingumas, bet ir užtikrinamas realus teisingumo akto įgyvendinimas. Be šios civilinio proceso stadijos teisingumas nepasiektų savo galutinio tikslo, t.y. nebūtų atstatytos teisės subjektų pažeistos teisės arba apginti teisėti interesai.
Šias teisės normas randame įvairių šalių civilinio proceso kodeksuose, pvz., Bulgarijos CPK - V dalis, Kvebeko (Kanada) CPK - 4 knyga, Lietuvos CPK 6 dalis, Latvijos civilinio proceso įstatymo - 69-78 skyriai. Estija vienintelė iš trijų Baltijos šalių turi atskirą vykdymo proceso kodeksą.
Lietuvoje vykdymo procesas, kaip jį apsibrėžėme šiame darbe, reglamentuojamas keliuose teisės aktuose: LR Civilinio proceso kodekse, Civiliniame kodekse, Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Antstolių įstatyme, Sprendimų vykdymo instrukcijoje bei kituose. LR civilinio proceso kodekse sprendimų vykdymui skirta VI dalis, teisės normos reglamentuoja visą procesą pradedant bendrosiomis teisės normomis ir baigiant užsienio teismų ir arbitražų sprendimo vykdymo ypatumais. Antstolių įstatymu bei sprendimų vykdymo instrukcija reglamentuojami atskiri antstolių veiklos aspektai.
Dali teismo bei įgaliotų pareigūnų sprendimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylų proceso metu, priverstiniai vykdo antstoliai (baudų išieškojimas). Šiame LR administracinių teisės pažeidimų kodekse procesinės normos, kurios reglamentuoja nuobaudos išieškojimą ir kurių turi laikytis antstolis, yra palyginti nedaug, pvz., nutarimo skirti administracinę baudą vykdymo nutraukimas, senatis, sąlygos, kurioms esant nutarimą skirti baudą turi vykdyti antstolis.
LR civiliniame kodekse vykdymo proceso normų, palyginti su LR CPK, taip pat nėra daug, pvz., 2.113 straipsnyje nustatyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, išieškojimo iš šeimos turto negalimumas esant LR CK 3.85 sąlygoms.
Šioje darbo dalyje sieksime ne atlikti gilią analizę, o apžvelgti pagrindinius tarptautinius teisės aktus, priimtus tarptautinėje ir atskirai ES teisėje tikslu išsiaiškinti vykdymo proceso harmonizavimo laipsnį, tendencijas ir tam naudojamus būdus. Šio teisės akto tobulinimo, pažiūrėsime, kokie tarptautinės ir ES teisės aktai įtakoja ar gali įtakoti Lietuvos antstolių veiklą.
Tarptautinei teisei būdinga tai, kad valstybės nenoriai atsisako savo suvereniteto dalies ir prisiima įsipareigojimus, tad vieningo visuotinai taikomo tarptautinės teisės akto sprendimų vykdymo srityje, prie kurio būtų prisijungusi dauguma pasaulio valstybių, šiuo metu nėra. Esama tik atskirų vykdymo proceso dalių reglamentavimui skirtų teisės aktų, kuriuos norėtume sugrupuoti į dvi dalis: 1) Europos Sąjungos (toliau tekste - ES) ir 2) kiti tarptautiniai teisės aktai, kuriuos patogumo dėlei pavadinsime pasauliniais.
Šias dvi grupes išskyrėme dėl skirtingų jų taikymo ir privalomumo ypatybių, nes, kaip žinia, ES priimti reglamentai Lietuvoje yra taikomi tiesiogiai, be to, juos taikydami teismai turi atsižvelgti į Europos Teisingumo Teismo praktiką. Kiti tarptautiniai (ne ES) teisės aktai Lietuvoje įsigalioja tik nuo jų ratifikavimo, be to, priešingai nei ES reglamento atveju, remdamasis LR Konstitucijos 67 str. 16 p., LR Seimas gali denonsuoti tokią tarptautinę sutartį.
