Per porą pastarųjų dešimtmečių Lietuvoje atsirado ženkli skirtis tarp naujos statybos energiškai efektyvių namų ir didžiosios dalies namų ūkių, kurie gyvena senos statybos būstuose. Specialistų teigimu, efektyvus energijos vartojimas gali padėti sumažinti jos nepriteklių. Energijos nepriteklius Lietuvoje yra ypač didelė miesto teritorijose gyvenančių šeimų problema.
Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje nurodytos konkrečios namo energinį efektyvumą didinančios priemonės: nuo išorinių sienų ir stogo ar perdangos pastogėje apšiltinimo iki šildymo sistemos pertvarkymo ar keitimo bei atsinaujinančių šaltinių diegimo, todėl labai svarbu, kad rengiant investicinį planą būtų parinktos konkrečiam namui reikalingos priemonės, o projektavimo etape priimti ekonomiškai pagrįsti ir gyventojams patogūs sprendimai.
Anot VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorės Eglės Randytės, renovuoto buto kaina iš karto šokteli 15-20 procentų. Naujo būsto besidairantys žmonės prioritetą vis labiau teikia ne tik buto vidui, bet ir visai aplinkai - kiemui, šalia esantiems parkams, automobilių stovėjimo aikštelėms, mokykloms, darželiams, galimybėms naudotis viešuoju transportu ir pan.
Šiame straipsnyje aptarsime šildymo sistemos modernizavimo galimybes renovuotame name, šilumos taupymo priemones, finansinę paramą ir gyventojų patirtį.
Šildymo Sistemos Modernizavimas Daugiabučiuose
Daugiabučių gyventojų bendrijos ar administratoriai gali teikti paraiškas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui - mažajai renovacijai. 2019 metų kovo 14 d. Seimas priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. Gyventojai turi galimybę susitvarkyti savo daugiabučių namų išderintas šildymo sistemas jas subalansuojant, įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir termostatinius ventilius.
Pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktą statistiką, Lietuvoje yra beveik 28 tūkst. šilumos punktų, iš jų gyvenamuosiuose namuose - 19 775. Specialistų nuomone, vienas iš pagrindinių darbų turėtų būti šildymo sistemos balansavimas įrengiant automatinius balansavimo ventilius. Kai sistema subalansuota, šilumnešio srautas visuose stovuose tolygus, o tai reiškia, jog radiatoriai šyla tolygiai, šiluma pasiskirto vienodai. Vien tik ši priemonė gali sutaupyti apie 10 proc.
Nusprendusiems modernizuoti šildymą - ne vienas pasirinkimas. Senuose daugiabučiuose dažniausiai būna įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Pasak vienos statybomis ir renovacija užsiimančios Vilniaus bendrovės direktoriaus pavaduotojo Žygimanto Visocko, toks šildymas nėra orientuotas į individualius gyventojų poreikius: „Paprastai tariant, tai yra šildymo sistema, kai visi radiatoriai prijungti tokiu principu: iš šilumos punkto ateina vamzdis. Jis stovu kyla per visus daugiabučio aukštus. Prie to stovo yra prijungti aukštuose esantys radiatoriai. Čia jau negali būti kalbos apie individualų kažkokį reguliavimą, individualią apskaitą“, - pasakojo Ž. Visockas.
Sovietmečiu tokios sistemos buvo įdiegtos siekiant sutaupyti medžiagas ir laiką - jas įrengti kainuodavo pigiau, buvo gana paprasta sumontuoti. Vertėtų žinoti, kad pasenusi ir nemodernizuota šildymo sistema nėra itin ekonomiška. Renovuojant daugiabučius vienvamzdes šildymo sistemas gali būti siūloma keisti dvivamzdėmis. Dvivamzdė šildymo sistema leidžia kiekvieno buto gyventojams individualiai reguliuoti šilumos srautus, nuspręsti, kiek energijos turėtų būti sunaudojama.