Paminėtinas ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004, kuriuo sukuriama neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto procedūra, 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003, keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000.
Šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta: „Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas, nereikalaujant vykdomumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės nepritarti jo pripažinimui.“ LR Seimas priėmė šį reglamentą įgyvendinantį įstatymą, pagal kurio 2 str. 4 d. Europos vykdomasis raštas vykdomas nepaisant LR CPK LX skyriaus 7-ojo skirsnio nuostatų.
Pasaulyje (išskyrus ES) priimti ir galiojantys tarptautinės teisės aktai, svarbūs sprendimų vykdymo srityje. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos 1971 m. vasario 1 d. konvencija dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienyje galioja tik tarp ją pasirašiusių šalių teismų priimtiems atitinkamiems sprendimams, išskyrus asmens statuso, šeimos teisės, juridinių asmenų veiklos, prieštaravimų, paveldėjimo, bankroto, socialinės apsaugos bylas bei su žala dėl branduolinių reikalų susijusius klausimus.
Kol kas šią Konvenciją tėra pasirašiusios trys šalys- organizacijos narės: Kipras, Nyderlandai ir Portugalija bei šalis - ne narė - Kuveitas. Tarp 21 šalies, prisijungusios prie 1973 m. spalio 2 d. įsigaliojusios Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo, yra ir Lietuva. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija 2005 m. paruošė Konvenciją dėl susitarimo, kurį teismą pasirinkti.
Šis sprendimas iš visų kitų teismų jurisdikcijos. Šios šalys, būtų galima atsisakyti vykdyti tik Konvencijoje nustatytais atvejais. 2004m. UNIDROIT ir Jungtinės Amerikos teisės instituto (toliau - ALI) bendra darbo grupė parengė Tarptautinio civilinio proceso principus (the Principles of Transnational Civil Procedure, toliau - Principai).
Nors šie Principai skirti ankstesnėms nei vykdymas civilinio proceso dalims (jų komentare prie 29 punkto rašoma: „vykdymo klausimai nėra šis Principų tikslas“), mums jie svarbūs tuo, kad pamini efektyvių vykdymo procedūrų būtinumą: „Greitam ir efektyviam sprendimų vykdymui, įskaitant sprendimus dėl pinigų, išlaidų, įsakymus (angl. injunctions) ir laikinąsias priemones, turi būti galimos efektyvios vykdymo procedūros“.
2000 m. spalio 4 d. įvyko Europos Teisingumo Ministrų konferencija, skirta teismo sprendimų civilinėse bylose vykdymo efektyvumo klausimams. Šioje konferencijoje dalyvavo 43 ministrai iš šalių - Europos Tarybos narių.
Šių galimybėms, ieškoma būdų tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui sprendimų civilinėse bylose vykdymo srityje (praktiškai visi dalyviai palaikė idėją dėl Europos Tarybos šalių narių pastangų suvienijimą teismo policijos pareigūnų mokymo sferoje). Šios nacionalines duomenis apie skolininkus ir jų turtą informacijos bazes, kūrimas, buvo išreikštos nuomonės dėl Europos sprendimų vykdymo kodekso ir Teisminės policijos pareigūnų elgesio kodekso kūrimo.
Sprendžiant šią problemą, analizuojami kitų šalių kodeksai kaip pavyzdžiai. Pavyzdžiui, 2005m. sausio 18d. pradėjusi antstolių reformą, Estija padarė „fatališką klaidą“, kurios buvo išvengta Lietuvoje - per žemai buvo nuleista ir antstolių darbo įkainis, ir jų kvalifikacijos kartelė.
Lietuvos žemėlapis
2006 balandžio 25-28 dienomis Vašingtone vykusio Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) XIX kongreso dalyviai deklaravo siekį sukurti Pasaulinį vykdymo kodeksą, nes globalizacijos sąlygomis tai tampa teisine, ekonomine ir socialine būtinybe. Pasak jo, antstolis turėtų būti atsakingas už...