Šildymo sistemų inžinierius Justas Rutkauskas teigė, kad prieš renovuojant daugiabutį, čia gyvenantys žmonės gali rinktis iš keturių variantų:
- Vienvamzdės sistemos modernizavimas
- Nauja dvivamzdė sistema
- Nauja dvivamzdė-šakotinė sistema
- Dvivamzdė šildymo sistema su individualiais šilumos punkteliais butuose
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas pabrėžė, kad renkantis svarbu diskutuoti, konsultuotis su specialistais, išsiaiškinti, kokios yra alternatyvos: „Investicijų plano aptarimo stadijoje plano rengėjas turėtų pristatyti sistemas visas - papasakoti apie jų privalumus ir trūkumus. Reikėtų palyginti vieną sistemą su kita. Tuomet gyventojai turėtų patys spręsti, rinktis.“
Taigi, kuris būdas yra geriausias? Nuspręsti, kokią šildymo sistemą įdiegti ne visada lengva. J. Rutkauskas pastebėjo, kad iš keturių galimų variantų, Lietuvoje daugiabučių gyventojai dažniausiai pasirenka pirmąjį arba antrąjį: vienvamzdės sistemos modernizavimą arba naujos dvivamzdės sistemos įdiegimą. Pasak eksperto, tiksliai atsakyti, kuris sprendimas yra geriausias nelengva. Viskas priklauso nuo kiekvieno renovuojamo namo gyventojų poreikių.
„Labai sunku pasakyti, kuris iš išvardintų variantų yra geriausias, nes vieniems daugiabučiams prioritetas yra individuali apskaita, kitiems - sutaupymas, tretiems - estetinis vaizdas“, - teigė J. Rutkauskas. „Dabar sparčiai populiarėja vienvamzdės šildymo sistemos modernizavimas, kai nekeičiami radiatoriai ir vamzdynai. Sprendimas patrauklus gyventojams, nes jį įdiegti bute paprasta dėl minimalios intervencijos“, - pasakojo šildymo sistemų inžinierius.
Pasak J. Rutkausko, dvivamzdės sistemos įdiegimas itin aktualus renovuojant namus, kuriuose vamzdynas, radiatoriai yra seni ir susidėvėję. „Rinkdamiesi naują dvivamzdę sistemą jūs niekada nepralošite, lygiai taip pat, kaip ir dėdami naują variklį į automobilį. Svarbu teisingai viską atlikti“, - pastebėjo ekspertas.
Kaunietė Alina su šeima gyvena viename iš renovuotų daugiabučių. Moteris teigė, kad po ilgų derybų namo gyventojai nusprendė pasirinkti dvivamzdę šildymo sistemą. „Norėjome kuo mažiau išlaidų, tačiau namo būklė buvo tragiška. Vamzdžiai kiauri, iš radiatorių lašėjo vanduo. Viską keitėme. Žinoma, kainuoja viskas nepigiai, bet rezultatai geri. Patogu, nes kiekvienas gali pasireguliuoti viską kaip nori, be to, gražu ir švaru viskas. Sutaupom“, - įspūdžiais dalijosi moteris.
Šildymo sistemos keitimas - ne vienintelis būdas sutaupyti šilumą, o kartu ir išlaidas. Specialistai ragina nepamiršti, kad renovacija nėra vien vamzdžių keitimas. E. Pertraukas atkreipia dėmesį, kad norint efektyvaus rezultato, svarbu ne tik modernizuoti šildymo sistemą, bet pasirūpinti kitomis taupymo priemonėmis: „Energetiniu požiūriu tai reikėtų priemones įgyvendint kompleksiškai. Reikia apšiltinti visą namą - sienas, stogą. Taip pat reikėtų pasikeisti visus langus. Tada ir šildymo sistema jau veiks efektyviai. Kokią mes šildymo sistemą beįrengsime, jeigu namas bus neapšiltintas, tai visa šilumos dalis kaip keliavo laukan, taip ir keliaus.“
Tiesa, pralošia ir tie, kurie renkasi renovuoti namo stogą, sienas, bet ne vienu ar kitu būdu modernizuoti pasenusią šildymo sistemą. Inžinieriaus J. Rutkausko teigimu, tokie gyventojai praranda šansą sutaupyti dar daugiau elektros energijos ir pinigų: „Blogai yra apšiltinti daugiabutį, bet atsisakyti šildymo sistemos modernizavimo. Tokiu atveju gyventojai praranda galimybę papildomai sutaupyti 20 procentų energijos ir išlaidų už šildymą. Be to, aukojamas vidaus klimato komfortas."
Šilumos Taupymo Priemonės
Be šildymo sistemos modernizavimo, yra ir kitų priemonių, padedančių taupyti šilumą renovuotame name:
- Termostatai ant radiatorių: Gyventojams itin patraukli yra patalpų temperatūros reguliavimo galimybė. Ji galima sumontavus termostatus ant radiatorių - temperatūrą galima reguliuoti 16-23 laipsnių ribose. Termostatai itin patogūs, kad galima nustatyti skirtingą temperatūrą atskiruose kambariuose. Termostatai gali sutaupyti iki 20 proc. šilumos energijos, o kainuoja 7-9 Eur/kv.
- Šilumos dalikliai: Prie kiekvieno šilumos prietaiso sumontuojamas šilumos daliklis - ant šildymo prietaiso paviršiaus sumontuotas prietaisas, netiesiogiai matuojantis šildymo prietaiso atiduodamos aplinkai šilumos kiekį, kuris yra proporcingas temperatūrų skirtumui tarp šildymo prietaiso paviršiaus ir aplinkos. Ją įdiegus turėsite galimybę sutaupyti apie 30 proc. išlaidų už šildymą, o investicijos sudarys tiktai 10 proc. bendrų renovacijos kaštų.
- Automatizuotas šilumos punktas: Automatizuotame šilumos punkte, jei gyventojai pageidauja, yra galimybė nustatyti įvairius šildymo sistemos temperatūrinio režimo grafikus: nakties metu palaikyti žemesnę šildymo sistemos temperatūrą, sumažinti karšto vandens temperatūrą bei išjungti karšto vandens cirkuliaciją, nustatyti šildymo sistemos paros bei savaitės šildymo grafiką.
- Šildymo sistemos balansavimas: Kai sistema subalansuota, šilumnešio srautas visuose stovuose tolygus, o tai reiškia, jog radiatoriai šyla tolygiai, šiluma pasiskirto vienodai. Vien tik ši priemonė gali sutaupyti apie 10 proc.
- Karšto vandens temperatūros reguliavimas: Kita efektyvi šilumos taupymo priemonė - automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose. Tai reiškia, jog į visus butus tiekiamas vienodos temperatūros vanduo. Tai gali taupyti iki 30 proc. šilumos energijos karštam vandeniui šildyti, o kainuoja iki 2 Eur/kv.m.
Butų šilumos energijos, karšto vandens skaitiklius, termoreguliatorius ir šilumos daliklius galima prijungti prie duomenų surinkimo sistemos bei kaupti jų archyvą. Skaitiklių rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, juos perduodant radijo bangomis arba internetu, todėl nereikia užsukti į gyventojų butus.
Finansinė Parama
Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d. per APVA informacinę sistemą APVIS.
Vyriausybė, skatindama šilumos punktų modernizavimą daugiabučiuose, kartu teikia finansinę paramą. 2022-2023 metų kvietimui daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui finansuoti buvo skirta 4 mln. Eur. Buvo gautos 109 paraiškos daugiau kaip už 4 mln. Eur.
Tuo pačiu Vyriausybė patvirtino 2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus, kuriais naujoms finansavimo kryptims paskirstoma 111,7 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. (NEKSVP) numatytoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį mažinančioms priemonėms finansuoti.
Pastatų atnaujinimui (modernizavimui) skiriama 64 mln. eurų - iš jų 44 mln. eurų individualių namų renovacijai, 20 mln. eurų - daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui.
Gyventojų Patirtis
Klaipėdos Laukininkų g. 44 namo revovaciją gyventojai pradėjo nuo šildymo sistemos atnaujinimo. Atnaujinta vienvamzdė sistema, įrengti termostatai leidžia individualiai reguliuoti temperatūrą kiekviename kambaryje. Šildymo sistema subalansuota, sumontavus automatinius balansiniaus ventilius - srauto ribotuvus. Ant radiatorių sumontuoti davikliai rodo, kiek šilumos buvo faktiškai suvartota. Suskaičiuota, jog 5027 kv. metrų šildomo ploto name vidutiniškai per metus sutaupyta apie 30 proc.
30-ies butų 1977 metų statybos nemodernizuotame daugiabutyje Klaipėdoje 2023 metų vasarą renovuota visa šildymo sistema: senas elevatorinis šilumos punktas buvo automatizuotas: pakeisti vamzdynai, jie izoliuoti, ant stovų įrengti balansiniai ventiliai, radiatoriai pakeisti į reguliuojamus su šilumos dalikliais. Daugiabučio bendrija iš kaupiamųjų lėšų turėjo 20 proc. šildymo sistemos renovacijai reikalingos sumos. Iš daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo programos fondo bendrijai buvo kompensuota 80 proc. šilumos punkto renovacijos darbų kaštų.
Vienvamzdės šildymo sistemos efektyvumo didinimas
Daugelyje iki 1993 metų pastatytų daugiabučių yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema, kai iki tam tikros temperatūros pašildytas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir stumiamas tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius. Paskui vanduo iš esmės teka natūraliai leisdamasis žemyn ir, suprantama, vėsdamas. Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, tuose butuose yra šilčiausia. Tolimesniuose, į kuriuos atiteka atvėsęs šilumnešis, temperatūra žemesnė. O jei dar kuriame nors bute yra didesniais pakeisti radiatoriai, kiti butai gauna visiškai atvėsusį šilumnešį ir jų gyventojai dėl to kaltina šilumos tiekėjus.
Kadangi daugelyje daugiabučių yra vienvamzdė šildymo sistema, UAB „IMI Hydronic Engineering" specialistai vienvamzdės šildymo sistemos efektyvumui pagerinti siūlo automatinius arba rankinius balansinius vožtuvus, mažo pasipriešinimo termostatinius radiatorių vožtuvu ir kitus komponentus - kurie visi kartu vienvamzdę sistemą daro beveik tokia pat efektyvią kaip ir dvivamzdė.
Kad šiluma butuose būtų paskirstyta tolygiai, ant šildymo sistemos išeinančių stovų turi būti įrengti balansiniai vožtuvai (ventiliai) viso pastato šildymo sistemai subalansuoti. Ant šildymo ir karšto vandens stovų sumontavus rankinius balansinius arba automatinius balansinius vožtuvus, iš karto gaunamas nemenkas šilumos sutaupymas.
Pagrindinės hidraulinio balansavimo priemonės:
- Automatinis TA-Compact-P ir rankinis TBV-CM balansiniai srauto reguliavimo vožtuvai su užsisandarinančiais matavimo antvamzdžiais.
- Rankinio balansinio vožtuvo STAD ir slėgio perkryčio reguliatoriaus STAP komplektas.
Ant radiatorių sumontavus termostatinį ventilį ir termostatinę galvutę, galimas šilumos reguliavimas. Ant radiatoriaus sumontuotu termostatu reguliuojama kambario temperatūra valdant šilumnešio srautą ir keičiant srauto santykį per radiatorių bei apvadą. Bendras šilumnešio srautas stovuose išlieka pastovus. Vienvamzdės sistemos renovacijoje naudojami mažo pasipriešinimo vožtuvai.
Renovuojant daugiabučio šildymo sistemą tikslinga naudoti apriboto temperatūros diapazono termostatines galvutes. Apribojus radiatoriaus reguliavimo temperatūrą išvengiama šiluminių mainų per atitvaras - t.y., per sienas tarp butų.
Pavyzdinis veiksmų planas modernizuojant šildymo sistemą:
- Pirmas žingsnis: Vienvamzdės sistemos balansavimas naudojant automatinius balansavimo ventilius. Visame pastate tiksliai sureguliuoti šildymo sistemos srautus stovuose.
- Antras žingsnis: Individualus patalpų temperatūros reguliavimas, sumontavus radiatorių termostatus. Patalpos šildomos pagal poreikį, t.y. tiek, kiek nustato vartotojas.
- Trečias žingsnis: Karšto vandens sistemos balansavimas - sumontavus karšto vandens termoreguliatorius karšto vandens sistemos stovuose. Rezultatas: visuose butuose iš čiaupų teka vienodos temperatūros karštas vanduo.
Modernizuojant šildymo sistemą, svarbu atsižvelgti į individualius gyventojų poreikius, pasirinkti tinkamas priemones ir pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama. Taip galima ne tik sumažinti išlaidas už šildymą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę renovuotame name.
Dvivamzdės šildymo sistemos modernizavimas
tags: #ka #gali #daryti #renovuotame #name